Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas :

1) 2016 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio (toliau - str.) 1 dalį (toliau – d.), 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2018 m, rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 str. 1 d. – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs;

3) 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 1 metams 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėn. 2019 m. lapkričio 22 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, 2021 m. gegužės 20 d. išbrauktas iš registro, bausmės neatlikęs;

4) 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 60 parų arešto bausme, šią bausmę atlikęs 2020 m. sausio 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinime nurodytos veikos aprašymas

V. M. 2020 m. liepos 11 d. apie 17:00 val. viešoje vietoje – kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam E. E., tuo padarydamas nukentėjusiajam E. E. kraujosruvas dešinio antakio srityje, apatinėje lūpoje, kairiame žande, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia paėmė iškritusį ant žemės nukentėjusiojo E. E. mobilųjį telefoną ir metė jį į asfaltuotą kelio dangą, nuo ko mobilusis telefonas sudužo, tokiais savo veiksmais viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. E. sveikatą, sugadino svetimą turtą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Teismo išvados

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažinojo iš matymo. Kaltinime nurodytu laiku, būdamas su dviem draugais, sutiko jį. Nukentėjusysis nuėjo su vienu iš draugų pasišnekėti, tuomet kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiojo kažko paklausė ir be jokios priežasties trenkė jam į veidą. Iš pradžių trenkė jam vieną kartą, o vėliau pasivijęs sudavė daugiau smūgių rankomis ir kojomis. Sudavęs smūgius, atsistojo eiti ir pamatęs, kad guli telefonas ant žemės, iš nervų paėmęs jį metė į žemę. Savo elgesio priežasčių paaiškinti negali. Su civiliniu ieškiniu sutinka ir jį pripažįsta.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai neprieštaravo, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.

Nukentėjusiojo E. E. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 17.00 val. jam einant adresu (duomenys neskelbtini), prie namo esančio šaligatvio pastebėjo tris jaunuolius. Dviejų iš jų žinojo vardus, t. y. D. ir V.. D. paprašė jo parūkyti. Šis davė parūkyti ir su juo pradėjo diskutuoti. Jiems besikalbant prie jo priėjo V. ir paklausė, kiek jam metų. Jis V. pasakė, kad jam yra 18 ir tada šis pradėjo mušti jį. Jis dar sušuko V., ką tu darai, bet šis rankos kumščiais kelis kartus trenkė į galvos sritį. Vienu metu jam ginantis viena ranka smūgiavo, kita laikė galvos pakaušį. Smūgių metu jautė fizinį skausmą. V. atsitraukus pradėjo bėgti link Chemikų g. esančio prekybos centro „Maxima“. Jam bebėgant iš kelnių dešinės kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas IPHONE 6S 16GB. Jam bebėgant jį pasivijo tas pats jį mušęs asmuo V. ir rankos kumščiu trenkė vieną smūgį į galvos sritį, ko pasekoje jis parkrito. Tada jį parkritusį pradėjo spardyti kojomis (tikslaus spyrių skaičiaus neatsimena, nes gynėsi). Spyrių metu jautė fizinį skausmą. T. V. atsitraukė, paėmė jo iškritusį telefoną ir šį metė į asfaltuotą kelio dangą ir jį apgadino. Po įvykio jis kreipėsi į VšĮ "Jonavos ligoninė" priėmimo skyrių, kuriame jam buvo nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Įvykį stebėjo kiti du buvę asmenys, t. y. D. ir kitas asmuo, kurio anketinių duomenų negali nurodyti, nes nežino. Su V. jo anksčiau jokie ryšiai ar konfliktai nesiejo. Parodymais papildomos apklausos metu nustatyta, kad D. Z. jam, E. E. sakė, kad V. dažnai išsilieja ant aplinkinių, kai negauna narkotikų dozės. (1 t. b. l. 1-4, 42-43).

2020 m. liepos 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. E. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris 2020 m. liepos 11 d. apie 17.00 val. Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, jį sumušė ir sudaužė jo telefoną (1 t. b. l. 47-50).

Specialisto išvada Nr. G 1620/2020 (02), nustatyta, kad E. E. nustatyta: kraujosruvos dešinio antakio srityje, apatinėje lūpoje, kairiame žande. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktu (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis nerodo sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 63).

2021 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl V. D. apklausos, nustatyta, kad telefonu buvo apklaustas liudytojas V. D.,, kuris paaiškino, kad 2020 metų liepos 11 dienos metu jis su savo šeima važiavo automobiliu nuo „Norfa“ parduotuvės link „Maxima“ parduotuvės Chemikų gatve, Jonavoje, kaip staiga netoli parduotuvės „Maxima“ šaligatvyje pastebėjo besistumdančius du vaikinus. Matė kaip vienas iš vaikinų kitam sudavė nemažai smūgių rankomis, taip pat matė kaip užpultas vaikinas parkrito ant žemės, o kitas vaikinas spyrė koja jam į galvą. Jis sustojo šalikelėje ir priėjo prie minėtų vaikinų, pasakė, kad nustotų muštis. Jis pats minėtų vaikinų nelietė, tarp jų nesikišo, jis jiems žodžiu pasakė, kad liautųsi. Kai minėtas užpultas vaikinas nukrito ant žemės užpuolikas paėmė užpulto vaikino mobilųjį telefoną ir metė jį į žemę. Tuomet užpuolikas atsitraukė nuo užpulto vaikino prie kelkraščio ir prie jo privažiavo motoroleris ant kurio buvo dar du vaikinai. Jie kažką trumpai pasikalbėjo, pasisveikino su užpuoliku ir nuvažiavo. Tuomet užpuolikas perėjo į kitą gatvės pusę pasitaisė savo drabužius ir dar kažką parėkavo, pagrasino tam vaikinui kurį užpuolė. Tuomet jis padėjo atsistoti užpultam vaikinui paklausė kaip jis jaučiasi, ar reikalinga medikų pagalba. Ant užpulto vaikino matėsi akivaizdūs sužalojimai veide, buvo ištinusi ausis, veidas, vaikinas buvo kruvinas. Jis paklausė, kaip jis jaučiasi ar nereikalingi medikai. Minėtas vaikinas nurodė, kad jam viskas gerai. Tuomet jis įsėdo į savo automobilį nuvežė savo šeimyną namo ir nusprendė grįžti į įvykio vietą. Grįžęs į įvykio vietą jis rado užpultą vaikiną, jis jo paklausė ar viskas tikrai gerai, vaikinas jam atsakė, kad niekur neranda savo mobiliojo telefono. Jis išlipo iš savo automobilio ir padėjo ieškoti vaikinui jo mobiliojo telefono. Jie rado vaikino mobilųjį telefoną, jis buvo sudaužytas, buvo sudaužytas pilnai ekranas. Tuomet prie jų priėjo užpulto vaikino brolis, jis viską papasakojo užpulto vaikino broliui. Vaikinai nenorėjo kviesti policijos pareigūnų, kadangi kaip vaikinai sakė, jie bijojo, kad vėliau gali būti pasekmės. Vaikinai apibūdino užpuoliką kaip vaikiną, kuris vartoja narkotines medžiagas, "jis greičiausiai buvo apsvaigęs ir jam kažkas susisuko", sakė vaikinai apie užpuoliką. Tačiau jis vis tiek nusprendė, kad reikia iškviesti pagalbą, kadangi buvo suduota nemažai smūgių, taip pat buvo spirta iš kojos į galvą. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Netrukus atvyko greitoji pagalba jie apžiūrėjo užpultą vaikiną. Tuo tarpu atvyko ir policijos pareigūnai. Greitoji pagalba užpultą vaikiną nusprendė vežtis į priėmimo skyrių, o jis su policijos pareigūnais ir užpulto vaikino broliu apėjo Chemikų gatvę, vietas kur renkasi jaunimas, tačiau užpuoliko niekur nerado. Tuomet grįžo prie policijos pareigūnų automobilio, pareigūnams papasakojo ką jis matė, pareigūnai užrašė jo kontaktinius duomenis ir jis išvyko į savo namus (1 t. b. l. 79-81). Liudytojo apklausos garso įrašas prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

2020 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje. Prie namo yra automobilių stovėjimo aikštelė, šalia jos veja, kuri yra tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako, šalia vejos yra dviračių takas su pėsčiųjų taku (1 t. b. l. 29).

2020 m. liepos 11 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. liepos 11 d.17 val. 14 min. adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, buvo gautas pranešimas, kad kieme 2 jaunuoliai susimušė tarpusavyje. Užpuolikas pasišalino. Atvykus nurodytu adresu rastas pranešėjas V. D. gim. (duomenys neskelbtini)., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiuodamas automobiliu, pastebėjo, kaip du jaunuoliai mušasi. Pranešėjas V. D. vaikinus išskyrė ir vienas jų iš karto pasišalino, vienas iš jaunuolių buvo E. E. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), blaivus, kuris pareigūnams paaiškino, kad ėjo namo ir prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas jaunuolis, kurio žino tik vardą "V." nieko nepaaiškinęs užpuolė E. E., keletą kartu sudavė iš kumščio į galvos sritį ir spyrė iš kojos į galvą, taip pat muštynių metu iš E. E. kišenės iškrito telefonas, ko pasekoje užpuolikas jį numetė ir sudaužė. Asmuo pasišalino, pavardės ir kur gyveną nežino. Pareigūnai praėjo visus aplinkinius kiemus, apvažiavo Jonavos miestą, tačiau apibūdinto jaunuolio nepastebėjo. Ant gretimo namo t. y (duomenys neskelbtini), matosi vaizdo stebėjimo kameros. (1 t. b. l. 33).

2020 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis E. E. pateikė tyrimui mobilaus ryšio telefoną IPHONE S6 IMEI (duomenys neskelbtini). (b.l. 68-69), kuris buvo apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu. Apžiūrimas E. E. pateiktas mobilaus ryšio telefonas IPFONE S6 IMEI (duomenys neskelbtini) yra baltos spalvos, nugarėlė sidabrinės spalvos su APLE logotipu. Telefono priekinė dalis, t.y. stiklinis ekranas suskilęs į daug smulkių dalių. Telefonas įsijungia ir veikia. Apžiūros metu fotografuota. (b.l. 71-72). 2020 m. liepos 13 d. pakvitavimu, nukentėjusiajam E. E. grąžintas mobilaus ryšio telefonas IPHONE S6 IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 77-78).

Pagal BK 284 straipsnį atsakomybėn traukiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Fizinio smurto pavartojimą matė kartu su kaltinamuoju buvę bei atsitiktiniai asmenys, ką patvirtina V. D., suteikusio nukentėjusiajam pagalbą, parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis V. M., viešoje vietoje, be jokios priežasties, matant aplinkiniams elgėsi įžūliai: vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tyčia sugadino jo turtą.

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinimas V. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasitvirtino. Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo E. E. bei liudytojo V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, apžiūros protokolais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Savo kaltės neneigia ir pats kaltinamasis V. M..

Neabejotina, kad V. M. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, elgiasi įžūliai, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį, kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, byloje esančiais duomenimis, paskutinį kartą baustas 2019 m. liepos 4 d. pagal ANK 484 str. 1 d., 506 str. 4 d., 508 str. 1 d., paskirta 115 eurų bauda, nuobauda galiojanti (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (1 t. b. l. 156-163). V. M. VŠĮ Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms epizodiškai lankėsi nuo 2004 m. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). 2018 metais du kartus VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje. Dgn.: (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 167). V. M. bausmės rūšis parinktina atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, į tai, kad veika sunkių pasekmių nesukėlė, kad kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamajam parinktina arešto bausmė, nustatant jos maksimalų dydį – 90 parų.

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad V. M. atžvilgiu 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. padarymą jam paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėn. 2019 m. lapkričio 22 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, o 2021 m. gegužės 20 d. išbrauktas iš probacijos įskaitos. Teismas pažymi, jog naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p.). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 str. nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kasacinės nutartys Nr. 2K-215-303/2015, 2K-338/2011, 2K-391/2013, Nr. 2A-7-15/2009). Nurodytų aplinkybių kontekste, tas faktas, kad jau po 2020 m. liepos 11 d. nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo t.y. 2021 m. gegužės 20 d., kaltinamasis buvo išbrauktas iš probacijos įskaitos, neužkerta kelio teismui konstatuoti, kad nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, V. M. padarė neatlikęs 2019 m. spalio 30 dienos nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl ir šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp., dalinio sudėjimo būdu bendrintina su neatlikta 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios, griežtesnės, bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką ir spręstina, kad pridedamos bausmės dalis yra 1 mėnesis laisvės atėmimo. V. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 9 (devyneri) mėnesiai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamojo asmenybės duomenis, ankstesnius teistumus (teisiamas penktą kartą) ir įvykdytus administracinius nusižengimus, darytina išvada, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti. Ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos valstybės poveikio priemonės jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, vykdoma probacija nebuvo efektyvi, nes jos metu pakartotinai padarė nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas. Įvertinus nuteistojo sistemingai daromus teisės pažeidimus (tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus), akivaizdu, kad teisės pažeidimų darymas tapo jo gyvenimo dalimi. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į kaltinamojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, jo asmenybę, negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas, teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

IV. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

E. E. ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo V. M. 190 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tai yra telefono sudaužymo jis patyrė 190 eurų turtinę žalą, bei 1 000 eurų neturtinę žalą patyrė dėl sužalojimo metu patirto streso, skausmo, bendravimo galimybių sumažėjimo, kol ant veido matėsi sužalojimo žymės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, tai yra, tyčia sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tyčia sudaužė jo telefoną, padarydamas turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė trumpalaikį skausmą, patyrė kitų nepatogumų, susijusių su išvaizda po sužalojimo ir psichologiniais išgyvenimais sužalojimo metu bei po jo. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į sužalojimo laipsnį, į tai, kad veikos metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas, nes sužalotas jis buvo viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje. Sužalojimai buvo padaryti veide ir akivaizdžiai visiems matomi, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė diskomfortą nukentėjusiajam. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiajam E. E. 190 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, prašydama priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 192,06 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. E.. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu E. E. nuspręsta teikti 100 procentų valstybės kompensuojamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nukentėjusiojo interesus teisiamojo posėdžio metu ir rengiant civilinį ieškinį, atstovavo tarnybos paskirtas advokatas P. L.. Nurodytų aplinkybių kontekste, nurodytos išlaidos - 192,06 Eur – laikytinos pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su liudytojo V. D. apklausos garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a pp., dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 9 (devynerius) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su liudytojo V. D. apklausos garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. E., gim. (duomenys neskelbtini), 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) eurų turtinės ir 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už E. E. teiktą pagalbą – 192,06 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt su eurus 6 centus).

Informuoti V. M., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į paties piliečio pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.