Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos D. L. skundą dėl 2016-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį T. V. F. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. V. F. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „D.“ direktoriumi - darbdavį atstovaujančiu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti krovikui V. J., gim. (duomenys neskelbtini), objekte - DNB banke, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos jo darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie V. J. įdarbinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skunde teigiama, kad VDI inspektorių atlikto patikrinimo minimame objekte metu nustatyta, kad V. J. kartu su R. G. dirbo – banko rūsyje krovė dokumentus į maišus. Pastarųjų darbas, Institucijos nuomone, pasireiškė kaip darbdavio nauda – bankas už atliktas perkraustymo paslaugas atsiskaitė su UAB „D.“, todėl laikytina, kad V. J. realiai dirbo darbdavio naudai.

Institucija taip pat prašo vadovautis pirminiais įrodymais, kurie surinkti 2016-07-04 atlikto patikrinimo metu, t.y. filmuota medžiaga, taip pat V. J. 2016-07-04 paaiškinimu, kuris skiriasi nuo vėliau asmens teismo posėdžio metu duotų parodymų. Be to, kad V. J. atliko darbą, t.y. krovė dokumentus į maišus, kurie bus pervežami į kitą DNB pastatą, apelianto manymu, įrodo ir tai, kad V. J. 2016-07-04 išduotos asmeninės apsaugos priemonės (maikutė su įmonės užrašu, darbinės pirštinės, batai), V. F. yra pasirašęs asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelėje, nors teismo metu liudytojas UAB „D.“ vadybininkas nurodė, kad jas išdavė 2016-07-01. Apie darbo pobūdį V. J. buvo paaiškinta 2016-07-01, todėl, apelianto nuomone, vykti į objektą išsiaiškinti, koks tai yra darbas, nebuvo tikslinga, juo labiau, kad krovėjo darbas nėra aukštos kvalifikacijos ir ypatingų gebėjimų nereikalaujantis darbas.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neišsireikalavo ir DNB banko duomenų apie 2016 m. liepos mėn. banke dirbančius UAB „D.“ darbuotojus, t.y. iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. J. ir R. G., kurie dirbo 2016-07-04 banke, buvo įleisti apsaugos darbuotojo į banko patalpas, pateikus jų asmens dokumentus. Iš to apeliantas daro išvadą, kad UAB „D.“ su Banku buvo sutarę, kas tą dieną (kokie asmenys) teiks perkraustymo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintina iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju, toks prašymas gautas nebuvo. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos numato griežtesnę atsakomybę už šią veiką. Esant tokioms aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis ATPK normomis.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. V. F. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, duomenų, kad V. J. minimoje įmonėje dirbo nelegaliai, pakanka.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kuria vadovaujantis teismas konstatavo, jog nepakanka duomenų padaryti išvadai, jog T. V. F. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-07-04, 09.15 val., Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriams J. G. ir J. V. nuvykus į DNB banką, esantį (duomenys neskelbtini), rūsyje dokumentus į maišus krovė R. G. ir V. J., apie kurio socialinio draudimo pradžią įmonėje nebuvo pranešta Sodrai (b.l. 3). VSDFV informacinės sistemos duomenimis, patikrinimo metu V. J. UAB „D.“ darbuotojų sąraše nebuvo (b.l. 5, 7). Rašytiniame paaiškinime V. J. nurodė, kad pradėjo dirbti 2016-07-04, 8 val., banko patalpoje. Dėl darbo kalbėjo su vadybininku V., tarėsi, kad pabandys dirbti 2016-07-04 pora valandų, jeigu patiks darbas, galės darbintis pusę etato. Nurodė, kad susitarė dėl valandinio atlyginimo, jeigu tiks darbas, atvykti į ofisą ir sudaryti darbo sutartį. Paaiškino, kad šiandien (2016-07-04) į maišus krovė popierius. Maikutę ir pirštines jam išdavė krovikai. Šį darbą rado internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt (b.l. 9). Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad UAB „D.“, atstovaujama direktoriaus T. V. F., 2016-07-04 sudarė darbo sutartį su V. J., nurodant, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti tą pačią dieną, t.y. 2016-07-04 (b.l. 10-11). Prašymą priimti į darbą V. J. pateikė taip pat 2016-07-04, nurodytą dieną priimtas ir direktoriaus įsakymas priimti V. J. į darbą UAB „D.“ krovėjo pareigoms (b.l. 12, 13). Darbo sutarčių registravimo žurnale minima darbo sutartis užregistruota nebuvo (b.l. 16-18).

Iš T. V. F. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog jis kalbėjo su V. J. dėl būsimo darbo, sutiko, kad šis atvažiuotų pasižiūrėti, koks tai darbas. Kai atvyko VDI, V. paskyrė su R. G. krauti archyvus. Įmonės direktoriaus manymu, tai nebuvo darbas, žmogus tik atėjo apsižiūrėti. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai nėra nuoseklūs. Nors, kaip teigia, su V. J. aptarė darbo sąlygas ir sutarė, kad jis pirmiausia pažiūrės, ar jam tinka darbas, ir tik tuomet įformins jo įdarbinimą, nurodo, kad visi dokumentai jau buvo paruošti penktadienį (2016-07-01) ar tai pirmadienį ir laukė, kol asmuo atvyks į įmonę pranešti savo atsakymo. Be to, kaip nurodo T. V. F., V. J. taip pat jau buvo užpildęs ir prašymą priimti į darbą. Po VDI inspektorių patikrinimo, jis iškart nuvažiavo į įmonę. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu apie pastarojo įdarbinimą ir buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad UAB „D.“ direktorius žinojo, kad V. J. siekia įsidarbinti jo vadovaujamoje įmonėje, jį buvo planuojama įdarbinti 2016-07-04. Teismo vertinimu, nelogiška paruošti įdarbinimo dokumentus asmeniui, kurio apsisprendimas dirbti arba nedirbti tam tikrą darbą direktoriui dar nėra žinomas. Aplinkybę, jog įmonės vadovas suvokė, kad V. J. dirbs 2016-07-04 nuo 8 val., kol dar nebuvo įdarbintas, patvirtina ir tai, kad darbuotojui buvo išduotos priemonės – marškinėliai, darbinės pirštinės ir batai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad tokiuose objektuose asmenys privalo būti su specialia apranga, vis dėl to, teismo vertinimu, vien tik siekiant apžiūrėti patalpas, kuriose asmuo dirbs, ar kolektyvą, tokių priemonių, kaip pirštinės ar batai išdavimas nėra reikalingas. Akivaizdu, kad jos buvo išduotos darbui. Iš kompaktiniame diske esančios filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad ir R. G. darbo metu dėvi ne specialią darbo aprangą ar įmonės išduotus žalius marškinėlius, o paprastus, kasdienius rūbus, t.y. šviesius marškinėlius bei trumpas kelnes, kas paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad darbuotojai objekte dirba su specialia apranga.

Nesutampa ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo V. J. parodymai dėl darbo sutarties sudarymo ir darbuotojo priėmimo į UAB „D.“ aplinkybių. V. T. F. teisme paaiškino, kad po to, kai įvyko patikrinimas, V. J. atvyko į įmonę ir pasakė, kad vis dėlto nedirbs. Tai buvo pirmadienį, apie 11 val. Apie šią situaciją jis iš karto informavo buhalterę ir ji įdarbinimą atšaukė. Dėl aplinkybės, kad asmuo jau buvo įdarbintas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad tikriausiai buvo taip, kad vadybininkai paskambino buhalterei, paklausė, ar įdarbintas, ir, matyt, buhalterė išsiuntė pranešimą ir įdarbino. Tuo tarpu, liudytojas V. J. parodė, kad po Darbo inspekcijos atlikto patikrinimo jis nuvažiavo pas direktorių į ofisą, iš pradžių pasirašė dokumentus, kad jį priimtų į darbą. Po to pagalvojo, kad galbūt nepajėgs dirbti šio darbo ir apie 16 val., pabuvęs namuose, pakeliui į naktinę pamainą kitame darbe užsuko parašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo. Pastebėtinas ir pakankamai nelogiškas įmonės administracijos elgesys, įforminant V. J. priėmimą į darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-07-04 pateiktas pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pradžią. 2016-07-05 pranešta apie V. J. nedraudiminį laikotarpį – nemokamas atostogas. Ir galiausiai, 2016-07-05 pranešta apie asmens atleidimą iš darbo, vadovaujantis DK 127 straipsnio nuostatomis. T. V. F. teigė, kad įmonės buhalterė turėjo galimybę atšaukti asmens įdarbinimą, šiam atsisakius dirbti įmonėje, tačiau matyti, kad ji pranešimo neatšaukė, o asmenį atleido, vadovaujantis aukščiau paminėtomis nuostatomis. Kokiu pagrindu darbuotojui buvo suteikta viena nemokamų atostogų diena, paaiškinta nebuvo.

V. J. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, ne tik nesutampa su jo pirminiu paaiškinimu, bet ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims. V. J. teigė, kad dirbti jam niekas neliepė, jis tik geranoriškai laikė maišus R. G., kol šis į juos krovė segtuvus. Tuo tarpu liudytojas J. V. teigė, jog atvykus VDI inspektoriams į tikrinamą objektą, abu asmenys, t.y. tiek R. G., tiek ir V. J. dirbo tą patį darbą – su pirštinėmis, su maišais rankose nuo lentynų ėmė segtuvus ir krovė juos į maišus, paaiškino, jog vienas ėmė segtuvus iš vienos lentynos, kitas – iš kitos. V. J. taip pat teigė, jog nebuvo pasiruošęs dirbti, kadangi dėvėjo švarius rūbus, konkrečiai – baltus džinsus. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad V. J. dėvėjo mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos marškinėlius bei avėjo tamsios spalvos sportiniais bateliais. Be to, kaip nurodė ir VDI inspektorius J. V., jis taip pat buvo ir su pirštinėmis. Kodėl apklausiamas patikrinimo metu V. J. davė kitokius paaiškinimus, jis nurodyti negalėjo, teigė buvęs šoko būsenoje. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad spaudimas iš VDI inspektorių pusės J. J. nebuvo daromas, buvo paprašyta paaiškinime aprašyti esamą situaciją, t.y. kur jis dirba, nuo kada, su kuo tarėsi dėl darbo užmokesčio ir panašias aplinkybes. Fakto, kad jis tik atėjo pažiūrėti darbo ar susipažinti su kolektyvu, liudytojas paaiškinime nenurodė ir ši versija iškilo tik nagrinėjant bylą teisme. Esant tokioms aplinkybėms, J. J. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti įstaigos direktoriui išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tuo tarpu, VDI inspektoriai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, kad jie siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jų parodymai yra nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaraujantys, todėl jais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo.

Teismas sutinka su skundo argumentu, kad krovėjo darbas nėra aukštos kvalifikacijos ir ypatingų gebėjimų reikalaujantis darbas. Be to, iš įmonės vadybininko V. V. pateiktų paaiškinimų matyti, kad V. J. atvykus į įmonę prieš patikrinimą, jam darbo pobūdis buvo paaiškintas. Taigi kritiškai vertintina iškelta versija, kad asmuo norėjo pažiūrėti, koks tai darbas ir susipažinti su kolektyvu, tuo labiau, kad dirbo jis tik su vienu darbuotoju. Be to, objekte jis praleido daugiau nei vieną valandą. O atsižvelgiant į darbo specifiką bei krūvį, teismo vertinimu, toks laiko tarpas nėra pagrįstas, siekiant vien tik pažiūrėti, koks tai yra darbas. Pažymėtina, jog V. V. teisme taip pat parodė, jog su V. J. susitarė, kad jis pabandys dirbti, pažiūrės, ar patiks darbas ir davė šiam pirštines. R. G. parodė, jog dirbo su V. J. ir tuomet atvažiavo Darbo inspekcijos atstovai. Nors vėliau, tos pačios apklausos metu jau teigė, kad V. J. stovėjo ir žiūrėjo ir kad jis savo noru nuėjo ir pradėjo krauti maišus.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu (DK 99 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį Institucija, dėl išbandymo laikotarpio numatyta galimybė sulygti sudarant darbo sutartį. Tokiu atveju, darbuotojus bet kuriuo išbandymo laikotarpio metu, realiai pabandęs atlikti jam pavestą darbą, galėtų darbo sutartį nutraukti. Nagrinėjamu atveju, V. J. buvo leista keletą valandų pabandyti dirbti tikrintame objekte, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo darbo pradžią nepranešus Sodros teritoriniam skyriuj. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. V. F. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, T. V. F. administracine tvarka nebaustas, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, neteistas, dirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka, dirbo tik 2016-07-04, nuo 8 val. iki 9.15 val., kuomet į objektą atvyko VDI inspektoriai, t.y. kiek daugiau nei vieną valandą. Duomenų, kad šis asmuo būtų nelegaliai dirbęs ir anksčiau, byloje nėra. Be to, nurodytą dieną jau buvo paruošti dokumentai šio asmens įdarbinimui, pranešimas apie apdraustojo V. J. darbo pradžią pateiktas iš karto po patikrinimo, t.y. 2016-07-04, 11.02 val. (b.l. 8). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad net ir minimalios baudos paskyrimas, šiuo atveju, būtų neadekvatus pažeidimo padarymui bei prieštarautų teisingumo principui, todėl taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir T. V. F. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

T. V. F. pripažinti kaltu, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skirti jam administracinę nuobaudą – 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK) ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka