- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- eI-5864-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03738-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai V. S., pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Krūminytei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 7 d. skundu, teisme gautu 2017 m. lapkričio 8 d., prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1707(01810) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei V. S., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nesutinka su Sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7391143, galiojantį iki 2018 m. birželio 10 d. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi patikrinus Sodros duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas vienas asmuo, kuriam mokamas 1 600 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovo nuomone, pareiškėja turėjo kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi, nes pasikeitė aplinkybės. Atsakovo manymu, pasikeitus Įstatymo nustatytoms sąlygoms, pareiškėja turėjo teikti prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi.
2.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra programinės įrangos kūrimo paslaugos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas ir vadovas K. A. turi tinkamą techninį išsilavinimą – dėstė taikomąją matematiką (duomenys neskelbtini)instituto Fizikos ir technologijos fakultete. Jis yra pripažintas ekspertas programinės įrangos kūrimo srityje, taip pat specialistas tinklo technologijų srityje. Pareiškėjas turi patirties programinės įrangos kūrime. Per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį jis parengė ir įgyvendino šiuos programinės įrangos projektus: 1) (duomenys neskelbtini) užsakytą projektą „(duomenys neskelbtini)“, kuris vykdomas iki dabar; 2) konsorciumo projektą „(duomenys neskelbtini)“; 3) „(duomenys neskelbtini)“ „Audio biuletenis“.
2.3. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintą Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 101 punkto nuostatas, kadangi savarankiško patikrinimo neatliko, pareiškėjos apie pradėtą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos panaikinimo procedūrą neinformavo, jos neapklausė. Procedūros, kurios metu buvo priimtas Sprendimas, metu galiojusios redakcijos Aprašo 188 punkte buvo nustatyta, kad kai užsienietis turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytu pagrindu, Departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi, privalo pradėti patikrinimą, ar įmonė, kurios dalyvis, vadovas arba kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, ir įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, nurodyto Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Šiuo atveju informacija gaunama Aprašo 101.2–101.5 ir 189 punkte nurodytais būdais. Kaip matyti iš leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūros, patikrinimas, kurio metu informacija būtų gauta Aprašo 101.2-101.5 ir 189 punktuose nurodytais būdais, tame tarpe apklausiant pareiškėją, nebuvo atliekamas. Tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi privalomųjų Aprašo reikalavimų, Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, turėjo būti atkreiptas dėmesys į pareiškėjos teisę į gynybą. Atsakovas žinojo pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, tačiau apie įtarimus dėl bendrovės veiklos neinformavo, pateikti paaiškinimų neprašė, neatliko išsamaus tyrimo.
2.4. Atsakovas netinkamai taikydamas ir aiškindamas Įstatymo nuostatas tapatina prašymo nagrinėjimo procedūrą su leidimu laikinai gyventi ir mano, kad išdavus leidimą laikinai gyventi, viso leidimo galiojimo metu įmonei ir pareiškėjai taikytinos Įstatymo, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. sąlygos, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai, kurioje nėra kalbama apie tai, kad Įstatymas, galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d. yra taikytinas asmenims, kuriems leidimas laikinai gyventi yra išduotas iki 2017 m. sausio 1 d. Šiuo atveju atsakovas Įstatymą taiko atgal ir tokiais veiksmais pažeidžia lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą.
2.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir įmonei yra keliami reikalavimai, galiojantys šiai dienai, t. y. įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat pabrėžtina, kad pareiškėja ir įmonė šiai dienai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti jos leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai veikiant Įstatymo ribose ir įvykus įmonės viduje pertvarkymams, pareiškėjai nekilo pareiga prašyti naujo leidimo laikinai gyventi, nes aplinkybės, susijusios su leidimo išdavimo pagrindu neįvyko – pareiškėja atitinka Įstatymo sąlygas, toliau verčiasi ūkine-komercine veikla. Pareiškėjai apie pasikeitusi asmenų skaičių įmonės viduje nekilo pareiga informuoti atsakovo remiantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi.
II
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, dėl ko Sprendimo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Pareiškėja tuo pagrindu, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrundu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, įrodantys, jog pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. birželio 1 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
2. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas vienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam mokamas 1 600 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Kiti darbuotojai buvo atleisti 2017 m. liepos 14 d. Trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių darbo sutartis pareiškėja pateikė kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleisti 2016 m. liepos 1 d. – rugsėjo 19 d., t. y. netrukus po to, kai užsienietei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Kiti du Lietuvos Respublikos piliečiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimti 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d., tačiau vienas iš jų nuo 2017 m. kovo mėnesio gaudavo 190 Eur mėnesinį darbo užmokestį, tai reiškia, kad jis nedirbo bendrovėje visą darbo laiką. Todėl darytina išvada, kad jau nuo 2016 m. liepos 1 d., t. y. daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius įmonė neatitiko imperatyvaus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. spalio 23 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą laikinai gyventi.
3. Pareiškėjos atžvilgiu buvo vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d., o Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2607 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Ta aplinkybė, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas vienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam mokamas ne mažesnis kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis, šiuo metu nepagrindžia užsienietei išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja skunde nurodo, kad pertvarkymas įmonės viduje nelaikytinas aplinkybių, lemiančių šio leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, tačiau Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017 yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl Departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą.
5. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nustato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
6. Leidimas pareiškėjai buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 7 punktu ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kai trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Šiuo atveju Aprašas atlikti patikrinimą ar įmonė yra fiktyvi nereikalauja, o Departamentas leidimą panaikinti gali surinkęs pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti. Departamentui duomenų Sprendimui priimti pakako, todėl iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Aprašas neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
7. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėja susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako ginčijamam Sprendimui priimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – Sodros informacinė sistema) duomenimis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taigi ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus
III
1. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglė Krūminytė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Tarp V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2015 m. sausio 15 d. darbo sutartis Nr. 2016/01/15 komercijos direktorės pareigoms užimti.
2. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. sudaryta terminuota 6 mėnesių 2015 m. kovo 24 d. darbo sutartis Nr. 5 vadybininkės pareigoms užimti. Nustatyta 8 val. darbo dienos ir 40 val. per savaitę darbo trukmė. Darbuotojai numatyta mokėti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą minimalų darbo užmokestį.
3. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. sudaryta terminuota 6 mėnesių 2015 m. kovo 24 d. darbo sutartis Nr. 6 vadybininko pareigoms užimti. Nustatyta 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę darbo trukmė. Darbuotojui numatyta mokėti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą minimalų darbo užmokestį.
4. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. sudaryta 2016 m. kovo 14 d. darbo sutartis Nr. 2016/03/14-01 vadybininkės pareigoms užimti. Nustatyta 8 val. per dieną, 5 darbo dienų darbo trukmė. Darbuotojai numatyta mokėti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą minimalų darbo užmokestį.
5. Pareiškėja su 2016 m. balandžio 11 d. prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu.
6. Sodros informacinės sistemos 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. vasario 27 d. dirbo K. A., nuo 2015 m. kovo 25 d. M. J., nuo 2016 m. kovo 16 d. R. J., nuo 2015 m. kovo 25 d. M. K., nuo 2016 m. sausio 18 d. V. S..
7. Sodros informacinės sistemos 2017 m. spalio 10 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. J. atleistas 2016 m. liepos 1 d., R. J. 2016 m. rugsėjo 19 d., M. K. 2016 m. rugpjūčio 25 d. S. B. priimtas į darbą 2016 m. gruodžio 15 d., atleistas 2017 m. liepos 14 d., N. I. priimtas į darbą 2016 m. rugsėjo 26 d., atleistas 2017 m. liepos 14 d., nuo 2017 m. liepos 17 d. į darbą priimtas A. M..
8. Sodros informacinės sistemos 2017 m. spalio 10 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo K. A., V. S. ir A. M..
9. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui N. I. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo mokamas 190 Eur per mėnesį atlyginimas (administracinė byla Nr. eI-5861-815/2017).
10. Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (15/5-2)11U-1707(01810) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei V. S., panaikinimo“ panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7391143, galiojantį iki 2018 m. birželio 10 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1707(01810) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei V. S., panaikinimo“.
2. Šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra: iš esmės nustatyta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas vienas darbuotojas, kiti darbuotojai buvo atleisti 2017 m. liepos 14 d. Darbuotojų skaičius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pareiškėjo leidimo laikinai gyventi pakeitimo – 2016 m. gegužės 31 d. – nuolat kito: nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo atleisti visi trys darbuotojai, 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. į darbą įmonėje buvo priimti du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie 2017 m. liepos 14 d. atleisti, tačiau vienas iš jų nuo 2017 m. kovo mėnesio gaudavo 190 Eur mėnesinį darbo užmokestį, tai reiškia, kad nedirbo bendrovėje visą darbo laiką, nuo 2017 m. liepos 17 d. įmonėje įdarbintas 1 darbuotojas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2-9 punktus). Todėl darytina išvada, kad jau nuo 2016 m. liepos 1 d., t. y. daugiau nei 15 mėnesių, įmonė neatitiko imperatyvaus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Vadinasi, šioje administracinėje byloje ginčas iš esmės kyla dėl teisės aktų nuostatų taikymo bei aiškinimo. Teismas pabrėžia, jog teigti, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo, nes skundžiamas sprendimas yra pagrįstas teisės normomis ir tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos argumentai apie tai, kad šis įstatymas taikomas atgal (retrospektyviai) yra nepagrįsti, nes leidimo išdavimo santykiai yra skirtingi nuo įmonės veiklos santykių: pareiškėja, jei norėjo vykdyti veiklą pagal naujos įstatymo redakcijos nuostatas, privalėjo pasikeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas pabrėžia ir tai, kad šioje byloje nustatyta, jog jau nuo 2016 m. liepos 1 d., t. y. daugiau nei 15 mėnesių, įmonė neatitiko imperatyvaus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Įvertinus, kad iš esmės skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos argumentai, esą, nebuvo atliktas įmonės patikrinimas, nėra teisiškai reikšmingi: juolab, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių šioje administracinėje byloje nėra.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1707(01810) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei V. S., panaikinimo“ nėra teisinio pagrindo naikinti.
4. Netenkinus pareiškėjos skundo, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.