Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 189 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL (3 750 litų) bauda, kurią turi sumokėti iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Iš L. S. priteista 1 000 litų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti nukentėjusiajam D. D. .

Iš L. S. priteista 200 litų advokato atstovavimo išlaidoms padengti nukentėjusiajam D. D. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 12 d., nenustatytą valandą, Bubių kaime, Šiaulių rajone, žinodamas, kad mobiliojo ryšio telefonas „Siemens CX-65“ yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2005-09-11 pagrobtas iš nukentėjusiojo D. D. , jį realizavo parduodamas D. A. už 130 litų.

Nukentėjusysis D. D. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad būdamas neįgalus jaučiasi nesaugus gyvendamas Lietuvoje, prarado pasitikėjimą aplinkiniais, Lietuvos įstatymais ir teisėtvarka. Nuo nusikaltimo praėjo 2 metai 3 mėnesiai, tačiau iki šio laiko jis neturi jokio patvirtinimo, kad paskelbta nusikaltimo vykdytojo A. M. paieška ir jis bus nubaustas.

Nukentėjusysis nurodo, kad L. S. nepagrįstai prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 1 000 Lt moralinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad jeigu būtų sulaikęs A. M. nuo nusikaltimo padarymo, tuomet neliktų ir pačio nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas. Mano, jog nuteistasis mėgaujasi tuo, jog su grupe asmenų nuskriaudė nepilnametį neįgalų asmenį, todėl prašo panaikinti priteistą moralinės žalos atlyginimą. Apeliantas teigia, kad tuo nuteistasis sugriauna likusį jo tikėjimą teisingumu. Nurodo, kad ligoninėje gydėsi tik nuo patirtų traumų, o patirta baimė turėjo įtakos jo psichikai, kadangi apie 3 mėn. gydėsi pas nervų gydytojus, buvo sutrikusi atmintis, dėl ko prarasdavo pusiausvyrą.

Pažymi, kad nuteistasis L. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. tik dėl mobiliojo telefono pardavimo. Nurodo, kad L. S. su bendrais nukentėjusįjį sekė nuo pramogų centro „Neopolis“ beveik iki pat namų, kur jis buvo užpultas. Tai, kad D. D. ir jo draugės yra neįgalūs - negirdi, jie suprato prie pramogų centro „Neopolis“, kai vienai iš nukentėjusiojo draugių buvo pridegta cigaretė. Teigia, kad A. M. telefonas nebuvo reikalingas, nes šis neturėjo kam jį parduoti. Tai, anot apelianto, rodo susitarimą tarp A. M. ir L. S. .

Nukentėjusysis pažymi, kad užpuolimo metu patyrė didelę baimę. Nors jį mušė tik A. M. , tačiau jį labai išgąsdino tai, kad asmenų buvo daug. Dėl to jis negalėjo blaiviai mąstyti bei pasikviesti pagalbos, kadangi tuo metu neturėjo galimybės bendrauti su aplinkiniais. Pažymi, kad yra neįgalus, o užpuolimo metu buvo nepilnametis, todėl patyrė didelį išgąstį ir baimę dėl savo gyvybės. Prašo Šiaulių apygardos teismo 2007-09-28 nuosprendį palikti galioti, o nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Gynėja prašo nuteistojo L. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Šiaulių apygardos teismo 2007-09-28 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. L. S. kaltė padarius BK 189 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri neperžengdamas paduoto apeliacinio skundo ribų. Kadangi L. S. neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo bei paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

L. S. apeliaciniame skunde nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalimi, kuria iš jo priteista 1 000 Lt suma neturtinei (moralinei) žalai atlyginti nukentėjusiajam D. D. . Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis moralinę žalą patyrė dėl A. M. veikos, kuris pagrobė telefoną iš D. D. ir jį sumušė, o L. S. veiksmai - žinomai nusikalstamu būdu gauto turto (telefono) realizavimas nei padidino, nei sumažino nukentėjusiajam tiek materialinę, tiek moralinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais. Šiaulių apygardos teismas sprendimą priteisti iš L. S. 1 000 Lt moralinei žalai nukentėjusiajam D. D. atlyginti motyvavo tuo, kad nukentėjusysis dėl pagrobto telefono patyrė nepatogumų, kadangi tai sutrukdė bendravimą su žmonėmis, nemokančiais gestų kalbos, o nuteistasis matė, kad D. D. yra neįgalus ir kalba gestų kalba. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jo telefonas parduotas, o vėliau sudaužytas. Be to nukentėjusysis matė ir suprato, kad L. S. savo neveikimu nesutrukdė A. M. užvaldyti turto iš neįgalaus asmens.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Taigi baudžiamojo proceso teisė nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas esant trims sąlygoms: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos (turtinės ar neturtinės); 2) kai įtariamojo (kaltinamojo) veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos ir fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Sprendžiant klausimą, kokiais atvejais gali būti laikoma, kad nusikalstama veika padaryta neturtinė žala, remiamasi Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. D. dėl mobiliojo ryšio telefono praradimo patyrė nepatogumų, kadangi tai sutrukdė jam bendrauti su kitais žmonėmis, ypač nemokančiais gestų kalbos. Dėl to taip pat sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nusikalstama veika pagrobus mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik materialinė, bet ir moralinė žala. L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog mobiliojo ryšio telefonas yra gautas nusikalstamu būdu pagrobiant iš nukentėjusiojo D. D. , jį realizavo parduodamas E. A. už 130 Lt, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. L. S. padaryta veika turi visus minėto nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp L. S. veikos - nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo ir D. D. padarytos tiek materialinės, tiek moralinės žalos nėra priežastinio ryšio. Apeliantas teisingai skunde nurodo, kad žala nukentėjusiajam atsirado dėl mobiliojo ryšio telefono pagrobimo, o ne dėl to, kad L. S. jį pardavė. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. nėra ir nebuvo kaltinamas bet kokia forma bendrininkavęs dėl minėto telefono pagrobimo. Tai, kad L. S. savo neveikimu nesutrukdė užvaldyti turto iš neįgalaus asmens, nėra pagrindas pripažinti L. S. atsakingu dėl neturtinės žalos atsiradimo, kadangi šioje situacijoje L. S. neveikimas nebuvo nusikalstamas. Šioje situacijoje jis neturėjo pareigos veikti - užkirsti kelią nusikaltimui padaryti, todėl negali būti atsakingas ir už tai, jog dėl jo neveikimo D. D. buvo padaryta neturtinė žala. L. S. padarytas nusikaltimas - nusikalstamu būdu gauto turto realizavimas baudžiamąja teisine prasme yra prisidėjimas prie nusikaltimo, kuriuo iš D. D. buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas, tačiau šie veiksmai niekaip nelėmė pirmojo nusikaltimo padarymo, kadangi jie buvo atlikti jau po mobiliojo telefono pagrobimo ir nebuvo iš anksto pažadėti. Taigi, L. S. veika priežastiniu ryšiu niekaip nesusijusi nei su mobiliojo ryšio telefono pagrobimu iš nukentėjusiojo D. D. , nei su dėl telefono pagrobimo atsiradusia žala (turtine ir neturtine). Be to, tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta būtent dėl telefono praradimo. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė dėl telefono pagrobimo padarytą turtinę žalą priteisti iš abiejų kaltinamųjų - A. M. ir L. S. solidariai, tačiau teismas kažkodėl priteisė iš L. S. tik neturtinės žalos atlyginimą, o turtinės žalos atlyginimo nepriteisė. Teismo pozicija dėl šios dalies nenuosekli ir kritikuotina.

Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, priteisdamas iš nuteistojo L. S. neturtinę žalą D. D. , netinkamai taikė BPK 115 straipsnio nuostatas, todėl ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta bei neteisėta ir turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. S. priteista 1 000 litų nukentėjusiajam D. D. moralinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.