- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2-1733-344/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00526-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- T. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui T. Č. dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti jos ir atsakovo T. Č. 2019 m. liepos 26 d. sudarytą paskolos sutartį nutraukta nuo 2020 m. vasario 17 d., priteisti iš atsakovo T. Č. 5 000,00 Eur skolą, 1 050,00 Eur sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas, 150,00 Eur mėnesines mokėjimo (pelno) palūkanas nuo 2020 m. vasario 26 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – įteikiant atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, taip pat procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti elektroniniu paštu, kurių gavimą atsakovas patvirtino, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. liepos 26 d. atsakovas T. Č. ir ieškovė D. D. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kurią patvirtino Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaras. Šios sutarties pagrindu atsakovas iš ieškovės pasiskolino 5 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. liepos 26 d. (Paskolos sutarties 1 punktas). Taip pat šalys sutarė, kad už naudojimąsi paskola nustatomos 3 procentų dydžio mėnesinės palūkanos, kurios bus mokamos iki kiekvieno mėnesio 26 d. (Paskolos sutarties 3 punktas). Atsakovui nevykdant Paskolos sutarties 3 punkte numatyto įsipareigojimo – mokėti 3 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki kiekvieno mėnesio 26 d., ieškovė 2019 m. spalio 3 d. pretenzija, siųsta registruotu laišku, paragino atsakovą sumokėti palūkanas ir delspinigius bei įspėjo, kad iki 2019 m. lapkričio 7 d. nesumokėjus susidariusios skolos, Paskolos sutartis bus nutraukta.
Vienašališko sutarties nutraukimo galimybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 3 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta, kai per papildomai nustatytą terminą sutartis nėra įvykdoma. Be to, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).
CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.
Atsakovui toliau nevykdant Paskolos sutarties sąlygų, ieškovė 2020 m. sausio 16 d. pranešimu, siųstu registruotu laišku ir elektroniniu paštu, pranešė atsakovui, kad Paskolos sutartis bus laikoma nutraukta po 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. Minėtas pranešimas atsakovui registruotu laišku buvo išsiųstas 2020 m. sausio 17 d., atsakovui įteiktas 2020 m. sausio 18 d. todėl Paskolos sutarties nutraukimo terminas suėjo 2020 m. vasario 17 d. Iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. vasario 17 d., atsakovas buvo ieškovei nesumokėjęs 1 050 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2020 m. vasario 17 d., už septynis mėnesius.
Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė Paskolos sutarties 3 punkto sąlygas ir laiku nemokėjo sutartų palūkanų už naudojimąsi gauta paskola, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip numatyta Paskolos sutarties 9 punkte, būtų informavęs ieškovę apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos sutarties vykdymui. Atsakovas visiškai nevykdo Paskolos sutarties 3 punktų sąlygos – mokėti mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola. Ieškovė būdama fiziniu asmeniu, paskolinusi atsakovui pinigus, tikėjosi, gauti pelną, todėl, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, ji prarado interesą dėl prievolės egzistavimo. Atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir elgiasi pasyviai, nereaguoja į siųstus pranešimus, todėl darytina išvada, kad atsakovo kaltė yra didelė ir jis tyčia nevykdo Paskolos sutarties sąlygų. Atsakovo pasyvumas po sutarties sudarymo ir gavus paskolą, vengiant bendradarbiauti su ieškove, duoda pagrįstą pagrindą ieškovei tikėtis, kad Paskolos sutartis laiku nebus įvykdyta, be to, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, ar jis turi realią galimybę įvykdyti Paskolos sutartį ir, ar nutraukus Paskolos sutartį, jis patirtų neproporcingai, labai didelius nuostolius.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo padarytas Paskolos sutarties pažeidimas yra esminis, kadangi atsakovui vengiant vykdyti Paskolos sutartį, ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi, sudarydama sutartį, ir ieškovei yra pagrindas nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir Paskolos sutartis laikytina vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. vasario 17 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie Paskolos sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos.
CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Ieškovė Paskolos sutarties pagrindu paskolino atsakovui 5 000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. liepos 26 d. (Paskolos sutarties 1 punktas). Nutraukus Paskolos sutartį, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 000 Eur negrąžinta paskola.
CK 6.221 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, todėl ieškovė turi pagrindą prašyti iš atsakovo priteisti mokėjimo palūkanas.
Kaip jau minėta, Paskolos sutarties 3 punkte šalys numatė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 3 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki mėnesio 26 d.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.211 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas, ir šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Tačiau kredito sutarties nutraukimas neatleidžia kredito gavėjo nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Atsakovas nuo Paskolos sutarties sudarymo, t. y. 2019 m. liepos 26 d. iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 17 d., už 7 mėnesius, liko nesumokėjęs 1 050,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo gautos 5 000 Eur paskolos sumos (5 000 Eur x 3 proc.) x 7 mėn. = 1 050 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 050,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
Sutarties nutraukimas palūkanų skaičiavimo nesustabdo ir kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 3 procentų dydžio mėnesines mokėjimo (pelno) palūkanas, kas sudaro per mėnesį 150 Eur, už naudojimąsi negrąžinta paskolos suma nuo negrąžintos paskolos sumos (5 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 26 d., t. y. suėjus palūkanų mokėjimo terminui po Paskolos sutarties nutraukimo dienos, iki visiško paskolos grąžinimo dienos (5 000 Eur x 3 proc. = 150 Eur).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos 612,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 249,00 Eur žyminis mokestis ir 363,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. sudarytą paskolos sutartį nuo 2020 m. vasario 17 d.
Priteisti iš atsakovo T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
– 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą;
– 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct) sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas;
– 3 (trijų) procentų dydžio mėnesines mokėjimo (pelno) palūkanas, kas sudaro per mėnesį 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nuo negrąžintos paskolos sumos (5 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 26 d., iki visiško paskolos grąžinimo dienos;
– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 050 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. kovo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– 612,00 Eur (šešių šimtų dvylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Ieškovė sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.