- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 1S-1241-290/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 95-194 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. K. Helsingborgs apylinkės teismo (Švedijos Karalystėje) 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, pažeisdamas nustatytą tvarką, krovininiu automobiliu per LR sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, už ką nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2011 m. liepos 25 d. Hovrätten över Skåne och Blekinge apeliacinis teismas pakeitė minėtą nuosprendį ir sumažino V. K. paskirtą bausmę iki 8 metų laisvės atėmimo (į bausmę įskaityta 261 diena). 2012 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi buvo suderinta Švedijos Karalystės apeliacinio teismo paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir palikta ta pati bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 4 mėnesiai 3 dienos.Komisija 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 95-194 nutarė taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis V. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtiniai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, savo skunde cituoja Komisijos nutarimo motyvus ir išvadą, taip pat skundžiamos nutarties motyvus ir rezoliucinę dalį, ir prašo apeliacinės instancijos teismo šią nutartį panaikinti bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kadangi jis tikrai laikosi visų vidaus tvarkos taisyklių, taip pat yra dirbantis.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, ji nustatyta kaip vidutinė – 43 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokėsi, pataisos namuose baigė 12 klasių, profesinėje mokykloje įgijo staliaus dailidės specialybę, pataisos namuose dirba apmokamą darbą, palaiko emociškai visaverčius, pozityvius santykius su savo artimaisiais, dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis 6 kartus buvo skatintas ir 4 kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles. Nepaisant to, kad nuobaudos jau negalioja, apeliacinės instancijos teismo manymu, tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatomi ir kriminogeniniai veiksniai – tai ankstesni teisės pažeidimai (statinis (nekintamas) veiksnys) bei mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvus veikimas, menki problemų sprendimo įgūdžiai, netikslus probleminių situacijų identifikavimas, mąstymo kategoriškumas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors teisės pažeidimai yra nekintamas kriminogeninis veiksnys, tačiau per pataisos laikotarpį nuteistasis nepakeitė požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, t.y. savo nusikalstamumą pateisina bendrais ekonominiais veiksniais, kaip žemu atlyginimu, noru turėti daugiau nei leidžia galimybės ir, kad Lietuvoje neįmanoma užsidirbti. Nors jis ir remia visuomenės vertybes, tačiau pateisina vagystes iš pasiturinčių ir, jo nuomone, nelegaliu būdu užsidirbančių piliečių. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų V. K. taip pat nevertino kaip „rimtų“.Aukštesnysis teismas vis tik nesutinka su Socialinio tyrimo išvadoje nustatytais pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančiais veiksniais. Nors nurodyta, kad tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais ir problemų dėl narkotinių medžiagų neturėjimas gali padėti mažinti pakartotinę nusikalstamą riziką, pažymėtina, kad visi šie veiksniai nesutrukdė V. K. atlikti nusikalstamos veikos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis grįš gyventi ten, kur gyveno ir iki patenkant į pataisos namus, socialinius ryšius palaikė ir anksčiau, be to, tik patekęs į pataisos namus dar bendravo su buvusia sugyventine, tačiau šiuo metu partnerės neturi. Nors nurodoma, kad nuteistasis neturi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, atkreiptinas dėmesys, kad tai nesutrukdė įvykdyti nusikalstamą veiką – per valstybės sieną gabenti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tokie veiksniai kaip teigiama darbinė motyvacija, specialybės, darbinių įgūdžių turėjimas yra sveikintini, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo patyrimus – abejotini. V. K. yra nurodęs, jog siekis tiesioginio atlygio jį dažnai privesdavo prie teisės pažeidimų. Susidūręs su problemomis, ypač finansinėmis, praeityje jis ne kartą vykdė vagystes užsienyje ir Lietuvoje, ir tai vadino „darbu“. V. K. nemano turintis problemų, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, nemano, kad jam reikalinga gilinti finansinio raštingumo, darbo paieškos socialinius įgūdžius, nors panašu, kad šiose srityse problemų būta. Taigi, aukščiau nustatytos aplinkybės, neįrodo nuteistojo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų manyti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.