- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- e1-3428-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45840-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičius pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) bauda, baudos sumokėjimui nustatant 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą), nustatyta, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 32 MGL (1600 Eur) bauda. Taip pat G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo dienos (nuo 2020 m. vasario 12 d.); turto konfiskavimas, konfiskuojant MB „Kauno rajono statybų projektai“ priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę – 703 Eur, šią sumą išieškant iš G. K.,
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 24 MGL (1200 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – nesumokėta bauda jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių su naujai paskirta bausme nuspręsta nebendrinti ir jas vykdyti atskirai. G. K. 2020 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2020 m. lapkričio 18 d. apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine I. L. metu tyčia abiejų rankų plaštakomis sugriebė ją už abiejų rankų žastų ir stūmė, dėl ko ji ant nugaros griuvo ant grindų, o jai nugriuvus abiem kojom ne mažiau kaip po vieną kartą spyrė jai į nugarą, į pilvą, į abi kojas, abiem rankom ne mažiau kaip po vieną kartą smogė jai į galvą, taip mušdamas I. L. ir kitaip fiziškai prieš ją smurtaudamas padarė I. L. kraujosruvas kakle, kraujosruvas, nubrozdinimą dešiniame žaste, kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą nugaros kairėje (ties kairiu inkstu), tuo sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad I. L. yra jo sugyventinė. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Jie yra šeima. Bendrų vaikų neturi. Pastaruoju metu jis, I. L. ir du jos mažamečiai vaikai gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučiame name, penktajame aukšte, dviejų kambarių. Su I. L. sutaria gerai, konfliktuoja retai. Alkoholio jis išgeria, tačiau juo nepiktnaudžiauja. Dirba. Tačiau dažniausiai konfliktai kyla tada, kai jis būna neblaivus. 2020 m. lapkričio 18 d. popietę namuose minėtu adresu su I. L. buvo dviese. Abu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.40 val. susibarė ir, žodiniam konfliktui tęsiantis, jis nesusivaldė, pykdamas ant sugyventinės, ją mušė ir smurtavo prieš ją. Nesusivaldęs jis tyčia abiejų rankų plaštakomis sugriebė už jos abiejų rankų žastų ir jėga stūmė ją. Jo pastumta I. L. aukštielninka ant nugaros griuvo ant grindų. Kai ji nugriuvo ant grindų ir gulėjo, jis abiem kojom spyrė jai ir abiem rankom smogė jai. Kiek tiksliai kartų smogė, neatsimena, bet gali būti, kad ne mažiau kaip po vieną kartą kiekviena koja ir ranka, iš viso ne mažiau kaip keturis kartus. Kur tiksliai jai pataikė, neatsimena, nes specialiai kažkur konkrečiai nesitaikė. Gali būti, kad pataikė jai į galvą, į nugarą, į pilvą, į abi kojas, galėjo pataikyti ir į kitas jos kūno vietas. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, ją sužalojo. Tuo metu apie pasekmes negalvojo. Buvo neblaivus ir piktas, dėl to agresyvus, nors yra ramaus būdo. Jo mušama I. L. galėjo būti praradus sąmonę, nes nereagavo į aplinką, todėl norėdamas ją atgaivinti jis pylė ant jos vėsų vandenį. Ji atsigavo. Supratęs, kad jai reikia pagalbos, jis pats iš I. L. vaiko naudojamo telefono, kuris jo buvo paliktas namuose, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Suprato, kad gali būti sulaikytas policijos, to nenorėjo, todėl išėjo iš namų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, I. L. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Abu nori toliau gyventi kartu, jis nori taisytis. Pasižada daugiau nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Yra teistas, tačiau ne dėl smurto šeimoje. Paskutinį kartą 2020 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda, kurios dar nesumokėjo ir nepradėjo mokėti, nes viskas vyko nesenai, baudai mokėti numatyta dar daug laiko (b. l. 82-85).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Nukentėjusioji I. L. parodė, kad G. K. yra jos sugyventinis. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau nuo 2015 m. balandžio mėn. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Bendrų vaikų neturi. G. K. vaikų neturi, o ji turi du mažamečius vaikus, kurių tėvas yra ne G. K.. Pastaruoju metu ji, G. K. ir du jos mažamečiai vaikai gyvena daugiabučiame name penktajame aukšte esančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu sutaria gerai, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna ginčų, barnių. Dažniausiai konfliktuoja tada, kai būna neblaivūs. Blaivus G. K. yra geras ir šeimyniškas, ramaus būdo, tačiau išgėręs būna agresyvus. 2020 m. lapkričio 18 d. nuo 17.00 val. ji ir G. K. namuose kartu vartojo alkoholį – alų. Ji buvo neblaivi, tačiau tai, kas įvyko 2020 m. lapkričio 18 d., atsimena. Jiems vartojant alkoholį ir vėliau, jau konflikto metu, jos vaikų namuose nebuvo, jie buvo pas jos mamą, gyvenančią atskirai. Apie 19.40-19.50 val. bute tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl susirašinėjimo telefonu. Tęsiantis konfliktui, sugyventinis G. K. tyčia ją mušė ir prieš ją smurtavo jėga, fiziškai. Jis abiejų rankų plaštakomis sugriebė ją už abiejų rankų žastų ir stūmė, dėl ko ji ant nugaros griuvo ant grindų, o jai nugriuvus jis abiem kojom ne mažiau kaip po vieną kartą spyrė jai, abiem rankom ne mažiau kaip po vieną kartą smogė jai. Gerai atsimena, kad jis jai pataikė į galvą, į nugarą, į pilvą, į abi kojas, galimai ir kitur, kur šiuo metu jau nebeatsimena. Rankomis jis smūgiavo tik į galvą, o kojomis – į kitas kūno vietas. Kiek smūgių jis jai sudavė, kiek spyrių pataikė, neatsimena, jų neskaičiavo, tačiau tikrai ne mažiau kaip po vieną smūgį kiekviena ranka ir ne mažiau kaip po vieną spyrį kiekviena koja. Dėl stūmimo, griuvimo, smūgių ir spyrių ji juto fizinį skausmą, prarado sąmonę. Jeigu jis būtų jos nestūmęs, pati būtų negriuvusi. Nugriuvo tik dėl to, kad jis tyčia ją stūmė. Sąmonę atgavo pradėjusi springti vandeniu, kurį ant jos, gulinčios ant grindų, G. K. pylė. Dėl pilamo vandens fizinio skausmo ji nepatyrė. Iš karto po to G. K. išėjo iš namų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino, tačiau, kaip suprato, tai padarė pats G. K.. Atvyko ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie ją pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, iš kur po apžiūros ji buvo išleista. Stacionarizuota nebuvo. Gydymo įstaigoje jai diagnozuota nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Išleista iš gydymo įstaigos gydymo netęsė, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Pas teismo medikus savo iniciatyva nevyko. Dėl G. K. veiksmų patyrė fizinės žalos. Civilinio ieškinio nereikš. Ji tik nori, kad G. K. suprastų, kad elgėsi nusikalstamai ir prieš ją nesmurtautų, jos niekada nemuštų (b. l. 54-57).
Iš policijos registruojamų įvykių registro informacijos apie įvykį ROIK 0120000644012 matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 19.54 val. gautas neprisistačiusio asmens telefoninis pranešimas, kad bute, penktajame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), moteris ką tik konfliktavo su sugyventiniu, susistumdė, grumtynių metu (duomenys neskelbtini) m. moteris nugriuvo. Susižalojo, guli ant žemės. Namuose du nepilnamečiai. Pranešė sugyventinis, kuris neprisistatė. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. lapkričio 18 d. 19.54 val. GMP Į LSMUL KK pristatė I. L.. Dešinio šono sumušimas. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad, atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji I. L. jiems paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 18 d. apie 19.40 val. bute, (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. K. kilusio žodinio konflikto metu ją pastūmė, jai pargriuvus, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat trenkė rankomis. Kiek smūgių buvo suduota, moteris negalėjo pasakyti, kadangi, kaip teigė, buvo praradusi sąmonę, atsipeikėjo, kai G. K. jai ant galvos pylė vandenį. Moteris aiškino, kad pradėjo springti jai ant galvos pilamu vandeniu. Tokiais savo veiksmais G. K. I. L. sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnams atvykus, moteris buvo šlapia, susijaudinusi, verkė, taip pat skundėsi dešinio šono skausmu, todėl atvykusi GMP 1503 brigada I. L. išvežė į Kauno klinikas. G. K. buvo pasišalinęs iki policijai atvykstant (b. l. 27).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė G. K.. Smurtą artimoje aplinkoje patyrė – I. L.. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – G. K.. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. Taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios I. L. parodymai apie tai, kad 2020 m. lapkričio 18 d. apie 19.40 val. bute, (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. K. kilusio žodinio konflikto metu ją pastūmė, jai pargriuvus, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat trenkė rankomis. Kiek smūgių buvo suduota, moteris negalėjo pasakyti, kadangi, kaip teigė, buvo praradusi sąmonę, atsipeikėjo, kai G. K. jai ant galvos pylė vandenį. Moteris aiškino, kad pradėjo springti jai ant galvos pilamu vandeniu. Tokiais savo veiksmais G. K. I. L. sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnams atvykus, moteris buvo šlapia, susijaudinusi, verkė, taip pat skundėsi dešinio šono skausmu, todėl atvykusi GMP 1503 brigada I. L. išvežė į Kauno klinikas. G. K. buvo pasišalinęs iki policijai atvykstant (b. l. 14-17).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 19.54 val. Kauno apskrities VPK buvo gautas telefoninis pranešimas ROIK 0120000644012, kad ką tik bute, adresu (duomenys neskelbtini), moteris konfliktavo su sugyventiniu, susistumdė, grumtynių metu 35 m. moteris nugriuvo, susižalojo ir guli ant žemės. Namuose yra du nepilnamečiai. Pranešė sugyventinis, kuris neprisistatė. 2020 m. lapkričio 18 d. 20.01 val. į įvykio vietą minėtu adresu atvykęs Kauno apskrities VPK PR patrulis (ryšio šaukinys „K1719“) namuose rado I. L.. Jos sugyventinis G. K., kuris pranešė apie įvykį, jau buvo pasišalinęs. I. L. turi du mažamečius vaikus: S. G. ir V. G., tačiau jų konflikto metu namuose nebuvo. I. L. pareigūnams paaiškino, kad tą pačią dieną apie 19.40 val. namuose minėtu adresu tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis ją pastūmė, o jai nugriuvus spardė kojomis bei trankė rankomis į įvairias kūno vietas, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių. Moteris teigė praradusi sąmonę, kurią atgavo tik pajutusi, kad sugyventinis jai ant veido pila vandenį, nuo kurio ji ėmė springti. I. L. buvo pristatyta į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių, kur jai atlikti tyrimai. Gydymo įstaigoje nukentėjusioji skundėsi skausmu dešiniojo kryžkaulio srityje, buvo matomas nubrozdinimas kairėje nugaros juosmeninės dalies pusėje. Su I. L. buvo bendrauta ir priėmimo skyriuje. Ji papildomai informavo, kad su G. K. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie šešerius metus. Jis ją nuolat muša (išsireiškė, kad praktiškai kiekvieną savaitę), tačiau niekada į policiją nėra kreipusis, o kai dėl sumušimo kreipdavosi į gydymo įstaigą, ten pameluodavo, kad susižalojo pati. Moteris teigė, kad paskutinį kartą buvo sumušta dėl to, kad pamatė, kaip jos sugyventinis mobilaus ryšio telefonu su kažkuo susirašinėja ir ruošiasi išeiti. Ji teigė, tik paprašiusi, kad sugyventinis niekur neitų ir dėl to buvo sumušta, nes G. K., būdamas neblaivus, yra labai agresyvus. Šio konflikto metu I. L. pamena tik kelis pirmus smūgius į nugarą ir galvos sritį. Ji teigė, kad buvo išbėgusi į laiptinę ir šaukėsi pagalbos, tačiau sugyventinis ją įtempė atgal į butą ir tuomet nuo smūgių ji neteko sąmonės, o kai atsigavo, sugyventinio namuose jau nebebuvo. Gydymo įstaigoje I. L. buvo tris kartus patikrintas blaivumas: pirmuosius du kartus buvo tikrintas skyriaus turimu alkoholio matuokliu ir atitinkamai 20.56 val. jai buvo nustatytas 2,62 promilių, o 21.10 val. 2,55 promilių neblaivumas. Vėliau Kauno apskrities VPK KP NVRS alkoholio matuokliu 21.39 val. jai buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. Dėl girtumo procesiniai veiksmai su I. L. nebuvo atliekami. 2020 m. lapkričio 18 d. 22.40 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. G. K. į namus grįžęs nebuvo (b. l. 9-13).
2020 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 18-26).
Iš asmens testo alkoholiui išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 21.39 val. I. L. nustatytas 1,98 promilių girtumas (b. l. 50).
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. L. savo iniciatyva pateikė tyrimui 2020 m. lapkričio 18 d. medicinos dokumentų išrašų / siuntimų Nr. LA 2020-0545324 / 570000-2020-1024448 kopijas (b. l. 30-36).
Iš medicinos dokumentų išrašo / siuntimo Nr. LA 2020-0545324 / 570000-2020-1024448 matyti, kad I. L. diagnozuota nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (TLK-10-AM S30.0) (b. l. 47-49).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2726/2020(02) matyti, kad I. L. nustatyta kraujosruvos kakle, kraujosruvos, nubrozdinimas dešiniame žaste, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, kraujosruvos, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, nubrozdinimas nugaros kairėje (ties kairiu inkstu). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos būdu (b. l. 44-46).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. K. smurtavo savo šeimos narės sugyventinės I. L. atžvilgiu – tyčia, abiejų rankų plaštakomis sugriebė ją už abiejų rankų žastų ir stūmė, dėl ko ji ant nugaros griuvo ant grindų, o jai nugriuvus kaltinamasis abiem kojom ne mažiau kaip po vieną kartą spyrė jai į nugarą, į pilvą, į abi kojas, abiem rankom ne mažiau kaip po vieną kartą smogė jai į galvą, taip savo šeimos narei – sugyventinei I. L. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, o taip pat nukentėjusiosios parodymais, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada, kurią teismas vertina kaip objektyvų įrodymą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad jam, vyrui, suduodant smūgius rankomis ir kojomis moteriai ji pajus fizinį skausmą arba bus sužalota, ir siekiant bent vieno iš šių padarinių – kaltinamasis tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, nes jį tenkino bet kokie kilsiantys padariniai, tiek fizinio skausmo sukėlimas, tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika yra kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
G. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau teistas (du kartus 2020 metais), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 110-112), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (b. l. 118), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 121). Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad konfliktai tarp jo ir nukentėjusiosios kyla tada, kai jis būna neblaivus.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant namuose, skiriant laisvės apribojimo bausmę G. K. intensyvi priežiūra neskirtina. Kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), įpareigojimas tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), o taip pat draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytas trumpesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – nesumokėta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį G. K. bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat uždraudžiant kaltinamajam G. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam G. K. sumažintą bausmę –8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį G. K. bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat uždraudžiant kaltinamajam G. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – nesumokėta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant. Paskirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį G. K. bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat uždraudžiant kaltinamajam G. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti G. K. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 11 (vienuolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti kaltinamajam G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.