Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. G. (S. H.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, turintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent jis:

2013 m. kovo 15 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), tarp valstybės sienos ženklų (toliau –VSŽ) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apie 1 metro atstumu nuo VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) link VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, eidamas pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. G. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad neturėdamas galiojančios vizos, sugalvojo, kad reikia kirsti Baltarusijos-Lietuvos sieną nelegaliai, nes norėjo vykti pas draugus į (duomenys neskelbtini) dirbti. Apie vietą, kur galima pereiti sieną, jam prieš du metus, (duomenys neskelbtini)papasakojo nepažįstamas vyras. 2013-03-15 ryte maršrutiniu autobuso išvažiavo iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės pastebėjo stovintį „Audi“ markės automobilį. Priėjęs prie vairuotojo paklausė, ar jis negalėtų jo pavežti iki kaimo. Vairuotoją matė pirmą kartą, jis nėra pažįstamas. Vairuotojui pasakė, kad duos 10 dolerių, tada vairuotojas sutiko. Atvažiavus į kaimą, jį vairuotojas paleido, o jis pradėjo eiti keliuku link miško. Įėjo į mišką ir toliau ėjo miško keliuku. Po valandos priėjo uždarytą užtvarą, bet sieną žyminčių stulpų nepastebėjo. Perlipęs užtvarą, ėjo toliau, tačiau paėjus dar apie 20 metrų jį sulaikė pasieniečiai, tada suprato, kad jau yra ne Baltarusijoje (b. l. 28-29)

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

-liudytojo VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio J. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3) ir paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-03-15 18.20 val. vykdė sargybą kartu su pasieniečiu R. B.. (duomenys neskelbtini)veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini)prie VSŽ (duomenys neskelbtini) užsimaskavę vykdė valstybės sienos stebėjimą. Iš Baltarusijos Respublikos pusės pastebėjo einantį žmogų link Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuris apsižvalgęs kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Jis perlipo metalinę užtvarą ir greitai padėjo eiti į Lietuvos Respublikos gilumą. Lietuvos Respublikos teritorijoje atstumu 20 metrų nuo valstybės sienos jis sulaikė pažeidėją. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad tai Baltarusijos Respublikos pilietis S. H., gim. (duomenys neskelbtini), pasas (duomenys neskelbtini). Asmuo nieko konkretaus dėl valstybės sienos kirtimo paaiškinti negalėjo. (b. l. 10); įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukų kopijomis, planais-schemomis, kuriais užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos juostos atkarpa, kuri pažymėta valstybių sieną žyminčiais ženklais Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos pažeidimo vieta yra iki artimiausio (duomenys neskelbtini), tarp LR VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini). Palei Lietuvos Respublikos valstybės sieną eina 5 metrų pločio kontrolinė pėdsakų juosta, ant kurios matosi vieno žmogaus avalynes pėdsakai, vedantys iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šie pėdsakai yra 1 metro nuo LR valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 metrų atstumu nuo LR valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau matosi vieno žmogaus avalynės pėdsakai vedantys į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ( b. l. 4-9); daiktų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad Baltarusijos Respublikos pase Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas S. H. vardu, galiojančių vizų nėra, yra spaudai, rodantys teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką 2012-09-28, 2012-10-04 ir spaudai, rodantys, kad S. G. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką 2012-11-29 ir 2013-01-15 (b. l. 13-20); tarnybiniu pranešimu, kad duomenų apie įtariamojo S. G. (S. H.) Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus VRM duomenų bazėse nėra (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs kaltinimo pagrįstumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. G. tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuri priskirtina nesunkiems nusikaltimams, kaltinamojo kaltės formą – tiesioginę tyčią, į jo asmenybę, kuris yra užsienio valstybės pilietis, Lietuvoje gyvenamos vietos neturi, nedirba, administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. G. (S. H.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. ir nuteisti 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 65, 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. kovo 21 d. ir prilyginus septynias sulaikymo ir suėmimo dienas 14 MGL dydžio baudai laikyti jį atlikusiu paskirtą bausmę.

Išaiškinti S. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.