Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-752-493-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
1A-752-493-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kaltinamasis
K. M.
Nukentėjusysis
V. Č.
Advokatai
Jonas Gaidukevičius
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-752-493-2013

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, išteisintajam K. M. , jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, nukentėjusiosios atstovui advokatui J. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. išteisintas nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. buvo kaltintas tuo, kad jis 2008-06-13 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas automobilį „Citroen Xsantia“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė KET 53, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Honda Civic“ vairuotoja V. B. , kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu K. M. išteisintas, nes nepadaryta veika, turint nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovas advokatas J. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant K. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje. Skunde apeliantas nurodo, kad išteisinamasis teismo nuosprendis yra grindžiamas ekspertų išvadomis dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Teismas negalėjo nevertinti, kad ekspertizės akte Nr. EKG 22 (139)/13 (01) padaryta išvada prieštarauja Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktui, kuriame pasakyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tais atvejais, kai gydymas trunka ne ilgiau 10 dienų. Apelianto teigimu, koks bebūtų kaulų lūžis, tačiau sugijimas per 10 dienų yra neįmanomas. Teismo nuosprendyje šioje dalyje turėto būti remiamasi ankstesnėmis ekspertų išvadomis ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo vertinti, kad ekspertizės akte Nr. EKG 22 (139)/13 (01) nėra aprašyti ekspertizėje dalyvavusių ekspertų atlikti tyrimai (išskyrus radiologės J. M. – Č.), nebuvo vertinti duomenys apie automobilio „Honda Civic“ sugadinimus, todėl, esant pagrįstai abejonei, kad ekspertai neatliko bylos medžiagos tyrimo pilna apimtimi, vadovautis tokia išvada grindžiant teismo nuosprendį nėra galima. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji kaltinama dėl teismo įpareigojimo pateikti 2007-02-01 darytą kompiuterinę tomografą nevykdymo, tačiau nepateikiama duomenų, kad kompiuterinė tomograma buvo pas nukentėjusiąją. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji neturi jokio suinteresuotumo slėpti, kad smilkinkaulio lūžis įvyko 2007-02-01. Duomenys apie tai, kad 2007-02-01 V. B. (Č.) nebuvo nustatytas kaukolės kaulų lūžis yra prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00153-07 ir šie duomenys niekuo nepaneigti. Gydytojai radiologei J. M. – Č. davus išvadą kad 2008-06-20 atliktoje kraniogramoje matomas linijinis dešiniojo smilkinkaulio žvyno lūžis ir negalint kategoriškai teigti dėl traumos laiko, apelianto teigimu, turėjo būti vertinami kiti byloje surinkti įrodymai, siejantys traumą su 2008-06-13 eismo įvykiu. Specialistė N. B. teismui davė parodymus, kad negalima nustatyti ar šviežias, ar senas lūžis, bet jei lūžis buvo, jis lieka visam gyvenimui. Liudytojas M. O. parodė, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuota lengva smegenų trauma ir smilkinkaulio lūžis. Jis taip pat parodė, kad teoriškai lūžis turi būti toje vietoje, kur susitrenkė, tačiau praktiškai taip nebūna. Šio gydytojo parodymai svarbūs vertinant vėlesnes ekspertų išvadas.

Apeliantas pažymi, kad, nors baudžiamajame procese nenumatytas draudimas ekspertui dalyvauti pakartotiniuose tyrimuose, tačiau tais atvejais, kai eksperto išvados yra viena kitą paneigiančios, tokio eksperto išvadomis neturėtų būti remiamasi. Išnagrinėtoje byloje ekspertas J. V. turi dvi skirtingas nuomones. Pirmoji – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiriamo eismo įvykio metu (2008-09-05 pateiktoje specialisto išvadoje), antroji – nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas nepadarytas. Dėl nurodytų prieštaravimų, apelianto manymu, negalima remtis eksperto J. V. parodymais ir išvadomis. Teismo posėdyje apklausta specialistė M. K. parodė, kad nukentėjusiajai lūžis buvo padarytas 2008-06-13. Lūžį laikė ganėtinai šviežiu, nes jis matėsi rentgenologiškai ir laikė, kad lūžiai padaryti kietu buku daiktu ir nebūtinai tiesiogiai. Ji taip pat parodė, kad tokio tipo lūžio sugijimui reikia pusės metų. Ši parodymų dalis, apelianto manymu, yra itin svarbi vertinant eksperto V. K. išvadą ir parodymus teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis, jo gynėjas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sutinka ne su nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad K. M. veikoje nėra visų būtinų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2008-06-13 eismo įvykio metu nekilo padarinių, kurie yra būtinasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – tai yra, kad nukentėjusiajai nebuvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši išvada pagrįsta kaltinamojo bei liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis bei paaiškinimais teismo posėdyje, kita rašytine bylos medžiaga, iš dalies – ir pačios nukentėjusiosios parodymais.

Apeliaciniame skunde kritikuojamas ekspertizės aktas Nr. EKG 22 (139)/13 (01) ir teigiama, kad byloje surinktų duomenų apie nukentėjusiosios sveikatą visuma rodo, jog 2008-06-13 nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka, kadangi nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto Nr. EKG 22 (139)/13 (01) išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Šiame ekspertizės akte, atsakant į teismo nutartyje skirti ekspertizę užduotus klausimus, nurodyta, jog negalima kategoriškai patvirtinti, jog V. Č. (B.) 2008-06-16 radiologiškai nustatytas dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis buvo padarytas būtent 2008-06-13 eismo įvykio metu, taip pat, jog nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad V. Č. (B.) 2008-06-13 buvo patyrusi galvos smegenų traumą (galvos smegenų sukrėtimą) (t. 3, b. l. 25-35). Ši išvada neprieštarauja ekspertizės akto EA Nr. EKG 54/11 (02) išvadai, kurioje konstatuota, jog 2008-06-13 įvykusio eismo įvykio metu V. B. jokios fizinės galvos traumos, o tuo pačiu ir sveikatos sutrikdymo, nepatyrė (t. 2, b. l. 43-48). Šiame ekspertizės akte, be kita ko, konstatuota, jog specialisto išvada Nr. G 3207/08(02) laikytina negaliojančia.

Kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, tiek specialisto išvadą Nr. G 3207/08(02), tiek ją paneigiantį ekspertizės aktą EA Nr. EKG 54/11 (02) pasirašė tas pats teismo medicinos ekspertas J. V. . Tačiau su apeliacinio skundo argumentu, jog eksperto J. V. parodymais bei išvadoms negalima vadovautis, nesutiktina, kadangi, kaip teismo posėdyje paaiškino specialisto išvadą Nr. G 3207/08(02) surašiusi eksperto J. V. asistentė M. K. , ši išvada buvo surašyta pagal jai pateiktus 2008-06-16 – 2008-06-20 medicininius dokumentus. Tuo tarpu ekspertizės aktas EA Nr. EKG 54/11 (02) surašytas vertinant žymiai daugiau medicininių duomenų, apimančių nukentėjusios sveikatos istoriją, taip pat vadovaujantis ir atliekant kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 11-481 (10) (t. 2, b. l. 15-16)) gautais duomenimis. Tiek teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. V. , tiek ir ekspertizės aktą Nr. EA Nr. EKG 54/11 (02) pasirašęs ekspertas Ą. S. patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas.

Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant pašalinti prieštaravimus, buvo paskirta pakartotinė kompleksinė teismo medicinos – autotechninė ekspertizė, kurios akte Nr. EKG 22(139)/13 (01) pateiktos išvados neprieštarauja ekspertizės akto EA Nr. EKG 54/11 (02) išvadoms. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. K. patvirtino, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu nebuvo padaryti sužalojimai, o jeigu ir būtų galima daryti prielaidą, kad sužalojimai buvo padaryti, V. Č. (B.) nustatytas dešinio smilkinkaulio lūžis būtų kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vertinant kitus bylos duomenis – tai, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nežymūs, kaltinamojo K. M. bei liudytojų G. B. , E. B. parodymus, jog po eismo įvykio nukentėjusioji jautėsi gerai, jos pačios parodymus, jog į medikus kreipėsi tik praėjus trims dienoms po įvykio, kad anksčiau yra turėjusi galvos traumas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 2008-06-13 eismo įvykio metu nukentėjusioji nepatyrė nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nukentėjusiosios V. Č. (B.) atstovo advokato J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Algirdas JaliniauskasEgidijus Jonas Grigaravičius