- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-1157-832/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-03612-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Nukentėjusysis
- E. S., Telšių
- Pažeidėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1157-832/2014
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. lapkričio 28 d.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant nukentėjusiajam E. S., Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK atstovui S. L., administracinėn atsakomybėn traukiamam K. G.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebausto, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-10-17 16.54 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė iš galo stovintį automobilį „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET pasišalino.
Už šiuos pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. parodė, kad jis nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Jei būtų kliudęs tikrai būtų susiradęs savininką ir viską išsiaiškinęs bei būtų pranešęs policijai. Jo nuomotam automobiliui apgadinimų nesimatė net nuvykus į policiją, tik nuvalius purvą, matėsi, kad įbrėžtas buferio lakas. Automobilio buferį jis nupoliravo, jam pretenzijų automobilį išnuomojusi bendrovė neturėjo ir neturi.
Nukentėjusysis E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pretenzijų jis neturi. Jei kaltininkas būtų buvęs vietoje, jis net nieko nebūtų sakęs, nes automobilis jau senas, apdaužytas ir jį vis tiek ruošiasi priduoti į metalo laužą.
Liudytojai, policijos pareigūnai, T. B. ir Ž. S., forminę eismo įvykio vietą, teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio „Audi 80“ švieži apgadinimai buvo nežymūs, vairuotojas galėjo ir nejausti tokio prabrėžimo. Jie nustatė, kad pasišalinęs automobilis priklausė bendrovei, kuri jį išnuomojo asmeniui, kurio telefono numeris buvo paliktas užsienietiškas. Jie skambino, bet telefonas buvo išjungtas.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Šioje byloje nustatyta, kad K. G. pasitraukė iš eismo įvykio vietos nesuvokdamas, kad padarė eismo įvykį, t. y. jis neturėjo tyčios pabėgti iš eismo įvykio vietos. Aiškinantis situaciją jis neneigė, kad galėjo padaryti eismo įvykį, eismo įvykio vietoje jis tą dieną važinėjosi daug kartų, buvo išvažiavęs ir vėl grįžęs. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmens kaltės svarbios aplinkybės yra tai, kad automobilių sužalojimai yra nežymūs, nukentėjusiojo automobilio buferis neapgadintas, dešinysis sparnas įbrėžtas per surūdijusią vietą, nukentėjusiojo teigimu, jis jokios žalos nepatyrė. Žalos nėra ir automobilį išnuomojusiai bendrovei. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. G. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, todėl administracinė teisena šioje dalyje nutrauktina.
Dalyje dėl eismo įvykio (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) K. G. trauktinas administracinėn atsakomybėn. Kad K. G. padarė šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK vyriausiojo patrulio D. S. tarnybiniu pranešimu, fotolentele, Šiaulių apskr. VPK vyriausiojo patrulio Ž. S. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojų parodymais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu.
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. G. pripažįsta pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka). Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o K. G. yra skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – baudos ir nustatytinas jos minimumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250, 287 straipsniais,
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje K. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pripažinti K. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam – 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) dydžio baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Baudą turite sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.
Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.