- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- e1-1339-1079/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje teistas keturis kartus, paskutinį kartą 2009 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta 2012 m. gruodžio 6 d., teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. 2020 m. liepos 9 d. apie 14.50 val., pas A. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka smogė A. L. į veido sritį bei vieną kartą kumščiu smogė A. L. į kaklo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. L. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Ž. V., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 10.00 val. draugė A. G. paskambino ir pakvietė atvykti „pabaliavot“ pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Jam nuvažiavus, pastaroji pasakė, kad jie važiuos pas jos draugus, gyvenančius netoli vienkiemyje. Juos nuvežė A. G. pažįstamas ir paliko. Jis su A. G. bei jos draugais t. y. vyru su žmona, vartojo degtinę bei alų. „Pabaliavojusius“ iki maždaug 15.00 val., jį su A. G. neblaivius parvežė į jos namus. Jam su A. G. įėjus į jos namo vidų, kiek supranta, namas yra dviejų galų ir gyvena dvi šeimos, virtuvėje prie stalo sėdėjo ir kažką kompiuteryje darė paauglys vaikinukas, kaip vėliau sužinojo A. L.. Jis nieko blogo nenorėdamas, paklausė A. L.: „kaip sekasi? ir ką žaidi?“. Tada A. L. supykęs pradėjo ant jo sakyti visokius įžeidžiančius žodžius, keiksmažodžius. Jis tada priėjo ir, kiek pamena, ranka uždėjo ant kaklo ir pradėjo sakyti: „vaikeli, kas tave auklėjo, kaip tu šneki?“. Gal ir galėjo, būdamas neblaivus, netyčia imdamas už kaklo suduoti ir taip sukelti A. L. momentinį fizinį skausmą. Jis, būdamas neblaivus, tiksliai neprisimena, ar ranka liesdamas A. L. kaktą, pakėlė jo galvą, tačiau galėjo netyčia užgauti A. L. kaktą. Jis tikrai nenorėjo sukelti savo veiksmais fizinio skausmo, jam pasirodė, kad jis nestipriai paėmė už kaklo. Tačiau jis neginčija, kad galėjo sukelti momentinį fizinį skausmą A. L., nes buvo neblaivus ir galėjo neteisingai įvertinti savo jėgą. Pamena, kad A. L. pašoko nuo stalo ir bėgdamas į lauką šaukė, kad jam iškvies policiją. Jis gailisi, kad neblaivus savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. L.. Kas tą įvykį virtuvėje matė, negali nurodyti, nes ten buvo keletą vaikų, ir neįsidėmėjo, kas tuo metu buvo virtuvėje. Jam atvykę policijos pareigūnai nustatė girtumą 1,82 promilės ir jis išvyko namo. Dabar sužinojęs, kad dėl šio nesusipratimo atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsiprašys A. L., nes nenori, kad kiltų nesutarimai su A. G. šeima (b. l. 86-87).
A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad 2020 m. liepos 9 d. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo jo neblaivi mama A. G. ir kartu jos draugas Ž. V.. Jiems grįžus į namus, mama nuėjo miegoti, o jos draugas sėdo prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholį. Jam vartojant alkoholį, pastarasis atėjo į jo kambarį ir pradėjo prie jo kabinėtis. Kadangi Ž. V. atėjo į jo kambarį be jo leidimo, jis jam pasakė, jog jis yra nepageidaujamas ne tik jo kambaryje, bet ir namuose, todėl jis jam pasakė, jog jei jis nenusiramins, iškvies policiją. Tik pasakius Ž. V. nieko nesakęs delnų trenkė jam į kaktą, jo suduotas smūgis jam fizinio skausmo nesukėlė. Po suduoto smūgio į tarpą įlindo teta Ž. G. ginti jį ir tuo metu Ž. V. dar kumščiu sugebėjo suduoti į kaklą, jo suduotas smūgis į kaklą jam sukėlė fizinį skausmą. Jam sudavus į kaklą, jis išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Namuose buvę sesuo E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), įvykio nematė. Jis Ž. V. dėl sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys (b. l. 31).
A. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. liepos 9 d., apie 14.50 val., ji kartu su Ž. V. neblaivūs grįžo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo išgėrusi ir pavargusi, nuėjo miegoti, o Ž. V. pasiliko kambaryje prie stalo. Namuose dar buvo jos dukra E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), buvusi marti Ž. G. su vaikais A. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Kas namuose įvyko tarp jos sūnaus A. L. ir Ž. V., ji negali pasakyti, nes nematė. Tik atvykus policijai ir jai atsikėlus, ji sužinojo, jog Ž. V. vieną kartą sudavė delnu sūnui į kaktą ir viena kartą kumščiu į kaklą. Sūnui sudavus kumščiu į kaklą, jis pajuto fizinį skausmą. Dėl sūnui sukelto fizinio skausmo Ž. V. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys (b. l. 47).
A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 15.30 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo sūnus A. L. ir papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp jo ir mamos A. G. draugo, vardo pavardės nenurodė. Tuo pokalbis ir baigėsi. Netrukus jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino specialistė iš vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pranešė, kad pas jį į namus atvyksta kartu su jo sūnumi A.. Jiems atvykus, sužinojo, kad jo sūnus A. L. buvo sumuštas jo mamos draugo. Jis to asmens nei vardo, nei pavardės nežino. Atvykus nusprendė nuvykti į Šiaulių moters ir vaiko kliniką A. apžiūrai. Kartu vyko ir vaiko teisių apsaugos specialistė. Nuvykus A. buvo apžiūrėtas gydytojo. Kas buvo tiksliai nustatyta, nežino, jam niekas nepasakė. Oficialaus išrašo apie apžiūrą jis negavo. Vaiko teisių specialistė jam pasakė, kad šis išrašas bus atsiųstas, tik nežino, kam tiksliai. Po apžiūros kartu su A. grįžo pas jį į namus. Jis dėl sūnaus sumušimo pretenzijų neturi, pareiškimo nerašo (b. l. 60-61).
Motyvuojamoji dalis
Ž. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2020 m. liepos 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Radviliškis) prokuroro A. D. reikalavimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo A. L. tėvams nerašius pareiškimo policijai, ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio nukentėjusiojo A. L. sumušimo pradėtas prokuroro reikalavimu (b. l. 1);
2020 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo ir vyriausiojo patrulio tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos į įvykio vietą nuvykusių pareigūnų nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 10, 12);
2020 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama A. L. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo ir jame esančių patalpų bendras vaizdas (b. l. 16-17, 19-23);
2020 m. liepos 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymu dėl patirto smurto prieš nepilnametį vaiką, kuriame nurodyta, kad renkant informaciją apie įvykį, A. L. nurodė, kad jo motinos draugas Ž. V. iš rankos trenkė jam į galvą ir į kaklo sritį, vaikas susvirduliavo, jam skaudėjo, jis išsigando ir tuoj pat paskambino skubios pagalbos numeriu, tarnyba prašo atlikti tyrimą (b. l. 14);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 9 d. 15.05 val. kaltinamajam Ž. V. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, 2020 m. liepos 9 d. 15.20 val. vaiko motinai A. G. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas (b. l. 25-28).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. V. 2020 m. liepos 9 d. pas A. G. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka smogė A. L. į veido sritį bei vieną kartą kumščiu smogė A. L. į kaklo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. L. sukeldamas fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo Ž. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. liepos 17 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 102).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Ž. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau Lietuvoje teistas 4 kartus, teistumas išnykęs (b. l. 70-75), administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtas įspėjimas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 77), Sodra duomenimis, dirba UAB „Tymkor“ (b. l. 78). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Ž. V. skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi. Teismo įsitikinimu, tai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Ž. V. paliktinos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės ir paso) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. L. bei nesilankyti jo gyvenamoje vietoje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam Ž. V. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Ž. V. palikti galioti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. L. bei nesilankyti jo gyvenamoje vietoje.
Išaiškinti Ž. V., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti Ž. V., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Ž. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.