Kauno apygardos teismo nutartis

1.2.8.2.1; 1.2.4.8.2; 2.4.6.; 2.4.6.3.4. Pranešėjas D. Korsakovas

2012 m. rugsėjo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, nuteistajai R. J., jos atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, nuteistajai G. Ž., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir G. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-07 nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteista 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su G. Ž. ir R. Ž.. Pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2009-09-09 veikos), pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2008-11-26 ir 2010-09-27 veikų) R. J. išteisinta, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;

G. Ž. pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su I. Z. ir R. J.. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 p. subendrinta su 2011-10-25 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-01-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bendrauti su I. Z. ir R. J..

R. J. iš G. Ž. priteista 300 (trys šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

G. Ž. iš R. J. priteista 800 (aštuoni šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. Ž. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisinta, neįrodžius, jog kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir I. Z. pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl 2010-02-17 veikos), pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2009-04-29 veikos); pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2010-09-37 veikos) išteisinta, neįrodžius, jog kaltinamoji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Dėl R. Ž. ir I. Z. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 20 val. V. Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinėje, antrajame aukšte griebė G. Ž. už plaukų, sudavė per veidą, padarydama jai odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva apatinėje lūpoje, dėl ko ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 20 val. Kaune, V. Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinėje, antrajame aukšte suėmė R. J. už plaukų ir sudavė smūgį į veidą, kas sukėlė R. J. fizinį skausmą.

Be to, R. J. pagal BK 155 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, jog ji 2008-11-26 ir 2010-09-27 kabinėjo laiptinėje lapelius, skelbimus, neatitinkančius tikrovės, kuriuose nurodė, kad G. Ž. yra skolinga už namo laiptinių valymą už 5 metus, , kad ji vagia spaudą ir mokesčių sąskaitas, jog G. Ž. bute gyvena dvi šeimos.

Be to, R. J. pagal LR BK 155 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, jog ji 2009-09-09, būdama Kauno m. apylinkės teismo salėje, posėdžio metu, būdama liudininke, apšmeižė ir įžeidė G. Ž., nurodydama, jog ji gydėsi nuo alkoholio ir yra užsikodavusi.

Be to, R. J. ir I. Z. pagal BK 155 str. 1 d. buvo kaltinamos tuo, jog rėkė, kad G. Ž. kartu su dukromis yra narkomanės, valkatos, prostitutės, kad G. Ž. užsikodavusi nuo alkoholio.

Be to, I. Z. buvo kaltinama pagal LR BK 155 str. 1 d., tuo, kad ji 2009-04-29 prie V.Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinės, išplūdo G. Ž. necenzūriniais žodžiais, šmeižė – išvadindama narkomane, valkata, gąsdino mažametį vaiką ir taip ją įžeidė.

Be to, I. Z. pagal LR BK 140 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010 m. vasario 17 d. apie 18 val. Kaune, V. Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinėje išvadino G. Ž. valkata, grasino užmušti, pastūmė į sieną, taip sukeldama fizinį skausmą.

R. Ž. pagal LR BK 140 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010-09-27 apie 20 val. V. Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinėje kartu su G. Ž. sumušė R. J..

Nuteistoji R. J. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. R. Ž. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę. Jos civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir solidariai iš G. Ž. ir R. Ž. priteisti jos naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. G. Ž. civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad kaltės dėl G. Ž. keliamų jai kaltinimų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei šmeižimo niekada nepripažino ir nurodė, kad būtent G. Ž. su dukra R. Ž. namo laiptinėje, būdamos neblaivios užpuolė ją ir sudavė smūgius rankomis, tąsė už plaukų bei įspyrė į koją ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo užpuolikų ji gynėsi ir nepadarė jokio nusikaltimo. Pateikė 2010-10-06 specialisto išvadą Nr. G 2745/10(02). Dėl 2012-05-07 nuosprendžiu G. Ž. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtos bausmės neprieštarauja, su ja sutinka. Nesutinka su teismo išvada, kad konflikto su G. Ž. ir R. Ž. metu jai nebuvo padaryti sužalojimai, kurie konstatuoti 2010-10-06 specialisto išvadoje Nr. G 2745/10(02). Teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį R. Ž. atžvilgiu, nes ji kaip ir jos motina aktyviais veiksmais prisidėjo prie jai sukelto fizinio skausmo sveikatos sutrikdymo. Nesutinka su civiliniais ieškiniais. Iš G. Ž. jai priteistas 300 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas ir neproporcingas atsiradusiomis pasekmėmis.

Nuteistoji G. Ž. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. bei priimti naują nuosprendį, jog neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. Z. išteisinta pagal BK 140 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. ir R. J. išteisinta pagal BK 155 str. 1 d. ir priimti apkaltinamuosius nuosprendžius pripažįstant I. Z. kalta pagal BK 140 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. ir R. J. kalta pagal BK 155 str. 1 d. paskiriant bausmes straipsnių sankcijų ribose.

Skunde nurodoma, kad R. J. G. Ž. nemušė, už plaukų netampė, priešingai pati R. J. I. Z. buvo konflikto iniciatorės, elgėsi chuliganiškai. Liudytojai R. Ž., L. Ž., D. J. parodė, kad R. J. ji nemušė ir už plaukų netampė. Būtent liudytojai ją apgynė nuo R. J. bei I. Z. smurto. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymai ir be pagrindo atsisakė apklausti liudytoju E. S., nurodydamas kažkokį nenumatytą giminystės ryšį, nors apklausė nuteistosios dukras bei vienos iš jų sugyventinį. R. J. ir I. Z. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip noras apkaltinti ją, o pačioms išvengti atsakomybės, nes posėdžio metu jos buvo kaltinamosios. R. J. į policijos įstaigą kreipėsi tik po dviejų dienų ir tai turėtų būti vertinama kaip noras išvengti atsakomybės už 2010-09-27 įvykius. Teismas atmetė jos prašymą dėl ekspertizės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. J. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, G. Ž. apeliacinį skundą atmesti. G. Ž. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

R. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl civilinio ieškinio, kitoje dalyje atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė G. Ž. ir R. J. pritaikyti tinkamai. R. Ž. ir I. Z. išteisintos pagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su R. Ž. civilinio ieškinio išsprendimo klausimu, mano, kad apeliantės R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl priteisto neturtinės žalos dydžio ir teismo nuosprendis dalyje dėl R. Ž. priteistos neturtinės žalos sumos dydžio keistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apeliantės, nesutikdamos su teismo išvada, kad padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šie apeliacinių skundų argumentai atmestini, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais, LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu LR BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia abi nuteistosios, buvo išanalizuoti ne tik jas kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.

Byloje buvo pradėtas procesas privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiosios G. Ž. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo I. Z. ir R. J. pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. (1 t. b.l. 2-3).

Priešpriešiniame privataus kaltinimo skunde R. J. kaltina G. Ž. ir R. Ž. tuo, kad jos 2010-09-27 apie 20 val. Kaune, V.Krėvės pr. 81 namo laiptinėje, būdamos neblaivios tąsė už plaukų, įspyrė į dešinę šlaunį, rankomis sumušė pilvą, spaudė rankas ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Prašė G. Ž. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. ir atlyginti žalą (1 t., b.l. 54).

Nors pirmosios instancijos teisme R. J. kaltės dėl G. Ž. sužalojimo nepripažino ir paaiškino, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. gynėsi nuo G. Ž. ir R. Ž., nes jos užpuolė R. J., todėl ji buvo priversta gintis. Pirma puolė G. Ž., griebė už plaukų, R. Ž. spyrė į koją, tuo metu kai G. Ž. laikė už plaukų. Spyrusi į koją, R. Ž. dar trinktelėjo į pilvą, ranką, viskas įvyko labai greitai.

Pirmosios instancijos teisme G. Ž. kaltės dėl R. J. sužalojimo taip pat nepripažino ir nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. netąsė už plaukų ir neįspyrė niekam.

R. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. niekas R. J. nemušė. Išgirdusi triukšmą R. Ž. su savo draugu ir sese Laura išbėgo išskirti mamos. Liudytoja L. Ž. (R. Ž. sesuo ir G. Ž. duktė) patvirtino, kad su kaimynėmis R. J. ir I. Z. santykiai blogi nuo seniai, ir 2010-09-27 tarp mamos ir kaimynės vyko konfliktas.

Liudytojas D. J. parodė, jog jis draugauja su R. Ž., o G. Ž. laiko savo uošve. Vieną kartą matė, kaip G. Ž. plaunant laiptinę, ją buvo užpuolusios R. J. ir I. Z., kurios tampė ją už plaukų. Kad suduotų smūgius – nematė. Jis nesikišo, o R. Ž. mamą nutempė nuo jų link savęs.

Nors apeliantės neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo, tačiau jų kaltė įrodyta jų pačių, liudytojų parodymais, byloje surinkta medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nors G. Ž. teigia, jog gynėsi nuo R. J., tačiau šiuos jos parodymus paneigia R. Ž. ir D. J. nurodyta aplinkybė, jog R. Ž. atitraukė mamą nuo R. J.. Iš šių parodymų matyti, jog G. Ž. savo veiksmais nesigynė, o taip pat puolė R. J. ir aktyviai dalyvavo konflikte.

Byloje nustatyta, jog G. Ž. ir R. J. gyvena daugiabučiame name vienoje laiptinėje. Tarp jų abiejų vyksta asmeniniai nesutarimai, peraugantys į konfliktines situacijas, į kurias įtraukiami šeimos nariai (R. Ž., I. Z.). Dažni abipusiai ginčai ir skundai, taikia bičiuliška kaimynyste jų bendravimas nepasižymi. 2010-09-27 Kaune, Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinėje tarp R. J. ir G. Ž. įvyko konfliktas, kurio metu R. J. ir G. Ž. susimušė. Po šio konflikto G. Ž. buvo padarytas sužalojimas lūpoje, o R. J. suduoti smūgiai bei pagriebta už plaukų. G. Ž. dukra R. Ž. jas išskyrė. Įvertinęs teisme ištirtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tyčiniais veiksmais G. Ž. sužalojimą lūpoje padarė R. J., o fizinį skausmą R. J. sukėlė G. Ž., todėl R. J. ir G. Ž. pagrįstai pripažintinos kaltomis pagal LR BK 140 str. 1 d.

Nuteistųjų kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniais dokumentai, specialisto išvados. Tai, kad R. J. griebė G. Ž. už plaukų, sudavė į veidą, padarydama jai odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva apatinėje lūpoje, dėl ko ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina 2010-09-28 specialisto išvada Nr. G2622/10(02), kurioje konstatuota, kad G. Ž. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2010-09-27. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (K-368/2011, b.l. 7).

Kad konflikto metu G. Ž. suėmė R. J. už plaukų ir sudavė smūgį į veidą, kas sukėlė R. J. fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada Nr. G2745/10(02), 2010-10-06 R. J. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje krūtyje, pilve, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamoji paaiškino įvykio aplinkybes, kad 2010-09-27 apie 20 val. namų laiptinėje dvi kaimynės G. Ž. ir R. Ž. ją tąsė už plaukų, įspyrė į dešinę šlaunį, ranka sumušė veidą (b.l. 55). Specialisto išvadoje nurodyta, kad duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui ir aplinkybėm, nėra, todėl nėra pagrindo netikėti, kad R. J. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti 2010-09-27 apie 20 val., o ne vėliau. Šiuo atveju neturi reikšmės kada R. J. kreipėsi į teismo medicinos specialistus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta, jog šio konflikto metu R. J. buvo padaryti sužalojimai, kurie konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 2745/10 (02), tačiau nuosprendžio esmės tai nekeičia.

Teismo medicinos specialisto išvados laikytini objektyvais bylos duomenimis, ir jie patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Taigi, tarp nuteistųjų veiksmų, kuomet jos namo laiptinėje tarpusavio konflikto metu susimušė ir joms nustatytų kūno sužalojimų yra priežastinis ryšys. R. J. nežymiai sveikata buvo sutrikdyta dėl G. Ž. veiksmų, o G. Ž. nežymiai sveikata sutrikdyta dėl R. J. veiksmų. Priežastinis ryšys – tai toks santykis tarp reiškinių, kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujančių reiškinių visuma (veika) sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekmę).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialistų išvadomis dėl R. J. ir G. Ž. konstatuotų sužalojimų pobūdžio bei jų padarymo laiko. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kad galima būtų vertinti, jog tiek G. Ž. ir R. J. nustatyti sužalojimai padaryti kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad objektyvių duomenų, jog prie G. Ž. padarytų sužalojimų ar fizinio skausmo sukėlimo būtų prisidėjusi I. Z. – nėra. Teismui nepateikta objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog R. Ž. kokiais nors tyčiniais veiksmais padarė R. J. kūno sužalojimą ar sukėlė fizinį skausmą. Teismas pagrįstai nusprendė I. Z. ir R. Ž. dėl 2010-09-27 R. Ž. ir R. J. sužalojimo išteisinti joms nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d.

I. Z. buvo kaltinama pagal LR BK 155 str. 1 d., t.y. tuo, kad ji 2009-04-29 Kaune prie V. Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinės, išplūdo G. Ž. necenzūriniais žodžiais, šmeižė – išvadindama narkomane, valkata, gąsdino mažametį vaiką ir taip ją įžeidė. Taip pat I. Z. buvo kaltinama tuo, jog 2010-09-27 rėkė, kad G. Ž. kartu su dukromis yra narkomanės, valkatos, prostitutės, t.y. G. Ž. kaltino I. Z. įžeidimu. t.y. pagal LR BK 155 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs ir neginčytini įrodymai, kurie leistų I. Z. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 155 str. 1 d. dėl 2009-04-29 veikos ir dėl 2010-09-27 I. Z. įžeidžiančių žodžių. Teismas G. Ž. ir R. Ž. parodymais rėmėsi tiek, kiek jie buvo paremti kitais nešališkais bylos duomenims. Teismas įvertino tai, jog tarp G. Ž., jos dukrų iš vienos pusės ir I. Z. ir R. J. – iš kitos pusės vyksta nuolatiniai nesutarimai ir konfliktai, dėl ko buvo pradėti tyrimai policijos įstaigose bei privataus kaltinimo byla. Liudytojas E. S. teismui parodė, kad yra G. Ž. sūnaus krikšto tėvas, I. Z. pažįsta, R. J. nepažįsta, 2009 m. balandį prie laiptinės I. Z. užpuldinėjo G. Ž. necenzūriniais žodžiais. Teismas pagrįstai nesirėmė vien tik G. Ž., R. Ž. ir E. S. parodymais, nes laikyti šių asmenų parodymus nešališkais teismas neturėjo pagrindo, o kitų šių asmenų parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų teismui pateikta nebuvo.

I. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010 m. vasario 17 d. apie 18 val. Kaune, V. Krėvės pr. 81-ojo namo laiptinėje išvadino G. Ž. valkata, grasino užmušti, pastūmė į sieną, taip sukeldama fizinį skausmą.

Jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie I. Z. galimai nusikalstamą veiką teismui nepateikta. 2010-02-17 dienos nusikalstamos veikos nepatvirtina nei vienas liudytojas – niekas įvykio nematė, sužalojimas nekonstatuotas. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, jog G. Ž. nuolat nesutaria su I. Z. teismas neturėjo pagrindo remtis vien tik G. Ž. parodymais ir vien tik šių parodymų pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai I. Z. dėl 2010-02-17 nusikalstamų veikų pagal LR BK 140 str. išteisino jai nepadarius šios nusikalstamos veikos.

R. J. buvo kaltinama tuo, jog ji 2008 m. lapkričio mėn. ir 2010-09-27 kabinėjo laiptinėje lapelius, skelbimus, neatitinkančius tikrovės, kuriuose nurodė, kad G. Ž. yra skolinga už namo laiptinių valymą už 5 metus, teigdama, jog G. Ž. bute gyvena dvi šeimos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs ir neginčytini įrodymai apie tai, kad raštelius su įžeidžiančio turinio informacija apie G. Ž. iškabino būtent R. J., todėl R. J. išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. J. buvo kaltinama tuo, jog ji 2009-09-09, būdama Kauno m. apylinkės teismo salėje, posėdžio metu, būdama liudininke, apšmeižė ir įžeidė G. Ž., nurodydama, jog ji gydėsi nuo alkoholio ir yra užsikodavusi, t.y. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Teismui pateiktame teisiamojo posėdžio protokolo nuoraše matyti, jog R. J., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BPK 163 ir BK 235 str. nurodė: ,,nukentėjusiąją pažįstu (...) ji pastoviai keršija, stovi prie laiptinės, provokuoja, rašo baisias žinutes, prieš metus gėrė dabar užsikodavo“. Į G. Ž. klausimą posėdžio metu R. J. atsakė : ,, kaimynai sakė, jog esi užsikodavusi (....)“ (137 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisme R. J. davė parodymus kaip liudytoja. Prieš duodama parodymus, ji prisiekė teismui, ir pasirašė, jog yra įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus pagal LR BK 235 str. 1 d. Paaiškinimai buvo duoti teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, todėl kaltinamoji R. J. nesiekė paskleisti žinias viešai ir formuoti viešąją nuomonę. R. J., nors ir nurodė, kaip teigia G. Ž., tikrovės neatitinkančią informacija teisiamojo posėdžio metu, tačiau šias aplinkybes išsakė kultūringa kalba, nesiekdama paniekinamai ar žeminančiai atsiliepti apie G. Ž.. Jos įsitikinimu G. Ž. yra užsikodavusi, ir savo įsitikinimą, ji, davusi priesaiką, turėjo nurodyti teismui, nes priešingu atveju jai kiltų atsakomybė už nusikaltimus teisingumui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. J. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. požymių, t.y. nenustatyta, jog kaltinamoji tyčia paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo bei jį įžeidė, todėl R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisino, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

R. J. pareiškė byloje 5 000 Lt ieškinį neturtinės žalos, nes dėl G. Ž. ir R. Ž. 2010-09-27 nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą ir didelį stresą.

G. Ž. prašė priteisti 60 000 Lt už pažeminimus ir 10 000 Lt dėl sužalojimo. Nuolatiniai užsipuolimai suteikė jai fizinį ir moralinį skausmą, kelia depresiją, dėl ko nuolat vartoja vaistus. Nuo sužalojimo likęs randas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog išteisinus I. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., iš R. J. G. Ž. naudai priteistina 800 Lt suma yra nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog dėl R. J. padaryto nusikaltimo prieš G. Ž. ir dėl G. Ž. padaryto nusikaltimo prieš R. J. abi nukentėjusiosios patyrė fizinį skausmą. Šie padariniai atsirado ir žala tiek R. J., tiek G. Ž. buvo padaryta tyčiniais veiksmais. Priešingus teisei veiksmus R. J. ir G. Ž. atliko viena kitos atžvilgiu. Vertinant neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia, kad abiejų nuteistųjų nusikalstamą elgesį sąlygojo nuolatiniai, ilgai besitęsiantys tarpusavio nesutarimai. Pačių nuteistųjų nusikalstami veiksmai, sukėlė joms fizinį skausmą. Jos abi laiptinėje stumdėsi, spardėsi, todėl dėl apeliantėms konstatuotų sužalojimų, jos abi yra vienodai kaltos. Teismas vertina ir tai, kad nuteistosioms ir apeliacinės instancijos teisme buvo pasiūlyta taikytis, tačiau jos nesusitaikė, kaltės abi nepripažino, viena kitos neatsiprašė, tai rodo, kad savo elgesio nevertina kritiškai ir dėl to nesigaili. Teismas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais laiko, jog G. Ž. patirtos neturtinės žalos dydis dėl kūno sužalojimo mažintinas iki 300 Lt ir iš R. J. jai priteistina 300 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Nuteistosios G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2012 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl G. Ž. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti:

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. J. G. Ž. priteista 800 (aštuoni šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

-priteisti G. Ž. iš R. J. 300 (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.