Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-25-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
1S-25-485/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
V. G.
Bylos Nr. 1S-25-485/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos ir teisėjų Ramūno Antanavičiaus bei Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių ra­jo­no apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012 m. rugsėjo 14 d. Norvegijos K. R. tingrett teismo nuosprendžiu pagal N. K. baudžiamojo įstatymo paragrafas 162 pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmo punkto, žr. penkto skirsnio, paragrafas 185 antro skirsnio, paragrafas 182 pirmo skirsnio antrosios baudžiamosios alternatyvos ir paragrafas 342 pirmojo skirsnio raidės a pažeidimas, pritaikant baudžiamojo įstatymo paragrafas 62 pirmąjį skirsnį – galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2013 m. vasario 22 d. Norvegijos K. H. lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas taip, panaikinamas nuteisimas pagal baudžiamojo įstatymo paragrafas 185 antrojo skirsnio pažeidimą, nuteistas už paragrafas 162 trečiojo skirsnio, žr. pirmojo ir penktojo skirsnio pažeidimą. Pridėjus aplinkybes, dėl kurių buvo galutinai nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pritaikius baudžiamojo įstatymo paragrafas 62 pirmąjį skirsnį – galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2015 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Norvegijos K. R. tingrett 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu H. L. apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 300 str. 2 d., 291 str. 1 d. – 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d. – galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (Įsiteisėjimo data 2015 m. sausio 22 d.).

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 7 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. G. skundą dėl Komisijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. G. skundžia Kaišiadorių ra­jo­no apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir prašo tenkinti jo skundą. Skunde nurodo, kad nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vertinimo ir nagrinėjimo metodika, teismas nepagrįstai atmetė skundo argumentus ir vertino tik Komisijos nutarime pateiktas išvadas, teismo nurodyti argumentai neatitinka faktinių įrodymų, taip pat nesutinka su teismo motyvavimu dėl bausmės sąvokos ir jos paskirties, nurodydamas, jog naujos redakcijos BVK 157 str. yra redaguotas su idėja – siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką. Įstatymų leidėjas tokiu būdu yra numatęs lygtinio paleidimo institutą, ko nuteistasis ir prašo. Jo nuomone, teismo išvada apie valstybės prievartą ir teisingumo principo užtikrinimą šiuo atveju pažeidžia BVK 157 str. nuostatas. Be to nurodo, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi jau yra atlikęs nemažą paskirtos bausmės dalį, per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, 1 kartą skatintas, nedalyvauja ir nėra užfiksuota, kad dalyvauja kriminalinėse subkultūrose, dėl sveikatos būklės negali dirbti fizinio darbo, tačiau administracijos prašo kad skirtų pagal sveikatos būklę kokį nors kitą ir tai nereiškia, jog jis vengia dirbti. Būdamas laisvėje dirbtų, išlaikytų savo dukrą, kurią prižiūri dabar seneliai, būtų naudingas visuomenei ir nebūtų išlaikomas valstybės. Nebuvo teistas, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra pavojingas visuomenei. Dėl padarytų veikų gailisi, padarė atitinkamas išvadas, turi mažametę dukrą, neturi jokių žalingų įpročių, savo kaltę pripažinęs, nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, o tai, kad mąstymas ir kitos pozicijos neatitinka Komisijos reikalavimų, tai yra tik šios institucijos subjektyvios, o ne objektyvios išvados.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas netenkintinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai leido svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos duomenų, pagal „OASys“ metodiką nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 21 balas, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu V. G. drausmine tvarka nebaustas, 1 kartą skatintas, mokosi, tačiau pataisos namuose nedirba, Komisijos teigimu įsidarbinti iniciatyvos nerodė. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys, tačiau byloje esančių duomenų visuma neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi nusikalstamo elgesio riziką mažinti ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam trūksta savianlizės įgūdžių, savikritiškumo, atsakomybės jausmo, vertina tik kai kurias problemines savo gyvenimo sritis, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šiuo metu kuria socialius ateities planus, tačiau planams trūksta pagrįstumo ir konkretumo. Taip pat nustatyta, kad vertybinės nuostatos nėra tvirtos, formuojamos išsiblaškant. Nors nuteistasis pataisos namuose mokosi specialybės, nekonfliktuoja, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėja, vertintina teigiamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p. ir 9 d.,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaRamūnas AntanavičiusDanguolė Šiugždinytė