- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-921-303-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Vladas Nikitinas
- Nuteistasis
- G. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „Tu“
- Kategorijos
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Valdas Petraitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.6.3.1.,
2010 m. rugsėjo 21 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo G. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d., BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 219 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 ( šešiems ) mėnesiams; pagal BK 220 str. 1 d. 20 MGL ( 2600 litų ) dydžio bauda; pagal BK 222 str. 1 d. 25 MGL ( 3250 litų ) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, paskiriant G. R. 25 MGL ( 3250 litų ) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta G. R. bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 ( šešiems ) mėnesiams ir 25 MGL ( 3250 litų ) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, G. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per trejus metus atlyginti arba pašalinti nusikalimu padarytą turtinę žalą.
Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.
Civilinio ieškovo AB „Tu“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš G. R. subsidiariai priteista 141 570,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt litų ) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas AB „Tu“ (duomenys pakeisti).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuo 2006-05-02 visuotiniu akcininkų sprendimu paskirtas į UAB „T“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas 300525809, PVM mokėtojo kodas LT (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už bendrovės finansinių ataskaitų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą, t.y. būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę - finansinę veiklą, pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 2007-01-31, 2007-02-15, 2007-02-28, 2007-03-15, 2007-04-02, 2007-04-16, 2007-04-16, 2007-05-02, 2007-05-02, 2007-06-15, 2007-06-15, 2007-07-31, 2007-08-31 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracijas; 2007-01-31, 2007-02-15, 2007-02-15, 2007-03-15, 2007-04-02, 2007-04-16, 2007-04-16, 2007-05-02, 2007-05-02, 2007-05-15, 2007-05-15, 2007-05-31, 2007-05-31, 2007-06-15, 2007-06-15, 2007-07-02, 2007-07-02, 2007-07-16, 2007-07-31, 2007-08-16, 2007-08-31 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas; 2007-08-29 mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją; 2007-03-26, 2007-04-25, 2007-05-25, 2007-06-26, 2007-06-26, 2007-07-25, 2007-08-27, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2002-01-22 Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. IX-720 7 straipsnio nuostatą, 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio nuostatą, 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio nuostatą, laiku, iki 2007-10-15, nesumokėjo į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų 1 234,00 Lt, gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 36 907,00 Lt, pridėtinės vertės mokesčio 103 296,00 Lt, aplinkos teršimo mokesčio 133,00 Lt, viso 141 570,00 (vienas šimtas keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt) Lt, po to, kai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaujantis 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 89 straipsnio 3 dalies ir 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2007-09-25 pasirašytinai įteikė priminimą Nr. 14-07-17252 apie pareigą iki 2007-10-15, sumokėti nurodytas mokesčių sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „H“ (duomenys pakeisti), t.y. G. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d., padarymą.
Be to, G. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuo 2006-05-02 visuotiniu akcininkų sprendimu paskirtas į UAB „T“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas 300525809, PVM mokėtojo kodas LT (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 28 d. UAB „T“ (duomenys pakeisti) realiai pirko prekių ir paslaugų už bendrą 129 155,68 Lt sumą, tame tarpe 17 180,40 Lt PVM, neteisėtai, tyčia, siekdamas panaikinti UAB „T“ (duomenys pakeisti) pareigą sumokėti į LR valstybės biudžetą 387 274,00 Lt mokesčių, 2008 m. kovo 26 d. nurodė UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterei A. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įrašyti į UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600, versija 01, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėn. pirkimo PVM, nepagrįstai padidinant jį 387 274,00 Lt. UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterė A. S., nežinojusi apie vykdomą nusikalstamą veiką įrašė žinomai neteisingus duomenis į UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją apie UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėn. pirkimo PVM, o būtent už 2008 m. vasario mėn. iš viso deklaravo 404 454,00 Lt pirkimo PVM, t.y. 387 274,00 Lt didesnį negu privalėjo UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir šią deklaraciją 2008-03-26 elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. G. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., padarymą.
G. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuo 2006-05-02 visuotiniu akcininkų sprendimu iki šiol paskirtas į UAB „T“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas 300525809, PVM mokėtojo kodas LT (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą veikdamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymas Nr. IX-1960) 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, to paties įstatymo 64 str. 1 d. nuostatą „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą <...>“, minėto įstatymo 89 str. 1 dalies nuostatą „apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“, žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 28 d. UAB „T“ (duomenys pakeisti) realiai pirko prekių ir paslaugų už bendrą 129 155,68 Lt sumą, tame tarpe 17 180,40 Lt PVM, neteisėtai, tyčia, siekdamas panaikinti UAB „T“ (duomenys pakeisti) pareigą sumokėti į LR valstybės biudžetą 387 274,00 Lt mokesčių, 2008 m. kovo mėn. 26 d. nurodė buhalterei A. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką įrašyti į UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „T“ (duomenys pakeisti) pirkimo PVM, į PVM atskaitą įtraukiant neįvykusių ūkinių operacijų duomenis, t.y. nurodė įrašyti į UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją 387 274,00 Lt didesnį pirkimo PVM. UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterė A. S., nežinojusi apie vykdomą nusikalstamą veiką įrašė žinomai neteisingus duomenis į UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją apie UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2008 m. vasario mėn. pirkimo PVM, o būtent už 2008 m. vasario mėn. iš viso deklaravo 404 454,00 Lt pirkimo PVM, t.y. 387 274,00 Lt didesnį negu privalėjo UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir šią deklaraciją 2008-03-26 elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ (duomenys pakeisti) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, t.y. G. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendį, G. R. pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 219 str. 2 d., BK 220 str. 1 d., ir BK 222 str. 1 d. paskirti šias bausmes: pagal LR BK 219 str. 2 d. laisvės atėmimą dvejiems metams, pagal BK 220 str. 1 d. – 50 MGL dydžio baudą; pagal BK 222 str. 1 d. – 80 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 80 MGL (10 400 litų) dydžio baudą, remiantis BK 63 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę G. R. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir 80 MGL (10 400 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įsipareigojimą per vienerius metus atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas (BK 41 str., 54 str., 61 str.) ir tuo pačiu neteisingai paskyrė nuteistajam G. R. bausmes. Pažymima, kad nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 219 str. 2 d. yra mažesnė negu BK 219 str. sankcijoje numatytas bausmės minimumas, nors teismas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių. Skunde teigiama, kad teismo nurodytos aplinkybės, įskaitant lengvinančios aplinkybės nustatymą, iš esmės turi įtakos motyvuotai parinkti G. R. skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, tačiau negalėjo būti pripažintomis esminėmis sąlygomis, įtakojančiomis teismo poziciją keisti sankcijoje numatytas bausmės ribas dėl galimo prieštaravimo teisingumo principui. Be to, apelianto manymu, teismas netinkamai taikė BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d. nuostatas ir nuteistajam G. R. paskirtos neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d.. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. R. bausmę, netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, konkrečias bylos aplinkybes, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikaltimų pobūdį, pasekmes. Pabrėžiama, kad G. R. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas. Nustatant skiriamos bausmės dydį nebuvo įvertinta ir tai, kad buvo siekiama panaikinti UAB „T“ (duomenys pakeisti) pareigą sumokėti į LR valstybės biudžetą 387 274 litų bei tai, kad per pakankamai ilgą laikotarpį, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla nagrinėjama teisme, G. R. nesiėmė jokių priemonių nors iš dalies pašalinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą – 141 570 litų, o tai rodo netinkamą, neigiamą G. R. požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, visišką nenorą pašalinti savo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažymima, kad teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų pasitaisyti reikalingą bausmės dydį, todėl teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per trejus metus atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Pažymi, kad visiškai sutikdamas su jam paskirtomis bausmėmis, mano, kad paskirta jam – baudžiamojo poveikio priemonė ne tik kad nepadės pasiekti paskirtų bausmių tikslų, bet atvirkščiai – tai kliudys padaryti. Nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas nesutampa su baudžiamojo poveikio priemonės terminu, be to, teismas nustatė, kad žalą jis turi atlyginti subsidiariai, t.y. tik toje dalyje, kurios neatlygins bankrutuojanti UAB „T“ (duomenys pakeisti). Teigia, jog bankroto procedūros yra sudėtingos, todėl gali užtrukti ilgiau negu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, o nepasibaigus bankroto procedūrai, nebus galimybės spręsti nei apie pareigos atlyginti padarytą žalą atsiradimą, nei apie pačio termino atlyginti žalą pradžią. Skunde taip pat pabrėžiama, jog teismas paliko laikinąsias apsaugos priemones nuteistojo turtui iki visiško žalos atlyginimo, o tai, apelianto manymu, yra garantija, kad žala bus atlyginta be atitinkamo termino nustatymo. Be to, vykdant priverstinį išieškojimą iš areštuoto arešto, nuteistasis tampa priklausomas nuo šių procedūrų, kas vėlgi, apelianto įsitikinimu, patvirtina tai, kad įpareigojimas per 3 metus atlyginti žalą prieštarautų protingumo ir teisingumo principui ir yra netikslingas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę iš viso nemotyvavo.
Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro ir nuteistojo G. R. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Nuteistasis G. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus m. apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, nuteistojo G. R. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 1, 2, 4 p. p. ).
Pagal LR BK 219 str. 2 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ir baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. Tokiu būdu minimali bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytiems bausmės skyrimo G. R. motyvams bei jų pagrindu padarytai išvadai, nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 219 str. 2 d. padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams, t. y. bausmę, kurios dydžio nenumato G. R. inkriminuotas baudžiamasis įstatymas ( BK 219 str. 2 d. ). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyręs bausmę, kuri savo dydžiu yra žemiau žemutinės jam inkriminuoto Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijos ribos, bei nenurodęs sąlygų, dėl kurių tokia bausmė buvo paskirta, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir to pasėkoje paskyrė neteisingą bausmę. Dėl pasakyto pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keistinas : nuteistajam G. R. už veikos, numatytos LR BK 219 str. 2 d. padarymą, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais, kaip kad ir prašo skunde prokuroras, skiriama straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, LR BK 75 straipsnio pagrindu atidedant jos vykdymą ( BPK 328 str. 1, 2 p. p. ).
Vienok kitoje dalyje, prokuroro apeliacinis skundas, susijęs su prašymu prailginti pirmosios instancijos teismo paskirtą G. R. bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki dviejų metų, atmetamas, kadangi apeliantas nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų, iš kurių būtų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas būtų aiškiai per trumpas. Nuteistajam inkriminuotos veikos pagal įstatymą nėra sunkios, dvi iš jų padarytos idealia sutaptimi, be to, po pastarajam inkriminuojamų veikų padarymo jau ir taip yra praėjęs ganėtinai ilgas laiko tarpas, per kurį, sprendžiant iš bylos duomenų, nuteistasis nieko smerktino nėra padaręs.
Be to, reikia pažymėti ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas LR BK 75 straipsnio pagrindu yra tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir ( ar ) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas jų elgesys bei grasinama jiems patęsti ar net panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu nuteistieji savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl atidedant bausmės vykdymą, teismui kyla pareiga parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones ( BK 67 straipsnis ) ir ( ar ) įpareigojimus ( BK 75 str. 2 d. ), kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiojo ( civilinio ieškovo ) pažeistų teisių interesų atkūrimą, bet ir nuteistojo nubaudimą, skatintų nuteistąjį laikytis įstatymų bei sudarytų prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. numatytų tikslų. Įstatymas reikalauja, kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir ( ar ) įpareigojimai būtų aiškūs ir konkretūs, kad juos vykdant nei nuteistajam, nei nuteistojo elgesį kontroliuojančiai institucijai nekiltų abejonių dėl poveikio priemonių ir ( ar ) įpareigojimų turinio. Be to, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir ( ar ) įpareigojimai turi būti realūs, t.y. turi atitikti nuteistojo galimybes juos vykdyti, jų laikytis, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad teismo paskirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo termino. Tačiau kaip pagrįstai teigia savo skunde nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, LR BK 75 straipsnio pagrindu G. R. atidėjęs vieneriems metams laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per trejus metus atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą žalą, aukščiau išdėstytų nuostatų nesilaikė. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo pakirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas viršija bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kita vertus, nėra aišku ar G. R. per paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo terminą – vienerius metus, bus reali galimybė jį įvykdyti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. R. yra įpareigotas atlyginti 141 570,00 lt turtinę žalą, kuri iš jo, kaip juridinio asmens UAB „T“ (duomenys pakeisti) dalyvio, priteista subsidiariai ( CK 2.50 str. 3 d. ), o tai reiškia, kad nuteistasis turtinę žalą turi atlyginti su sąlyga, t. y. tik tuo atveju, jeigu šios prievolės civiliniam ieškovui „Tu“ (duomenys pakeisti), sprendžiant iš bylos duomenų, negalės įvykdyti juridinis asmuo UAB „T“ (duomenys pakeisti), kurios atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2008-12-22 nutartimi buvo iškelta bankroto byla ( 2 t. b. l. 192-195 ). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistajam paskirta sąlyginio pobūdžio poveikio priemonė, akivaizdžiai prieštarauja atleidimo nuo bausmės sąlygoms, todėl tokios poveikio priemonės pirmosios instancijos teismas skirti negalėjo. Dėl pasakyto, nuteistajam G. R., pagal LR BK 75 str. 2 d. nuostatas, turi būti paskirta kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė arba įpareigojimas, kadangi šio įstatymo nuostata yra imperatyvi. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio bei įpareigojimo rūšis, nuteistajam skiriamas įpareigojimas, numatytas LR BK 75 str. 2 d. 7 p., įpareigojant G. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kuriais šis teigia, jog nuteistajam G. R. pagal LR BK 220 str. 1 d. bei BK 222 str. 1 d. buvo paskirtos aiškiai per švelnios savo dydžiu bausmės, iš dalies pagrįsti.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių G. R. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą nepriskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pastarasis turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, dirba. Visos šios aplinkybės, kaip ir teismo nustatyta G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., t. y. tai, jog šis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, nuosprendyje buvo įvertintos, ir už veikas, numatytas LR BK 220 str. 1 d. bei BK 222 str. 1 d., leido teismui parinkti vieną iš švelniausių, minėtų straipsnių sankcijose numatytų alternatyvių bausmių rūšių – baudą. Tačiau, nustatydamas parinktos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, neįvertino to, jog dvi iš G. R. padarytų veikų, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, be to, dvi veikas, numatytas LR BK 220 str. 1 d. bei BK 222 str. 1 d., pastarasis padarė jau turėdamas teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Todėl, kaip pagrįstai savo skunde nurodo prokuroras, paskirtų baudų dydis, artimas minimaliam, prieštarauja LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintiems bausmės tikslams bei teisingumo principui.
Dėl pasakyto, nuteistajam G. R. už veikų, numatytų LR BK 220 str. 1 d. bei LR BK 222 str. 1 d. padarymą, skirtina bauda savo dydžiu artima LR BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 3 p. nustatytų baudų už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vidurkiui.
Reikia pastebėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, numatytą LR BPK 22 str. 3 d., t. y. atnaujinęs įrodymų tyrimą, kaltinamajam G. R., kurio interesų šioje stadijoje negynė gynėjas, nesuteikė teisės pasisakyti baigiamosiose kalbose, tokiu būdu suvaržydamas jam, kaip kaltinamajam, įstatymo garantuotą teisę ( 3 t. b. l. 41-44 ). Tačiau, įvertinus apeliacinės instancijos teismo posėdyje šiuo klausimu išdėstytą nuteistojo poziciją, iš kurios matyti, kad dėl to, įstatymo garantuotos jo teisės nebuvo esminiai suvaržytos, leidžia daryti išvadą, jog minėtas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį LR BPK 369 str. 3 d. nuostatų prasme, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti : G. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d. pakirti laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. paskirti 35 MGL ( 4550 lt ) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. paskirti 60 MGL ( 7800 lt ).
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti jų apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. R. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir 60 MGL ( 7800 lt ) dydžio baudą.
Pritaikius LR BK 75 straipsnį, G. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistą.