Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 22 d. epizodas) 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 23 d. epizodas) 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Iš R. Š. civiliniam ieškovui A. M. priteista 250 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei A. G. priteista 130 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2023-04-22, apie 22.08 val., adresu (duomenys neskelbtini) įsibrovęs į tvora aptvertą A. M. priklausančio gyvenamojo namo teritoriją, iš namo atviros terasos pagrobė A. M. priklausantį 250 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Samsung X200 Galaxy tab A8“. Taigi R. Š. įsibrovęs į aptvertą teritoriją pagrobė A. M. priklausantį 250 Eur vertės turtą.

2. Be to, R. Š. nuteistas ir už tai, kad 2023-04-23, apie 9.07 val., adresu (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas K. J. G. priklausančio gyvenamojo namo duris įsibrovė į gyvenamąsias patalpas ir iš kambaryje ant kėdės paliktos rankinės pagrobė A. G. priklausančią 30 eurų vertės piniginę ir joje buvusius 100 Eur. Taigi R. Š. įsibrovęs į patalpas pagrobė A. G. priklausantį 130 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis R. Š. nesutinka su jo nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir per griežtos bausmės paskyrimu.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Š. kaltė padarius dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas R. Š. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. Š. veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. Š. kaltės.

9. Už vagystę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01), be kita ko, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Byloje nustatyta, kad svetimo turto vagystes nuteistasis padarė, įsibraudamas į aptvertą teritoriją – A. M. priklausančio gyvenamojo namo teritoriją, aptvertą tvora, ir į gyvenamąją patalpą – K. J. G. priklausantį gyvenamąjį namą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šis vagystės kvalifikuojamasis požymis nenustatytas, nes teismų praktika įsibrovimu pripažįsta patekimą į gyvenamąją patalpą, teritoriją prieš jos savininko valią bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą. Todėl šio kvalifikuojamojo požymio nustatymas nuo įsibrovimo būdų, kurie gali būti labai įvairūs – durų išlaužimas, patekimas pro neužrakintas duris, tvoros vartelius, pro pravirą langą, įėjimas į namą / butą, apgaunant jo savininką dėl tikrojo patekimo į namą / butą tikslo ir kt., nepriklauso. Byloje nustatyta, kad į nukentėjusiųjų gyvenamojo namo teritoriją ir gyvenamąjį namą apeliantas pateko prieš gyvenamųjų namų savininkų valią, turėdamas tikslą pagrobti ten esantį turtą, t. y. nustatyta, kad jis tiek į gyvenamojo namo teritoriją, tiek į gyvenamąjį namą įsibrovė. Be to, pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai, kai yra nustatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, šiuo atveju – įsibrovimas į aptvertą teritoriją, patalpą, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turto vertės (nusikaltimu padarytos žalos) dydis jokios įtakos neturi.

10. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro bendrą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra numatęs keturias alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. Š. už šių nusikaltimų (padarytos 2 nusikalstamos veikos) padarymą paskyrė 1 metų 4 mėnesių (2023-04-22 epizodas) ir 1 metų 10 mėnesių (2023-04-23 epizodas) laisvės atėmimo bausmes, t. y. griežčiausias straipsnio dispozicijoje numatytas bausmes, jų dydžius nustatydamas mažesnius nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, paskirdamas R. Š. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų nuosavybei griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), R. Š. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir R. Š. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laikotarpį, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos savaitgaliui, padarytos žalos nukentėjusiesiems nėra atlyginęs, baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą ir smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjęs. Taip pat teismas įvertino tai, kad R. Š. yra darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, nors nurodė, kad yra vedęs, turi faktinę šeimą. Įvertinęs nuteistąjį R. Š. apibūdinančias ir kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam R. Š. už padarytus tyčinius nusikaltimus nuosavybei turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, bausmių dydžius už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, atsižvelgiant į nedidelę nusikaltimais padarytą turtinę žalą, nustatant mažesnius nei jų vidurkiai.

12. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų R. Š. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo R. Š. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas praeityje ne kartą teistas užsienyje, taip pat ir Lietuvoje už, be kita ko, analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), turėdamas neišnykusį teistumą (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo paskutinį kartą buvo teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-11-23 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023-02-23) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį galutine 4 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausme, o, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jis taip pat buvo nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-07-10 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023-09-28) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos (2023-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13)) galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-07-27 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023-10-31) pagal BK 242 straipsnį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme). Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes). Be to, ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmių rūšys, kurios, akivaizdu, savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, vis pakartotinai nusikalstant. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje R. Š., būdamas paskutinį kartą teistas už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, vėl per trumpą laikotarpį, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos savaitgaliui ir į ją negrįžęs, padarė analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei. Be to, R. Š. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už smulkias vagystes pagal ANK 108 straipsnį. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad R. Š. už kiekvieną iš padarytų dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

14. Nors R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis su žmona augina dvi mažametes dukras, kurios šiuo metu auga be jo, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šios aplinkybės jau egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau neužkirto kelio R. Š. nusikalsti. Be to, nusikalstamas R. Š. elgesys tęsėsi net ir būnant paleistam savaitgaliui iš laisvės atėmimo vietos, bet į ją negrįžus, kur atliko bausmę taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-08-23 sprendimu buvo nutraukta V. Š. ir R. Š. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. Š. kaltės, šiame sprendime, be kita ko, konstatavus, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai. Taip pat Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2023-10-06 buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovams R. Š. ir V. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Taigi akivaizdu, kad prie šeimos išlaikymo, mažamečių dukrų auginimo ir auklėjimo R. Š. neprisidėjo. Todėl apelianto teiginius dėl pastangų rūpintis šeima ir mažametėmis dukromis teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Apelianto skundo argumentai, kad jis serga nepagydoma liga (apeliaciniame skunde ligos diagnozė nenurodyta) ir jo darbingumo lygis yra tik 75 procentai, taip pat vertintini kaip deklaratyvūs, nes, kaip matyti, byloje tokių duomenų nėra, taip pat nuteistasis tokių aplinkybių nenurodė teisiamojo posėdžio metu, be to, apeliantas su apeliaciniu skundu nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. Š. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl pakeisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.