Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Jaržemskio, Andžejaus Maciejevskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Eduardo Čiepos individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Eduardo Čiepos individualios įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metalmeta“ dėl skolos už rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Metalmeta“ ieškovo E. Čiepos IĮ naudai 7 400,76 Lt įsiskolinimą, 6? metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-03-26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, nustatęs, kad pagal tarp šalių sudarytas rangos sutartis išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2225, 2226, 2228 pagrindu atsakovas ieškovui sumokėjo 19 672,55 Lt, padarė išvadą, kad pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras liko neapmokėta atsakovo skola ieškovui 7400,76 Lt sumai, kurią atsakovas pripažino pilnai ir ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra, todėl teismas laikė šias bylos aplinkybes pilnai įrodytomis (LR CPK 182 str. 1 d. 5 p. ; LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat padarė išvadą, kad likusioje dalyje ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi PVM sąskaitos – faktūros Nr. 2230 bei Nr. 2231 ieškovo atsakovui buvo išrašytos be jokio teisinio pagrindo, t. y. šiems ieškovo atliktiems betonavimo darbams tarp šalių nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas (t. y. sutartis dėl šių darbų apimties bei darbų įkainių), be to, šalys tarpusavio susitarimu nepratęsė ir ankstesnių rangos sutarčių terminų, ieškovas nepateikė statybos darbų žurnalo, kadangi toks žurnalas pas ieškovą nebuvo vedamas ir pildomas, ieškovas nepateikė jokių atsakovo prašymų, kuriuose atsakovas būtų prašęs ieškovo atlikti rangos sutartyse neaptartus ir papildomus betonavimo darbus, o kadangi minėtame statybos objekte buvo daug užsakovų bei rangovų, todėl visiškai yra neaišku, pagal kurio užsakovo užsakymą - susitarimą ieškovas minėtus betonavimo darbus visgi atliko, be to, tarp šalių sudarytų rangos sutarčių 2.2 p. bei 3.5 p. nuostatose buvo nurodyti konkretūs ieškovo betonavimo darbų atlikimo terminai ir jokių papildomų susitarimų dėl minėtų terminų pratęsimo tarp šalių nebuvo sudaryta, be to, minėtose Rangos sutartyse tarp šalių taip pat nebuvo susitarta ir dėl paruošiamųjų betonavimo darbų įkainių bei tokio pobūdžio darbų kiekio. Ieškovo į šią civilinę bylą pateiktą 2010-05-12 d. UAB „Valvista“ patvirtinimą teismas vertino kritiškai, kadangi iš jo turinio visiškai neaišku, pagal kokio užsakovo užsakymą – sutartį 2008 m. lapkričio mėn. ginčo objekte darbus atliko ieškovas, todėl laikė, jog ieškovas šiuos betonavimo darbus atliko be šalių (t. y. ieškovo ir atsakovo) tarpusavio susitarimo ir suderinimo, t. y. savo iniciatyva bei rizika (LR CK 6.644 str. – 6.645 str., 6.649 str., 6.652 str. - 6.653 str., 6.655 str., 6.662 str.).

Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinyje nurodyto fakto, kad atsakovas, vienašališkai kaltindamas ieškovą sutarties sąlygų nevykdymu, nepateikia jokių įrodymų. Ieškovas negavo jokių prašymų iš atsakovo dėl bet kokio pobūdžio atliktų darbų taisymo, atsakovas atliktų darbų kokybės neginčijo, jokių rašytinių pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, nors tokią teisę turėjo pagal sutartį. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas, vienašališkai atsisakydamas vykdyti sutartį, net nepranešė apie tai ieškovui.

Teismas, pasisakydamas dėl PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 2230 ir Nr. 2231 ir konstatuodamas, kad jos buvo išrašytos be teisinio pagrindo, vienašališkai palaikė atsakovo poziciją, faktiškai atliktų darbų nepripažino vadovaudamasis vien ginčytinais ir atsakovo naudojamais tik savo naudai rangos sutarčių terminais, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovo argumentus dėl darbų fronto nesuteikimo, atsisakymo priimti darbus, vėlavimo mokėti už atliktus darbus ir t.t.

Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškinyje nurodyto kaip argumento Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pasisakymo savo 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007 TŪB „Be priekaištų" v. UAB „Molesta" dėl vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo – priėmimo akto teisinės galios.

Teismas, aiškindamas CK 6.644 str., 6.645, 6.649, 6.652, 6.653, 6.655, 6.662 straipsnių nuostatas tik atsakovo naudai, visiškai nepasisakė apie atsakovo pareigą priimti atliktus darbus arba jų atsisakyti, kontroliuoti darbų vykdymą, nurodyti trūkumus, jei tokių yra, bei terminą jiems pašalinti, negalimumą remtis nustatytais trūkumais ateityje tuo atveju, jei jie nebuvo atsakovo užfiksuoti priimant darbus ir t.t.

Apylinkės teismas kritiškai vertindamas UAB „Valvista" patvirtinimą, kad E. Čiepos individuali įmonė (ieškovas) tikrai atliko betonavimo darbus UAB „Metalmeta” statybos objekte, taip ir nenustatė kas, jei ne ieškovas, ir pagal kokią sutartį atliko ginčo objekte betonavimo darbus, nors ši aplinkybė turi esminę reikšmę byloje.

Nurodo, kad statybos darbų praktikoje, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, egzistuoja tokia, susijusi su statybos darbų žurnalais, tvarka: pagrindinis užsakovas perduoda pagrindinį statybos darbų žurnalą (Nr.l) rangovui (generaliniam rangovui), (šioje byloje atsakovui UAB „Metalmeta"), o rangovas teisingai ji užpildžius perduoda jį savo subrangovui (šioje byloje Eduardo Čiepos II) arba reikalauja iš subrangovo pildyti papildomus statybos darbu žurnalus (jokio reikalavimo pateikti statybos darbų žurnalą ieškovas iš atsakovo negavo per visą statybos darbu laikotarpį). Taigi ieškovas neturi ir neprivalo turėti statybos darbų žurnalo, kadangi atsakovas neįvykdė savo įstatyme nustatytos pareigos ir ieškovui jo neperdavė. Tačiau apylinkės teismas šio fakto neišaiškino ir dėl visų nurodytų aplinkybių nepasisakė, nors šis faktas turi esminę reikšmę bylai, kadangi statybos darbų žurnale yra žymimi visi subrangovai, jų atliekami darbai ir terminai kada jie buvo atlikti. Atsakovas jo nepateikė, o teismas, reikalaudamas statybos darbų žurnalo iš ieškovo, kuris šiuo atveju neprivalo jo turėti, dėl nepaaiškinamų priežasčių pateikti statybos darbų žurnalą iš atsakovo nepareikalavo.

Taip pat apeliantui kyla abejonių dėl kooperacijos ir lygiateisiškumo principų (CPK 8, 17 str.) įgyvendinimo šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Nustatyta, kad 2008-06-03 ieškovas su atsakovu sudarė Rangos sutartį Nr. 20080415 bei 2008-09-30 d. Rangos sutartį Nr.20080415, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2008-09-31 dienos atlikti betonavimo darbus adresu Aguonų 10, Vilniuje, (ne mažiau 9000 kv.m.), o atsakovas įsipareigojo ieškovo atliktus darbus priimti bei apmokėti pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, o taip pat ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2008-10-07 dienos atlikti betonavimo darbus adresu Paluknio oro uosto administraciniuose pastatuose, Trakų rajone (ne mažiau 500 kv.m.), o atsakovas įsipareigojo ieškovo atliktus darbus priimti bei apmokėti pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 3-7,16-20). 2008-08-28 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2225 13 400,53 Lt sumai, 2008-09-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2226 4372,02 Lt sumai bei 2008-10-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2228 9 300,76 Lt sumai; viso – 27073,31 Lt sumai (b.l. 8-11,21-22). Atsakovas ieškovui sumokėjo 19 672,55 Lt sumą, pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras liko neapmokėta atsakovo skola ieškovui 7 400,76 Lt sumai.

2008-12-01 ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2230 11488,13 Lt sumai ir 2008-12-01 surašė darbų priėmimo aktą Nr. 2230 bei 2008-12-29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2231 10181,28 Lt sumai ir 2008-12-29 - darbų priėmimo aktą Nr. 2231 (Viso – 21 669,41 Lt sumai) už ieškovo atliktus betonavimo darbus, objekte adresu Aguonų g.10, Vilniuje (b.l. 12-15) ir kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl atliktų betonavimo darbų apmokėjimo, tačiau atsakovas 2009-01-28 raštu grąžino ieškovui 2008-12-01 darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2230 ir 2008-12-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2230 11 488,13 Lt sumai bei 2008-12-29 darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2231 ir 2008-12-29 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.2231 10181,28 Lt sumai, nurodęs, kad juose nurodyti darbai ieškovo nebuvo atliekami bei tokie darbai nebuvo tarp šalių sutarti atlikti (b.l. 29-31, 82-83).

Ieškovo reikalavimu teismas sprendimu priteisė tą pinigų sumą, kurią atsakovas pripažino - 7400,76 Lt, reikalavimą priteisti kitą sumą teismas atmetė. Ieškovas nesutiko su tokiu teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas neteisingai įvertino sutartį tarp šalių ir neteisingai vertino pateiktus į bylą įrodymus. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „ Ekama“ v. UAB „ Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiems šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „ Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007).

Nagrinėjamoje byloje teismas nepripažino darbų priėmimo-perdavimo akto, nes sprendė, kad ieškovas aktą surašė tokiems darbams, dėl kurių šalys nesusitarė, kuris išrašytas darbams po sutarties termino pabaigos ir kitame objekte, t.y. aktas yra niekinis neturintis teisinės galios. Teismas išdėstė motyvus, būtent dėl kurių padarė tokią išvadą. Kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą įrodymai, tame tarpe ir rangos sutartys, kurias teismas teisingai aiškino, duoda pagrindą spręsti, kad teismas padarė teisingą išvadą. Šalys sutartimis susitarė, jog pagal pirmą 200-06-03 rangos sutartį ieškovas betonavimo darbus, numatytus sutartyje, atliks iki 2008-09-31, o pagal kitą – 2008-09-30 darbus baigs iki 2008-10-07. Konkretus darbų kiekis sutartyse nebuvo nurodytas, t.y. šalys nesitarė dėl betonavimo konkretaus kiekio. Atsakovas nepasirašė 2008-12-01 (b.l. 13) ir 2008-12-29 (b.l. 15) darbų priėmimo akto. Abu šie aktai surašyti neva atlikus darbus pagal 2008-09-03 rangos darbų sutartį objekte, esančiame Aguonų g. 10, Vilniuje. Teismas teisingai sprendė, kad šioje sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas buvo iki 2008-09-31, t.y. aktuose nurodyti darbai buvo padaryti žymiai vėliau negu buvo nustatytas jų atlikimo terminas. Rangos sutarčių terminai nėra labai svarbūs dėl darbų atlikimo, nes darbai gali būti atliekami ir po termino pabaigos, tačiau ieškovas nepateikė į bylą jokių kitų įrodymų be savo paaiškinimų ir vienašališkai surašytų darbų priėmimo aktų, kad aktuose nurodytus darbus jis atliko. Teismui siūlant pateikti tokius įrodymus, ieškovas jų pateikti negalėjo, net negalėjo pateikti darbų žurnalo. Kolegijai pasiūlius pateikti kokius nors įrodymus patvirtinančius atstovo nurodytas aplinkybes, kad darbams atlikti buvo naudojamos atsakovo medžiagos, šių medžiagų priėmimo, ar atsiskaitymo už sunaudotas medžiagas kokius nors dokumentus, tačiau ir šių įrodymų ieškovas nepateikė, nurodė, kad neturi. Ieškovo pateiktas UAB „Valvista“ raštas (b.l. 162) neįrodo, jog ieškovas atlikinėjo darbus pagal jo ir atsakovo sudarytą sutartį, taip pateiktos darbo sutartys, ieškovo sudarytos su trimis darbuotojais, irgi neįrodo ginčo darbų atlikimo, tik įrodo, jog šie asmenys sutartyse nurodytu laiku dirbo ieškovo įmonėje. Tokiu atveju teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog jis atliko darbus, kurie nurodyti dviejuose jo surašytuose darbų priėmimo aktuose ir atsakovo buvo laikomi niekiniais ir grąžinti ieškovui. Nors atsakovas neginčijo surašytų aktų, kuriuos turėjo ginčyti pagal teismų formuojamą praktiką, tačiau šioje konkrečioje byloje ši aplinkybė nepripažintina kaip pagrindas panaikinti sprendimą, nes teismas nustatęs, jog ieškovas neįrodęs apskritai, kad darbų priėmimo aktų išrašymo metu šalis siejo kokie nors sutartiniai santykiai ir taip pat neįrodė, kad aktuose nurodyti darbai buvo atlikti ieškovo, galėjo laikyti tokius aktus niekiniais.

Ieškovui neįrodžius, jog jis atliko ir atsakovui pridavė kokius nors darbus pagal ginčo aktus atsakovui neatsirado pareiga sumokėti už tokius darbus (Civilinio kodekso 6.687 straipsnio 1 d.).

Apelianto argumentai, jog teismas turėjo nustatyti, kas iš objekte dirbusių subrangovų atliko ginčijamus darbus, yra nepagrįstas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš rangos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad rangovas turi įrodyti, jog darbus atliko. Šiuo atveju negali būti taikoma prezumpcija ta prasme, jeigu nėra byloje nustatyta, kad ginčo darbus atliko kitas subjektas, tai darbus atliko ieškovas. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovui nėra nustatyta pareiga įrodinėti, kad ieškovas neatliko darbų, nes, kaip minėta, ieškovo pareiga yra įrodyti, kad jis atliko darbus. Todėl teismas neturėjo vertinti tos aplinkybės, kad atsakovas nepateikė statybos darbų žurnalo įrodinėdamas, jog ieškovas neatliko darbų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Eduardo Čiepos individualios įmonės 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).