- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-92-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00071-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. K.
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė – 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas: V. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta – 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 2 d.
2. Komisija 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis V. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau to dar nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K..
3.1. Skunde teigiama, kad bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė nustatytos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo daugiau kaip 85 pozityvaus užimtumo priemonėse), 11 kartų skatintas, pagal „OASys“ metodiką nusikalstamo elgesio rizika yra žema, šiuo metu siekia tik 15 balų. t. y. mažesni balai net nėra galimi. Tai yra jau penktasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymas, kurio metu Komisija vienbalsiai nutarė taikyti lygtini paleidimą. Pirmos instancijos teismas nevertino jo elgesio bausmės atlikimo metu, teigiamų pokyčių, motyvacijos, Komisijos nutarime nurodomų teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose ir įgyvendintų visų resocializacijos plane numatytų priemonių, pažangos bausmės atlikimo metu, aplinkybės, kad ankščiau nebuvo teistas, o nusikalstama veika, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta jau prieš dešimtmetį.
3.2. Nuteistojo teigimu, aplinkybes apie tai, kad savo elgesiu įrodė, kad nėra pavojingas visuomenei, elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, patvirtina ir Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės. Toliau nuteistasis cituoja Komisijos nutarimo motyvus, charakterizuojančius jį teigiamai. Skunde pažymi, kad šiai dienai faktiškai yra atlikta kur kas daugiau, nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Visiškai sutinka su tuo, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad užsiima darbine veikla, intensyviai vykdo individualiame plane numatytas priemones, baigė užsiėmimus „Elgesio ir mąstymo keitimo terapija“. Dalyvauja įvairiose resocializacijos ir psichokorekcijos programose ir priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. sausio 24 d. dirbo VĮ „M. A.“ (duomenys nekelbtini), o šiuo metu dirba UAB „D.“. 2023 m. gegužės pradžioje buvo patenkintas prašymas dėl individualios veiklos vykdymo pataisos įstaigoje ir šiuo metu vykdo individualią veiklą apželdinimo projektavimo srityje. Noriai įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas: dalyvavo seminare „Asmenybės kaita“, „Artimojo meilė“, baigė „Meno terapijos grupė“ užsiėmimus bei užsiėmimus terapinėje grupėje „Elgesio ir mąstymo keitimo terapija“, dalyvavo Teisinio ir Socialinio švietimo užsiėmimų programoje, taip pat aktyviai dalyvauja kitose veiklose. Laisvalaikiu bendrauja su artimaisiais, skaito knygas, žaidžia šachmatais ir užsiima sportine veikla. Yra įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Aplinkybes, kad jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, patvirtina, tai, kad direktoriaus įsakymais buvo ne mažiau kaip 8 kartus išleistas trims paroms nuvykti pas artimuosius, o prieš pusmetį, atsižvelgiant į jo nepriekaištingą elgesį, buvo nutarta perkelti į atvirto tipo bausmės atlikimo vietą.
3.4. Nuteistojo vertinimu, teismas faktiškai vertino ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą ir su tuo susijusias svarbias lygtinio paleidimo instituto taikymo sąlygas ir tikslus, o aplinkybes, svarbias skiriant laisvės atėmimo bausmę. Laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, neturi drausminių nuobaudų, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas, taikus ir disciplinuotas žmogus. Bausmės tikslai yra pasiekti. Taikius lygtinį paleidimą, turės pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teismas ypatingą dėmesį skyrė išskirtinai neatliktos bausmės daliai ir asmens nubaudimui, padaryto nusikaltimo sunkumui ir net aplinkybėms, kurios yra svarbios bausmės skyrimo metu. Tuo tarpu teigiamai charakterizuojančias aplinkybes dirbtinai sumenkindamas. Palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, o pataisos įstaigoje ribotos galimybės gydytis ir atlikti visus būtinus tyrimus bei paskirti geriausiai tinkančius vaistus. Lygtinis paleidimas suteiktų galimybę stabilizuoti ir pagerinti sveikatos būklę, daugiau laiko praleisti su artimaisiais.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. už gerą, pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bausmės atlikimo metu buvo paskatintas vienuolika kartų, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, mokėsi (duomenys neskelbtini) želdinių tvarkytojo specialybės, dirbo VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) pareigose, šiuo metu dirba UAB ,,D.“. Nuo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas sprendimas prilyginti V. K. individualią veiklą darbinei veiklai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, vyksta pas motiną. Nuteistasis bausmės atlikimo metu iniciatyvos dalyvauti resocializacijos ar psichokorekcijos programose ir priemonėse nestokoja, yra aktyvus dalyvis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos, laikytis nustatytų taisyklių, reikalavimų, prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, užsiimdamas pozityvia veikla, asmeniniu tobulėjimu, darbu. Vis dėlto, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi nagrinėjamu atveju turi būti vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
8. Nors nuteistojo V. K. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys pasireiškė pakankamai brandžiame amžiuje, atsidūrus asmenų, kurie pažeidinėja įstatymus, įtakos sferoje. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, gebės nepasiduoti neigiamai kitų asmenų įtakai ir pakartotinai nenusikals. Nuteistasis teigia pats nedalyvavęs nusikaltime, jam sunku identifikuoti priežastis, kaip pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Kartu šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, pripažįstantis kaltę tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir vis dar egzistuojantis kriminogeninis veiksnys – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės. Pažymėtina, kad šis kriminogeninis veiksnys yra dinaminis, todėl, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis jį gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio vien tik teigiamo, teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju egzistuojantis kriminogeninis veiksnys sudaro pagrindą manyti, kad, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pataisos procesas dar nėra baigtas.
9. Nuteistasis V. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir organizavo šių medžiagų kontrabandą organizuotoje grupėje. Tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Nors skunde akcentuoja, kad praeityje nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jis atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje. Be to, V. K. nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška. Toks nuteistojo elgesys rodo atsainų požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl savo neteisėtų veiksmų V. K. iš esmės nesigailėjo, negebėjo prisiimti atsakomybės už juos.
10. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir jo turimi socialiniai ryšiai su šeima, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir aukšta motyvacija darbui. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau vis tiek nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant V. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo pasikartojančio nusikalstamo elgesio. Be to, tai, kad laisvėje asmuo turės darbą, nesudaro pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jam nustatyta arterinė hipertenzija. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BVK 90 straipsnį, tarptautinius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Atsižvelgiant į tai, V. K. gydymas gali būti užtikrinamas ir bausmės atlikimo metu.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų, paskirta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.