- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-190-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-10485-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,General Financing“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-190-460/2016
NUTARTIS
2016 m. sausio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-12848-328/2015 pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,General Financing“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2015-08-21 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, patvirtinti 2015-07-22 mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad jo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytą nemokumo būklę, taip pat nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų bei yra atlikęs visus veiksmus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo supaprastinta tvarka. Pareiškėjo, kaip fizinio asmens, nemokumo būklės atsiradimui įtakos turėjo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistas 43 928,95 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui. Pareiškėjo skola Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui sudaro 50721,50 Eur, UAB ,,Mokilizingas“ skola sudaro 529,75 Eur, UAB ,,General Financing“ pareiškėjo skola sudaro 1246,61 Eur. Visi kreditoriniai reikalavimai sudaro 52497,86 Eur. Nurodė, jog jo finansinė padėtis yra kritinė, nes pradelsti mokėjimai sudaro 52497,86 Eur, o tai gerokai viršija 25 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB ,,General Financing“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė teismo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. M., bylą nagrinėti kreditoriaus atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog pareiškėjas su kreditoriumi sudarė vartojimo kredito sandorį Nr. 2 dėl 2396,56 Eur kredito, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2017-02-20 kas mėnesį mokėdamas po 56,54 Eur dydžio įmokas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 3392,20 Eur. Nors pareiškėjas turi pradelstų įmokų skolą, tačiau sutartis su pareiškėju nėra nutraukta, paskutinį kartą pareiškėjas įmoką atliko 2015-05-12 (58,00 Eur). Šiuo metu pradelstų įmokų skolą sudaro 233,63 Eur suma, skola, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs – 1251,26 Eur. Nurodė, jog pareiškėjui kreditą suteikė transporto priemonei įsigyti, pareiškėjas pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau apie šias aplinkybes neužsimena, tik nurodė, jog transporto priemonių neturi. Bendrovei kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo teismui teikiant informaciją apie tikrąją savo turtinę padėtį, taip pat, ar pareiškėjas nėra sudaręs sandorių, nurodytų CK 6.67 str. Pažymėjo, jog iki 2015-05-12 pareiškėjas sugebėjo mokėti bendrovei ne mažiau kaip 56,54 Eur įmokas. Nurodė, jog pareiškėjo siūlomas lėšų paskirstymas pažeidžia skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Mano, jog pareiškėjo nemokumą sukėlė itin nerūpestingas ir nesąžiningas elgesys (b.l. 81-83).
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Mokilizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo A. M. prašymo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėjas žinodamas apie savo prievolę atlyginti nuostolius ir suprasdamas, kad negalės vykdyti esamų įsipareigojimų, prisiėmė naujų kreditorinių įsipareigojimų. Su UAB ,,Mokilizingas“ pareiškėjas 2015-01-07 sudarė tikslinės paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo telefono aparatą ir įsipareigojo mokėti 15,96 Eur dydžio įmokas, taip dar labiau apsunkindamas savo padėtį. Sudarydamas sutartį pareiškėjas nurodė, jog neturi jokių kitų įsipareigojimų, nors iš bylos duomenų matyti, jog tuo metu turėjo neįvykdytų įsipareigojimų UAB ,,General Financing“, taigi elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Pažymėjo, jog pareiškėjas eilines įmokas atliko iki 2015 m. birželio mėn., o pradėjo nemokėti tik tuomet, kai nusprendė kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Nurodė, jog pareiškėjo A. M. nemokumas kilo iš neatsakingų ir nesąžiningų jo paties veiksmų – perdavimo kitam asmeniui vairuoti neatitinkančią reikalavimų (neapdraustą) transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltinį, pareiškėjas dėl nesąžiningų veiksmų pats sau sukėlė nemokumą, jam bankroto bylą neturėtų būti keliama. Nurodė, jog mokumo atkūrimo plano projekte nėra numatyta jokių mokumo atkūrimo priemonių, beveik visos pajamos skiriamos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms, kurios nėra pagrįstos.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti prašo teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Biuro atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog A. M. Biurui yra skolingas 52617,37 Eur. Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje yra atliekami vykdymo veiksmai byloje Nr. 2-456-479/2014. Palaikė UAB ,,Mokilizingas“ ir UAB ,,General Financing“ argumentus bei prašymus. Mano, jog pareiškėjas turėtų pateikti naują mokėjimo planą 60 mėnesių laikotarpiui ir peržiūrėti kreditoriams bei bankroto administratoriui mokėtinas sumas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo A. M. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka netenkino. Atsisakė A. M. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog nėra sąlygų kelti bankroto bylos supaprastinta tvarka. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, ar kreipėsi į kreditorių dėl įsiskolinimo dengimo tvarkos, ar atliko kitus veiksmus, dėjo pastangas vykdyti teismo sprendimą, dengti įsiskolinimą, mažinti savo skolinių įsipareigojimų naštą arba nesutikdamas su apeliacinės instancijos sprendimu teikė kasacinį skundą. Savo ruožtu pareiškėjas kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teigdamas, jog nemokumo priežastimi ir buvo teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas, tokiais veiksmais tikėtina siekdamas ne įstatymo nustatyto tikslo atkurti savo mokumą užtikrinant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, o galimai nurašyti savo turimus skolinius įsipareigojimus. Apylinkės teismas konstatavo, kad išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog sutartį su UAB ,,General Financing“ sudarė 2012-01-28, kai dar nebuvo žinomos aplinkybės apie reikalavimą atlyginti žalą. Teigia, jog sandoris su UAB ,,Mokilizingas“ niekaip neįtakojo pareiškėjo nemokumui atsirasti. Mano, kad teismo motyvai dėl skolos išdėstyto yra nelogiški. Teigia, jog persikvalifikavimui reikalingos lėšos, kurių pareiškėjas neturi. Tikina, kad didžiausias kreditorius iš esmės sutiko su bankroto bylos iškėlimu, todėl apylinkės teismas viršijo savo įgaliojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose kreditoriai UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,General Financing“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjas vengia savo prievolių ir paprasčiausiai siekia skolas nurašyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-16 sprendimu iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai priteista 44641,07 Lt žalai atlyginti regreso tvarka, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1189,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-25 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pakeistas, ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys tenkintas visiškai, iš pareiškėjo A. M. ieškovei priteista 43298,95 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 1240,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, 909,70 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškimu kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą prašydamas ištaisyti klaidą procesiniame sprendime, vietoje priteistų bylinėjimosi išlaidų 1240,65 Eur nurodyti 1378,27 Eur. 2012-01-28 pareiškėjo ir UAB ,,General Financing“ sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu pareiškėjas gavo 7300,00 Lt kreditą, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2017-02-20, bendra kredito gavėjo (pareiškėjo) grąžinama suma 3392,20 Eur. 2015-01-07 pareiškėjas su UAB ,,Mokilizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo mobilųjį telefoną už 465 Eur, vartojimo kreditą pareiškėjas įsipareigojo grąžinti per 36 mėn. Pareiškėjas nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pareiškėjas nuo 2013-04-23 dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, darbo sutartimi sutartas pareiškėjo darbo užmokestį sudaro minimalus atlygis ir priedai. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki birželio mėn. pareiškėjo pajamos sudarė apie 300,00 Eur. A. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą.
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi. jog byloje nėra ginčo dėl to, kad teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo pareiškėjui kelti bankroto bylą supaprastinta tvarka (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 straipsnis).
Akcentuotina, kad iki atskirojo skundo nagrinėjimo įstatymų leidėjas pakeitė ir sukonkretino sąžiningumo sąvoką Fizinių asmenų bankroto įstatyme. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi priimant procesinį sprendimą apylinkės teisme) buvo nurodoma, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei <… paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Šios bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme galioja teisinis reguliavimas, kuriame nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei <… paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį ir nemokumo priežastis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, jau žinodamas apie savo prievolę atlyginti nuostolius už eismo įvykį ir suprasdamas, kad negalės įvykdyti jau esamų įsipareigojimų, prisiėmė naujų kreditorinių įsipareigojimų. Su suinteresuotu asmeniu pareiškėjas 2015-01-07 sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsigijo prekę – telefono aparatą, taip dar labiau apsunkindamas savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šios sutarties už 465 Eur sumą sudarymas nebuvo būtinas ir neišvengiamas, rinkoje apstu mobiliųjų telefonų už mažesnę kainą (CPK 182 straipsnio 5 punktas), kurie gali atlikti susisiekimo funkciją, todėl pareiškėjas papildomų įsipareigojimų galėjo išvengti. Be to, sudarydamas sutartį, pareiškėjas suinteresuotam asmeniui nurodė, kad neturi jokių kitų įsipareigojimų, nors iš bylos duomenų akivaizdu, kad tuo metu pareiškėjas jau turėjo neįvykdytų įsipareigojimų UAB „General financing“, taigi pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimdamas papildomus skolinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas iki 2015 m. birželio mėnesio eilines įmokas pagal minėtą sutartį atliko, taip pat tinkamai vykdė įsipareigojimus ir kitam kreditoriui, o pradėjo nemokėti tik tuomet, kai nusprendė kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo elgesys kreditorių atžvilgiu nebuvo sąžiningas, o vertinant aktualų reglamentavimą, galima spręsti apie jo siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl kritinės finansinės padėties, nors dėjo pastangas padengti įsiskolininmus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pats nurodė, jog sąmoningai nustojo vykdyti prievoles kreditoriams dėl bankroto inicijavimo, dirba už minimalų darbo užmokestį, bet neieško naujo darbo. Svarbu tai, kad pareiškėjas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus asmuo, išlaikytinų asmenų neturi, todėl turi galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo elgesys iki pareiškimo pateikimo bei paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu yra svarbūs sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad apylinkės teismas viršijo savo įgaliojimus pažeisdamas proceso šalių teises, nes didžiausias kreditorius Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras pritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui ir sutiko su bankroto bylos iškėlimu. Aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras laikėsi nuoseklios pozicijos bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimu, o bylos nagrinėjimo metu aiškiai išreiškė nepritarimą mokumo atkūrimo plano projektui bei pareiškėjo prašymui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad apylinkės teismas neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė šalių lygiateisiškumo.
Atkreiptinas dėmesys į aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas susidūrė su finansiniais sunkumais – teismo sprendimu priteistu žalos atlyginimu. Žala kilo dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė imperatyvių įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. neapdraudė transporto priemonės. Toks pareiškėjo elgesys laikomas nepakankamai rūpestingu, nes jis turėjo ir galėjo suvokti imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymo pasekmes.
Papildomai pasisakant dėl pareiškėjo finansinės situacijos pažymėtina, kad pareiškėjas, tikindamas, kad jo situacija kritinė, nedelsdamas siekia bankroto bylos iškėlimo. Tačiau tai, kad pradėti vykdomieji veiksmai, nereiškia to, kad visos pareiškėjo uždirbamos pajamos bus išieškomos jam nepaliekant pragyvenimui. Išieškojimas giežtai vykdomas pagal CPK įtvirtintas taisykles, jos suteikia asmeniui tam tikro dydžio piniginę apsaugą – palieka skolininkui dalį gaunamų pajamų (CPK 736–737 straipsniai). Dar daugiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo turimus sveikatos sutrikimus, kurie ribotų pareiškėjo galimybes dirbti, ar ieškoti geriau apmokamo darbo, pareiškėjas neturi nepilnamečių vaikų, duomenų apie pareiškėjo išlaikomus asmenis byloje nėra. Taigi, pareiškėjas turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir sugeneruoti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti skolą kreditoriams. Tobulėjimas nebūtinai sietinas su papildomomis lėšomis, tuo labiau papildomo darbo paieška.
Manytina, jog pareiškėjas yra pernelyg pasyvus ir nesiima priemonių savo mokumui pagerinti, pareiškėjas akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Be to, pirmosios instancijos procesinio sprendimo priėmimo metu konstatavo pareiškėjo siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nenorą tobulėti ir siekį išvengti interesų su kreditoriais pusiausvyros. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas spręsti, kad apeliantas atskiruoju skundu neįrodė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pritaikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pasikeitęs reglamentavimas procesinio sprendimo teistumui įtakos neturi.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.