Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjai I. U.,

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliotai atstovei Ramunei Butkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos I. U. skundą dėl 2009-11-17 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2009-09-04 Kauno mieste, jai ir bendrasavininkei – nukentėjusiai R. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , rūsyje, kuriuo naudojasi pareiškėja, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos (CK 1.137 str. 2 d.), vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą bendrasavininkės R. V., nupjovė bei užkišo bendrasavininkės naudojamą virtuvės kanalizacijos vamzdžio alkūnę, tuo neteisėtai apribodama bendrasavininkės teisę naudotis virtuvės kanalizacija.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliota atstovė teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo nepatenkinti.

Įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja ir nukentėjusioji gyvenamąjį namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Visus iškilusius nesutarimus dėl namo eksploatavimo pareiškėja ir nukentėjusioji privalo spręsti tarpusavio susitarimu arba teisme. Tokią ginčo sprendimo tvarką numato Civilinis kodeksas. Pareiškėja niekur nesikreipė, o pati savavališkai nupjovė bendrasavininkei priklausantį kanalizacijos vamzdį bei užkimšo atsiradusią angą. Šie jos veiksmai sudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p.).

Tai, kad pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., neginčijamai įrodo pareiškėjos pateiktų foto nuotraukų, skundo, jos paaiškinimų (pareiškėja iš esmės neneigia, jog savavališkai nupjovė nukentėjusios kanalizacijos vamzdžio alkūnę), duotų teismo posėdžio metu, bei prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-527/2009 dokumentų duomenys. Paminėti duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir nukentėjusioji yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendrasavininkės ir šį gyvenamąjį namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. 2009-09-04 pareiškėja namo rūsyje, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nederindama su bendrasavininke bei neturėdama bendrasavininkės sutikimo, nupjovė bei užkišo bendrasavininkės naudojamą virtuvės kanalizacijos vamzdžio alkūnę. 2009-11-17 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu pareiškėjai pagal ATPK 188 str. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų <...>. Taigi, savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Paminėtos teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 str. – 33 str. 4 d.) ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai - t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą - t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiame procesiniame dokumente nurodė, kad pareiškėja pažeidė CK 1.137 str. 2 d. reikalavimus. Šioje teisės normoje nurodyti bendrieji civilinių teisių įgyvendinimo principai ir jų gynimo būdai. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą pareiškėjos padarytą priešingą teisei veiką, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju būtų buvę tikslingiau papildomai inkriminuoti ir CK 4.75 str. 1d., 4.81 str. 1 d. reikalavimų pažeidimus, tačiau šio netikslumo teismas nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą pagrindą ginčijamam nutarimui panaikinti arba padaryti išvadai, jog teisės pažeidimo protokolas su esminiais trūkumais (ABTĮ 57 str.).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgaliotų pareigūnų, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Nagrinėjant bylą Institucijoje nebuvo nustatytos nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančios, nei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas su tokia Institucijos išvada sutinka. Administracinė nuobauda pareiškėjai turėjo būti paskirta tinkamai taikant ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 31 – 32 str., 272 str., 284 str. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, taip pat į pareiškėjos asmenybę. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi ir administracinės nuobaudos dydį bei rūšį parinkusi Institucija nevisiškai išsamiai įvertino šias nuostatas ir dėl to teismas daro išvadą, kad pritaikyta materialinės teisės normos sankcija (minimali piniginė bauda) nevisiškai atitinka ATPK 30-2 str. reikalavimams bei teisingumo ir protingumo kriterijams, humaniškumo principui (ATPK 30-1 str.). Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. ATPK 188 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – įspėjimas bei piniginė bauda. Pareiškėja paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn buvo patraukta tik 1995 metais už kitos rūšies teisės pažeidimo padarymą, jos padarytas teisės pažeidimas sunkių realių pasekmių nesukėlė, pareiškėja neneigia pažeidimo objektyvios pusės požymių, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ir, tuo pačiu, tikslinga pareiškėjai paskirti švelnesnę (alternatyvią) straipsnio sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą numatytą administracinės nuobaudos, negu paskirtoji ginčijamu nutarimu, rūšį – įspėjimą. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pagrįstai nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pareiškėja praeityje už analogiškus teisės pažeidimus nebausta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N 9– 827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006 ir t.t.). ATPK 188 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos rūšys: įspėjimas ir bauda. Šiuo atveju Institucija, skirianti administracinę nuobaudą, turi administracinę nuobaudą individualizuoti, atsižvelgdama į ATPK 20 str., 30 str. 2 d., 30-1 str., 30-2 str. nurodytas aplinkybes. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat į nustatytų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį bei reikšmingumą arba tokių aplinkybių nebuvimą) ir laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Teismo nuomone, pareiškėjai paskirta bauda neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, nes ji paskirta tinkamai neįvertinus pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdžio ir kitų bylos aplinkybių, taip pat įstatymo reikalavimų (ATPK 30-2 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijoje numatyta griežtesnė administracinės nuobauda turi būti skiriama tik tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudos rūšį. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir pareiškėjos anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, paskirtų nuobaudų įvykdymą, pareiškėjo elgesį, kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau buvo minėta pareiškėja savo priešingų teisei veiksmų iš esmės neneigia, padarytas pažeidimas jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė, nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl pareiškėjai tikslinga pakeisti administracinės nuobaudos rūšį iš baudos į įspėjimą (ABTĮ 30 str., 30-2 str.).

Taip pat konstatuotina, kad jokių esminių pažeidimų, duodančių pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą, kurie galimai buvo padaryti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijose, teismas nenustatė. Pareiškėjai pažeidimo protokolo nuorašas buvo įteiktas iš anksto, jame buvo išdėstytos procesinės teisės, pareiškėja turėjo realią galimybę su jomis susipažinti. Nagrinėjant bylą Komisijoje bei skiriant nuobaudą, buvo ištirtos visos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, o kviesti papildomus liudytojus, prijungti foto nuotraukas, išreikalauti papildomus dokumentus nebuvo būtinumo, nes paminėti duomenys neturėjo įtakos pažeidimo sudėties buvimui arba nebuvimui. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjos skundo motyvas, jog nukentėjusioji kanalizacijos vamzdį įrengė be jo žinios, negali būti pakankamu pagrindu ginčijamam nutarimui panaikinti. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, jog nukentėjusios įrengtas kanalizacijos vamzdis kėlė grėsmę namo priešgaisriniam saugumui, padarė turtinę žalą pareiškėjai.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą pabrėžė, kad pareiškėjo skundo ir, tuo pačiu, visos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme, leidžia pašalinti visus pažeidimus, galimai padarytus skiriant nuobaudą Institucijoje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.). Pareiškėja dalyvavo posėdyje nagrinėjant jos skundą Kauno apygardos administraciniame teisme, turėjo įgaliotą atstovą – advokatą, dar kartą asmeniškai patvirtino, jog kanalizacijos vamzdį nupjovė savavališkai, pateikė papildomus įrodymus ir t.t. Dėl šių aplinkybių visumos naikinti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

2009-11-17 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-527/2009, kuriuo I. U. pagal ATPK 188 str. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, pakeisti ir I. U. paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.