- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2SA-120-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis G. M., antstolio padėjėjas T. J., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. 2006-10-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, atliktus vykdomojoje byloje Nr. 0003/06/02446 (priimti vykdomąjį dokumentą, pradėti vykdymo veiksmus, neišsiųsti raginimo), panaikinti 2006-10-03 turto arešto aktą ir įpareigoti antstolį įvykdyti CPK 654 str. reikalavimus (b.l.1-5). Nurodo, kad vykdomoji byla Nr. 0003/06/02446 pradėta prieš tai nepatikrinus, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, kaip to reikalauja CPK 651 str.. Pareiškėjas negavo antstolio patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo, raginimo įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų neįvykdęs CPK 654 str.. Antstolių A. L., V. S. ir G. M. padėjėjas T. J. privalo pateikti teismui įrodymus, kad jis turi teisę areštuoti pareiškėjo (skolininko kitoje byloje) turtą. Netgi jeigu pastarasis turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus, turto arešto aktas vis tiek pripažintinas neteisėtu remiantis tuo, kad, pirma, pareiškėjas turi pinigų įvykdyti 2006-06-19 vykdomąjį raštą. Antra, pažeistas išieškojimo eiliškumo principas (CPK 664 str.). Trečia, areštuota kur kas daugiau už išieškotiną sumą turto. Ketvirta, turto arešto akte yra įvairių neatitikimų ar painiavos (pvz., kad akto kopija išsiųsta skolininkui registruotu laišku, nors pareiškėjas jo negavo; nėra aiškus turto arešto pagrindas, išieškotojas, išieškotinos sumos mastas; turto arešto aktu reikalaujama iš skolininko atlikti tai, kas neįmanoma).
Atsiliepimas
Antstolė V. M. atsiliepimu į skundą (b.l.86) prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog antstolis G. M. nuo Teisingumo ministro 2007-07-05 įsakymo Nr. 7P-37 nebevykdo antstolio pareigų ir ji perėmė vykdomąją bylą Nr. 0003/06/02446.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekciją (toliau - VMI) atsiliepimu į skundą (b.l.91-92) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog iš skundo neaišku, kokios egzistuoja akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjui siųsti dokumentai (įskaitant raginimą) grįždavo neįteikti su nuoroda, kad skolininkas nurodytu adresu nebegyvena. Tokiu atveju raginimas buvo paskelbtas spaudoje (CPK 660 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas niekur nedirba, neturi registruotų transporto priemonių ar piniginių lėšų banko sąskaitose, yra pagrindas nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolio padėjėjas D. Š. pagal Teisingumo ministro 2006-06-11 įsakymą Nr. P-47 buvo paskirtas antstolio G. M. atstovu laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2008-03-08. Antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, taigi ir teisę įgalioti antstolio padėjėją (šiuo atveju – T. J.) veikti antstolio vardu (Antstolių įstatymo 30 str. 1 d., 35 str. 5 d.). Vadinasi, antstolio padėjėjas T. J. 2006-10-03 turėjo teisę surašyti turto arešto aktą ir patvarkymą dėl areštuoto turto vertinimo atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-04-28 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (b.l.94-95). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo. Antstolis siuntė pareiškėjui raginimą dėl sprendimo įvykdymo gera valia, bet pareiškėjas nurodytu adresu nebegyvena, todėl raginimas jam įteiktas viešo paskelbimo būdu. Tokiu atveju antstolis negalėjo žinoti apie skolininko pirmesnės eilės turtą, juo labiau, ar jo užtenka padengti skolą. Antstolis savo iniciatyva užklausė kredito įstaigas bei oficialias registro institucijas apie skolininko turtą ir nukreipė išieškojimą į tokį pareiškėjui priklausantį turtą, kurį rado. Pareiškėjo argumentus dėl turto arešto akto neteisėtumo subjektų aspektu teismas atmetė, iš esmės remdamasis suinteresuoto asmens VMI motyvais, kurie yra išdėstyti atsiliepime. Teismas pastebėjo, jog antstolio G. M. nušalinimas 2007-06-19 nuo pareigų nesudaro pagrindo ginčijamus antstolio veiksmus laikyti negaliojančiais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. atskiruoju skundu (b.l.100-105) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį ir vietoj jos priimti naują nutartį – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirąjį skundą grindė analogiškomis skunde išvardintomis aplinkybėmis. Akcentavo, jog byloje nėra nei Teisingumo ministro 2006-06-11 įsakymo Nr. P-47, nei antstolio padėjėjo D. Š. 2006-10-03 įgaliojimo antstolio padėjėjui T. J.. Be to, antstolis G. M. buvo atleistas iš pareigų pagal Teisingumo ministro 2007-07-10 įsakymą. Byloje nėra duomenų apie vykdomosios bylos 0003/06/02446 perdavimą antstolei V. M. ar raginimo įteikimą skolininkui viešo paskelbimo būdu. Pripažįsta gavęs 2006-10-03 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo atlikimo, bet patvarkymas siųstas ne registruotu, o paprastu paštu. Vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai, nes išieškotojas neapmokėjo vykdymo išlaidų. Iš apelianto buvo atimta galimybė realizuoti savo teises vykdymo procese. Tikina turįs pakankamai lėšų sumokėti skolą; be to, tas pats antstolis vykdo kitas bylas, kuriose išieškotojas yra pareiškėjas, tad antstolis gali padaryti tarpusavio reikalavimų įskaitymą, dėl ko pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė. Abejoja bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu; prieštarauja rašytiniam bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.114-115) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį palikti galioti nepakeistą. Pasak antstolės, vykdomojoje byloje Nr. 0003/06/02446, kuri prijungta prie nagrinėjamos bylos, yra tiek Teisingumo ministro 2006-06-19 įsakymas Nr. P-47, tiek ir antstolio padėjėjo D. Š. 2006-10-03 įgaliojimas padėjėjui T. J.. Antstolė įstojo į procesą, kartu su atsiliepimu į skundą pateikdama Teisingumo ministro 2007-07-05 įsakymo Nr. 7P-37, 2007-08-13 priėmimo – perdavimo akto ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimo Nr. 48 kopijas bei išrašą iš vykdomųjų bylų programos (b.l.87-90).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.120-121) skundo nepripažino ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-28 nutartį palikti galioti nepakeistą. Pabrėžė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-19 nuosprendis, priimtas antstolio G. M. atžvilgiu, negali būti pagrindas pripažinti jo skundžiamus veiksmus neteisėtais, nes jie visiškai nesusiję su apkaltinamuoju nuosprendžiu. CPK 654 str. numato antstolio teisę, bet ne pareigą iškviesti skolininką, ko šiuo konkrečiu atveju (skolininkui pakeitus gyvenamąją vietą) nebuvo įmanoma įgyvendinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs teismas iš esmės tinkamai aiškino ir pritaikė procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl antstolio G. M. ir jo padėjėjų įgaliojimų
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su galimu Teisingumo ministro 2006-06-11 (realiai- 2006-06-19) įsakymo Nr. P-47 (realiai- 7P-47) suklastojimu. Ta aplinkybė, kad antstolio padėjėjas D. Š. nuo 2006-07-01 iki 2008-03-08 buvo paskirtas ir, atlikus Antstolių įstatymo 9 ir 35 str. formalumus (prisiekęs Teisingumo ministrui), veikė kaip antstolio G. M. atstovas, pripažintina visuotinai žinoma, todėl atskirai neįrodinėtina (CPK 182 str. 1 p.), nepriklausomai nuo ginčijamo Teisingumo ministro įsakymo datos bei numerio. Kitaip tariant, byloje svarbesnis Teisingumo ministro įsakymo turinys, kurio apeliantas nekvestionuoja, o ne įsakymo rekvizitai.
Apeliantas neteisus tvirtindamas, jog byloje nėra antstolio atstovo D. Š. įgaliojimo antstolio padėjėjui T. J.. Antstolio padėjėjas D. Š., veikdamas antstolio G. M. vardu, t.y. kaip minėto antstolio atstovas, 2006-10-03 išdavė antstolio padėjėjui T. J. įgaliojimą atlikti vykdymo veiksmus (išskyrus numatytus Antstolių įstatymo 30 str. 1 d.), įskaitant skolininko turto areštavimą (vykdomosios bylos 44 l.). Pats apeliantas pripažįsta, kad G. M. neteko įgaliojimų vykdyti antstolio veiklą nuo 2007-07-10, t.y. iki skundžiamų veiksmų atlikimo. Esant išvardintai situacijai, nėra pagrindo laikyti, jog antstolio G. M. atstovas D. Š. arba pagal pastarojo įgaliojimą veikiantis antstolio padėjėjas T. J. atliko ginčijamus vykdymo veiksmus be teisėto pagrindo.
Kolegija plačiau nepasisako dėl vykdomosios bylos Nr. 0003/06/02446 perdavimo – priėmimo, įvykusio po antstolio G. M. atleidimo (b.l.88). Skundo dalykas yra susijęs su konkrečiais antstolio G. M. bei jo padėjėjų veiksmais, o ne su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo paskirto perduodančio antstolio V. S. arba bylą priimančios antstolės V. M. veiksmais pagal Teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintą vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų, išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarką.
Dėl CPK 643 str., 651 str., 654-655 str. laikymosi
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas privalėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir, jų nenustatęs, surašyti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo (CPK 613 ir 651 str.); taip pat kad tokio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0003/06/ 02446 nėra. Antra vertus, patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo nepriėmimas anaiptol nereiškia, jog antstolis nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, ar jog tos kliūtys egzistuoja. Akivaizdžių kliūčių, išvardintų CPK 651 str. 2 d., apeliantas nenurodė, jų nekonstatavo ir teismas.
Pareiškėjas savo gyvenamosios vietos nedeklaravo (vykdomosios bylos 13 ir 15 l.). Tad raginimas įvykdyti sprendimą 2006-08-21 jam buvo išsiųstas vieninteliu žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 657 str.). Raginimas grįžo neįteiktas su nuoroda, jog skolininkas nurodytu adresu negyvena. Kadangi faktiškai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, atsirado juridinis pagrindas raginimą įvykdyti sprendimą paskelbti vykdymo veiksmų vietos atlikimo laikraštyje (CPK 660 str.), kas ir buvo realiai padaryta 2006-09-05 (vykdomosios bylos 19 l.). Raginimo paskelbimo laikraštyje diena laikoma raginimo įteikimo skolininkui diena (CPK 660 str. 2 d.). Terminas įvykdyti sprendimą geruoju baigėsi 2007-09-15 (CPK 659 str. 1d).
Susiklosčius minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vykdomoji byla Nr. 0003/06/ 02446 buvo pradėta teisėtai, tuo tarpu padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai (patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo nepriėmimas, rašytinio įgaliojimo antstolio padėjėjui G. J. neišdavimas dėl raginimo paskelbimo spaudoje) skolininko teisių ar įstatymo saugomų interesų niekaip neįtakojo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali, bet ne privalo iškviesti skolininką, išaiškinti jam jo teises bei pareigas, numatytas CPK 639 -640, 643 - 644 str.; išklausyti pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti raginimą įvykdyti sprendimą ir t.t. (CPK 654 str.). Todėl šių veiksmų neatlikinimas, ypač įvertinant ir objektyvų negalimumą juos įvykdyti, nes nežinoma faktinė skolininko gyvenamoji vieta (vykdomosios bylos 30-31 l.), neleidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad antstolis neteisėtai neatliko CPK 654 str. numatytų veiksmų.
Dėl turto arešto akto
Teisėjų kolegijos nuomone apelianto skundo motyvai, esą jis turi pakankamai pinigų sumokėti skolą valstybei bei kad antstolis pažeidė išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę, nepagrįsti. Vykdymo procese, skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), galima taikyti išieškotinų sumų įskaitymo institutą su sąlyga, kad reikalavimai yra priešpriešiniai pagal subjektus ir dalyką (CPK 624 str. 2 d. 9 p.). Apeliantas nepateikė įrodymų apie kitose bylose jo naudai iš valstybės priteistas pinigų sumas, jų vykdymo eigą arba įvykdymą, t.y. jog reikalavimai yra priešpriešiniai pagal dalyką; juolab pagal subjektus (vykdomosios bylos 21 l.). VSDFV ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų duomenimis, skolininkas oficialiai nedirba; pinigų bankų sąskaitose, išskyrus AB banke „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“), neturi (vykdomosios bylos 16-17, 20). 2006-09-26 patvarkymu areštuotos skolininko lėšos, esančios AB banko „Hansabankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bet patvarkymas pervesti lėšas į antstolio sąskaitą liko neįvykdytas, jas nurašius kitai antstolei (vykdomosios bylos 29 bei 35 l.). Savo vardu registruotų transporto priemonių skolininkas irgi neturi; tokiu atveju areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (vykdomosios bylos 4-11, 37-39 l.). Esant tokioms aplinkybėms, išieškojimo nukreipimas į trečios eilės turtą nepažeidžia išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės (CPK 664 str.). Nors areštuoto žemės sklypo vertė kelis kartus viršija išieškotiną sumą, tai netrukdo vykdyti (tęsti) išieškojimą, nes sumos, kurios lieka patenkinus reikalavimą, grąžinamos skolininkui (CPK 758 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad ginčijamame turto arešto akte vietoje turto arešto pagrindo (Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo vykdomojo rašto) nurodyta institucija (Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas); kad 2006-10-03 patvarkymu iš skolininko reikalaujama atlikti tai, kas neįmanoma, t.y. pateikti areštuoto turto (žemės sklypo) vidaus nuotraukas. Tačiau, kaip minėta, procedūriniai (t.y. ne procesiniai) pažeidimai neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą turto arešto aktą.
Dėl kitų klausimų
Pirmosios instancijos teismo teisėjo nušalinimo klausimą išsprendė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja (CPK 69 str. 1 d.), nutartis yra galutinė (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Diskrecijos teisė pasirinkti bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka pirmosios instancijos teisme formą priklauso bylą nagrinėjančiam teisėjui (CPK 443 str. 5 d.). Nurodytas procesinis veiksmas nei rezoliucija (b.l.77, 86, 91) neskundžiami (CPK 290 str. 5 d.).
2008-10-06 gautas apelianto prašymas išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus: Teisingumo ministro 2006-06-11 įsakymo Nr. Nr. P-47, 2006-06-19 įsakymo Nr. 7P-47, 2007-07-16 įsakymo Nr. 7P-44 dėl paskirtų perimančių antstolių originalus arba atitinkamai patvirtintas jų kopijas; išieškotojo prašymą paskelbti raginimą dėl sprendimo įvykdymo laikraštyje ir jo apmokėjimo dokumentus. Prašymas atmestinas, kaip neturintis tiesioginio ryšio su apeliacijos dalyku, todėl nepagrįstas (CPK 180 str., 199 str. 1 d.).
Kartu atmestini apelianto 2008-10-06 prašyme išdėstyti argumentai dėl vykdymo išlaidų dydžio neatitikimo Sprendimų vykdymo instrukcijų 3 punktui, nes pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 str.). Kolegija taip pat nekomentuoja vykdymo išlaidų neapmokėjimo iš išieškotojo pusės fakto, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Susiklosčius nurodytoms aplinkybėms kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus įvertino teisingai, padarė teisingas išvadas ir jas tinkamai motyvavo, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl apskųsta nutartis paliktina galioti nepakeista, o skundas yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.