Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-899/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2-899/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas“
Ieškovas
P. P.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agregatas“ dėl skolos priteisimo, civilinės bylos Nr. 2-1059-370/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 150 000 Lt skolos, 8 125 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, skola susidarė ieškovui sumokėjus atsakovui už perkamą įrangą, tačiau atsakovui įrangos ieškovui neperdavus. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio ribose atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir pas trečiuosius asmenis, vertybinius popierius. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė didele reikalaujama suma, dėl ko netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 158 125 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto saugotojais skirtini teisėti valdytojai. Iš areštuotų lėšų gali būti daromi darbo užmokesčio, privalomieji mokėjimai valstybei (mokesčiai ir įmokos) bei atsiskaitoma su ieškovu P. P..

Teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškinio suma yra didelė, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Agregatas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, nes ieškovas pateikė tik įrodymus, jog jis iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus atsakovui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų ieškovui. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikiamas 2011-10-24 atsakymas ieškovui ir sutarties objekto pristatymo važtaraščiai patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo didelę pinigų sumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Tai, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui, kad atsiliepė į ieškovo pretenziją, joje išdėstydamas nesutikimo motyvus leidžia spręsti, kad atsakovas neturi jokio suinteresuotumo siekti išvengti prievolių ieškovui įvykdymo.Taikant laikinąsias apsaugos priemones privalu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikiami atsakovo turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai įrodo, kad atsakovas nekilnojamojo ar likvidaus kilnojamojo turto, kurį būtų galima areštuoti, neturi, tad būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos, kas turėtų itin neigiamas pasekmes atsakovui. Atsakovas vykdo didelio masto sandorį, t.y. atsakovas yra sudaręs sandorį su UAB „Utenos briketai“, pagal kurį yra įsipareigojęs parduoti šiai įmonei įrangą, kurią perka iš UAB „Fondvila“. Pagal šalių sutartinius įsipareigojimus UAB „Utenos briketai“ turi atlikti atsakovui mokėjimus, kuriuos atsakovas panaudos atsiskaitymui su UAB „Fondvila“. Taigi, areštavus atsakovo lėšas, jis negalės atsiskaityti su UAB „Fondvila“ ir atitinkamai įranga nebus pristatyta UAB „Utenos briketai“, kas suteiks pagrindą šiai bendrovei nutraukti sutartį su atsakovu ir reikalauti sumokėti netesybas bei tiesioginius nuostolius, kas sąlygotų atsakovo bankroto grėsmę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas P. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Laikinosios apsaugos priemonės skiriamos, atsižvelgiant ne į bylos aplinkybes, o į galimybę užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio reikalavimas yra didelis, atsižvelgiant į atsakovo balansą, todėl atsakovo įsipareigojimai gali viršyti turimą turtą, dėl ko yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovas neįvykdė visų įsipareigojimų pagal sutartį, vilkino laiką, todėl yra tikimybė, kad nevykdys teismo sprendimo.Atsakovo vėlesni sandoriai negali turėti prioriteto, nes pirmiausia atsakovas turi tinkamai užbaigti prievolinius santykius su ieškovu, o tuomet vykdyti atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas teisniu ir faktiniu aspektais, taip pat, absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių 2012-02-02 Klaipėdos apygardos nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas operatyviai ir paprastai nepranešant apie tai atsakovui (CPK 147 str. 1 d.), todėl sprendžiant ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, teismas disponuoja tik tais įrodymais, kuriuos jam pateikia ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti 150 000 Lt jo sumokėtus atsakovui kaip pastarojo skolą ieškovui, o ieškinyje faktines aplinkybes apie prievolių pagal sutartį įvykdymą nurodė labai abstrakčiai- kad jis yra sumokėjęs pagal sutartį 150 000 Lt, o atsakovas nėra pristatęs visos įrangos, jos nesumontavęs ir nepaleidęs eksploatacijai (taigi, ieškinyje ieškovas nenurodė, kokios įrangos dalies atsakovas jam nėra pristatęs, kokia galima šios įrangos vertė ir t.t.). Atsakovas prie atskirojo skundo pateikė krovinio važtaraštį, kuriame nurodyta, jog džiovykla AVM ieškovui yra pristatyta 2010-11-09, krovinio gavimo faktą savo parašu patvirtino ieškovas. Priimant krovinį jokių pastabų dėl kokybės ar komplektacijos nėra pareikšta. Taigi, teismas, preliminariai spręsdamas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, neturėjo duomenų, jog pirkimo-pardavimo sutarties objektas, kurio kaina pagal pirkimo pardavimo sutartį yra 170 000 Lt, yra perduotas ieškovui. Minėta, kad ieškovas nei ieškinyje, nei pretenzijoje atsakovui aiškiai neįvardijo kokių įrangos sudedamųjų dalių atsakovas jam nėra pristatęs (tiek ieškinyje, tiek pretenzijoje kalbama apie tai, kad perduota ne visa įranga, neįvardijant trūkstamų dalių (detalių, agregatų), taip pat reiškiamos pretenzijos dėl techninės dokumentacijos neperdavimo bei įrangos nesumontavimo). Taip dėstomi argumentai sąlygoja klaidinantį įspūdį, kad ieškovas, sumokėjęs už įrangą gana didelę sumą (150 000 Lt iš sutartyje numatytų 170 000 Lt) nėra gavęs iš atsakovo sutartyje numatyto pirkimo- pardavimo objekto, nors faktinė situacija iš esmės yra kitokia. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, tiek vertindamas aplinkybę, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, tiek pasiakydamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo bei taikytų priemonių proporcingumo, vertina ne tik tas aplinkybes bei įrodymus, kuriuos pateikė ieškovas, bet ir tas aplinkybes, kurias atskirajame skunde nurodo atsakovas bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

CPK 144 str. 1 d. nuostata, jog ieškovas turi tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą, reiškia tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai patikrina, ar tuo atveju, jeigu pasitvirtintų ieškovo nurodomos aplinkybės, ieškinys galėtų būti patenkintas. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus, teismas gali nuspręsti, ar reiškiami reikalavimai yra pagrįsti (CPK 259 str. 1 d., 263 str. 2 d.). Todėl teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisingas, tikslus faktinių aplinkybių įvardijimas, visų turimų įrodymų pateikimas yra itin svarbūs, nes neišsami, klaidinanti informacija yra kliūtis netgi preliminariai įvertinti galimą reikalavimų pagrįstumą. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovas yra patikslinęs ieškinį, atsakovas yra pareiškęs byloje priešieškinį. Patikslintu ieškiniu prašoma ieškovui iš atsakovo priteisti sumokėtą pagal sutartį sumą ir palūkanas, bei įpareigoti atsakovą išsimontuoti ir išsivežti įrangą; priešieškiniu prašoma iš ieškovo atsakovui priteisti pagal sutartį nesumokėtą sumą bei netesybas. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl pirkimo pardavimo sutarties įvykdymo tinkamumo ir šį klausimą savo procesiniuose dokumentuose kelia abi ginčo šalys. Klausimai, kuri iš sutarties šalių pažeidė sutartinius įsipareigojimus, ar pažeidimas vertintinas kaip esminis, ar jis sudaro pagrindą sutartį nutraukti ir kitos reikšmingos byloje aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, apsiriboja konstatavimu, jog tikrųjų faktinių aplinkybių netikslus įvardijimas ieškinyje galėjo suklaidinti pirmosios instancijos teismą, šiam vertinant aplinkybę, ar ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti (užtikrinti) būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Todėl esant faktinei situacijai, kurią patvirtina atsakovo pateiktas krovinio žiniaraštis, kai pirkimo pardavimo objektas yra pas pirkėją, o piniginės lėšos už jį- pas pardavėją, ieškovo reikalavimo įvykdymą, jeigu jis teismo sprendimu būtų patenkintas, užtikrina pats pirkimo pardavimo sutarties objektas, šiuo atveju- džiovyklos AVM įranga, esanti pas ieškovą.

Esant aptartai situacijai, atsakovo turto areštas vertintinas kaip perteklinė užtikrinimo priemonė, neatitinkanti ekonomiškumo bei proporcingumo kriterijų. Atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas atsakovo turto areštas nepagrįstai apriboja atsakovo teises daugiau, negu reikalinga užtikrinant byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, šios priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

TeisėjosVirginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėMarytė Mitkuvienė