Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
1A-427-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-56-2-00019-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D.Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-238-2013;

Teisėjas A. Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-56-2-00019-2009-5;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui A. F., nuteistojo R. V. gynėjai advokatei R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 d. (dėl 2009-07-25 I. B. sumušimo) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2009-07-26 I. B., L. B. ir S. B. sumušimo) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-07-25 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m. esančio daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio) bendrajame koridoriuje, kilus buitiniam ginčui dėl negrąžintos skolos, tyčia tempė kaimynę I. B. už plaukų, sugriebęs rankomis spaudė gerklę (smaugė) bei trenkė keletą kartų jos galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiai I. B. fizinį skausmą.

R. V. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009-07-26 apie 13 val. I. B. bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., kilus ginčui dėl jo įskundimo policijai, tyčia sugriebęs savosiomis stipriai spaudė I. B. abi rankas, purtė ją, rankomis spaudė kaklą (smaugė), trankė ją į sofos atlošą, medinius ranktūrius ir į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. kraujosruvas abejose rankose ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tris kartus stūmė ranka stojusią motiną ginti mažametę L. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko ši krito, atsitrenkė į dulkių siurblį, grindis ir lango kraštą ir dėl to patyrė fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, stūmė ranka į veidą stojusį motiną ginti mažametį S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ko šis krito, atsitrenkė į grindis ir patyrė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde R. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmės laiką. Nurodo, jog turi sūnų, išlaiko šeimą. Pažymi, kad jo sūnaus motina šiuo metu gyvena Ispanijoje, kur jie kartu turi namus. Akcentuoja, kad Lietuvoje neturi kur gyventi. Teigia, kad pripažįsta savo padarytą nusikaltimą ir gailisi jį padaręs. Pažymi, kad atsiprašė nukentėjusiosios ir įsipareigoja atlyginti žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo švelninti bausmę. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad R. V. teistas 5 kartus, šis teistumas 6, nusikalto teistumui neišnykus, jis recidyvistas. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, o dar dvi jam buvo paskirtos po nusikaltimų įvykdymo, be to iki išvykimo į užsienį Lietuvoje nedirbo.

Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, taigi jis yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti R. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Dėl šių aplinkybių R. V. pagrįstai už 2009-07-25 nusikaltimo padarymą skirta sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kolegija pažymi, kad už 2009-07-26 padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato tik laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. V., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent didesnį nuteistojo pavojingumą, nes jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, padarytos veikos tyčinės. Be to, didesnį jo pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti laisvės atėmimo bausmę apibūdina ir tai, jog nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apelianto elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistojo pavojingumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo, pavojingumą, paskirtos bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo prisipažinimo, noro atlyginti žalą, šeimos išlaikymo taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta. Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas R. V. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių. Taikyti R. V. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę R. V. nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai skirtas bausmes subendrino LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu. Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Arūnas PaštuolisEgidijus Jonas Grigaravičius