Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-01 · Administracinė byla Nr. eI-2724-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
eI-2724-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01325-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. H., O. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2724-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01325-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant atsakovo atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. H. (A. H.) ir O. A. (O. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. H. ir O. A. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –Departamentas) 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-121 (toliau – 2018 m. vasario 2 d. sprendimas) ir 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-250 (toliau – 2018 m. kovo 5 d. sprendimas).

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad tarp Ukrainoje registruotos RAB „Toltek“ (toliau - Paslaugų teikėjas) ir UAB „Inoverslas“ (toliau - Paslaugų gavėjas) buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016/11/04-01, kuria šalys susitarė, kad Paslaugų teikėjas Paslaugų gavėjui teiks siuvimo, baldų gamybos, suvirinimo ir bet kokias kitas Paslaugų gavėjui reikalingas paslaugas, o Paslaugų gavėjas apmokės už suteiktas paslaugas sutartą atlygį. Sutarties vykdymo tikslais kilo būtinybė Paslaugų teikėjo darbuotojus komandiruoti į Lietuvą, todėl Paslaugų teikėjo darbuotojai A. H. ir O. A. atvyko į Lietuvą ir pateikė Departamentui prašymus išduoti nacionalinę daugkartinę Lietuvos vizą.

Nurodo, kad, nors visus dokumentus pateikė, bet Departamentas delsė priimti sprendimus dėl vizos išdavimo, pažeisdamas teisės aktuose nustatytus terminus.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes juose motyvai neadekvatūs, nepakankami, lakoniški, padarytos klaidingos išvados. Atsakovas nevertino aplinkybių, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta išduoti nacionalines daugkartines vizas, kodėl jie viršijo leistino buvimo Lietuvoje terminą bei į tai, kad abu Departamento sprendimai, kuriais buvo atsisakyta išduoti daugkartines nacionalines vizas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Departamentas neįvertino to, kad O. A. savo noru išvyko iš Lietuvos Respublikos dar iki sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, priėmimo. Be to, O. A. prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei nustatytas maksimalus 60 dienų prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo terminas, todėl ji Lietuvos Respublikoje buvo ilgiau nei leistina dėl Departamento neteisėto neveikimo.

Šalies argumentai

Pažymi, kad buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo pateikę Departamentui prašymus išduoti vizas, todėl prašymo nagrinėjimo laikotarpiu jie turėjo teisę būti Lietuvoje iki kol bus priimtas sprendimas.

Nesutinka su Departamento išvadomis, kad O. A. ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, o A. H. neišvykdamas iš Lietuvos elgėsi nepakankamai atsakingai, ir kad jie kelia nelegalios imigracijos į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę grėsmę. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje prašymo išduoti nacionalinę vizą galiojant beviziam režimui pateikimas kompetentingoms institucijoms yra vertinamas kaip užsieniečio rūpestingumas ir atidumas siekiant įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad jie gali siekti Lietuvoje būti neteisėtai, nes abu išvyko iš Lietuvos Respublikos savanoriškai ir laisva valia, praeityje nėra padarę jokių atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovė nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkto pareigūnai, patikrinę išvykstančių iš Lietuvos Respublikos Ukrainos piliečių O. A. ir A. H. dokumentus, nustatė, kad jie viršijo taikomą bevizį leistiną 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką ir buvo joje neteisėtai (O. A. buvo neteisėtai 39 dienas, o A. H. - 46 dienas).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau –Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Departamentas sprendimus, kuriais uždraudė pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, priėmė atsižvelgęs į informaciją, kad jie buvo grąžinti į Ukrainą, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Departamento teigimu, prašymas išduoti vizą neįteisina užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje, tuo labiau prašymo pateikimas nesuponuoja fakto, kad viza užsieniečiui bus išduota. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Įstatymas nesuteikia teisės likti Lietuvos Respublikoje prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo laikotarpiui, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tampa neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo grąžinti į Ukrainą, nes viršijo taikomą bevizį leistiną buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, iš Šengeno valstybių teritorijos neišvyko ir buvo joje neteisėtai, leidžia daryti išvada, kad jie ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę. Be to, pareiškėjams buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes jie neatitiko Įstatyme nustatytų vizos išdavimo sąlygų.

Departamento nuomone, ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais, nenuginčytais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendimai motyvuoti, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimų, kuriais pareiškėjams uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bei, kuriais nuspręsta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – Sąrašas) įrašyti jų duomenis ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C. SIS) įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymus išduoti nacionalinę daugkartinę Lietuvos vizą. Departamentas 2018 m. sausio 11 d. sprendimais atsisakė pareiškėjams išduoti nacionalinę daugkartinę Lietuvos vizą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų PKP 2017 m. gruodžio 26 d. sprendimu Nr. 262-461 „Dėl UA piliečio A. O. grąžinimo į Ukrainą“ įpareigojo O. A. savanoriškai išvykti į Ukrainą iki 2018 m. sausio 2 d. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2017 m. gruodžio 26 d.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2018 m. sausio 3 d. teikimu informavo Departamentą apie tai, kad Ukrainos Respublikos pilietis O. A. Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje buvo neteisėtai 39 dienas – viršijo leistiną 90 dienų skaičių per 180 dienų. Šiuo raštu paprašė Departamento direktoriaus 1 metams įtraukti jo duomenis į Sąrašą.

Departamentas, ginčijamu 2018 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė uždrausti O. A. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2019 m. vasario 2 d., į Sąrašą įrašyti jo duomenis, įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo Ukrainos piliečiui O. A. iki 2019 m. vasario 2 d. atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų PKP 2018 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (21/20)-159-136 „Dėl UA piliečio A. H. grąžinimo į Ukrainą“ įpareigojo A. H. savanoriškai išvykti į Ukrainą iki 2018 m. kovo 3 d. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2018 m. vasario 24 d.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinė 2018 m. vasario 28 d. teikimu informavo Departamentą apie tai, kad Ukrainos Respublikos pilietis A. H. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 46 dienas – viršijo leistiną 90 dienų skaičių per 180 dienų. Šiuo raštu paprašė Departamento direktoriaus 1 metams įtraukti jo duomenis į Sąrašą.

Departamentas, ginčijamu 2018 m. kovo 5 d. sprendimu nusprendė uždrausti A. H. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2019 m. kovo 5 d., į Sąrašą įrašyti jo duomenis, įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo Ukrainos piliečiui A. H. iki 2019 m. kovo 5 d. atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Taigi, iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad O. A. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 39 dienas, o A. H. – 46 dienas, todėl VSAT Vilniaus rinktinės sprendimais, kurie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, buvo įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Ukrainą) ir nustatytais terminais išvyko.

Pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad Departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus neįvertino priežasčių, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikoje buvo dėl Departamento neteisėto neveikimo, nes pastarasis delsė priimti sprendimus dėl vizų išdavimo, taip pat Departamentas neįvertino to, kad O. A. savo noru išvyko iš Lietuvos dar iki sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, priėmimo, nevertino aplinkybių, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta išduoti nacionalines daugkartines vizas, kad šie sprendimai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjų teigimu, prašymų dėl vizų išdavimo nagrinėjimo laikotarpiu jie turėjo teisę būti Lietuvoje, o ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes juose motyvai neadekvatūs, nepakankami, lakoniški, padarytos klaidingos išvados.

Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Taigi, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti keli savarankiški pagrindai sprendimui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką priimti.

Pagal to paties straipsnio 7 dalį, Sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir C. SIS teikia Departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami, kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi, nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (Tvarkos 19.1 papunktis), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (19.2 papunktis), užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3 papunktis), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1 papunktis), užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2 papunktis), buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3 papunktis).

Tvarkos 20.1 papunktyje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas draudimo atvykti laikotarpis 1 metai, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo C. SIS tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Sąrašas tvarkomas ir duomenys iš šio sąrašo C. SIS teikiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Taisyklių nuostatų. Pagal 5 punktą, į Sąrašą duomenys įrašomi Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Kokie konkrečiai duomenys įrašomi, nurodyta Taisyklių 6 punkte.

Duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami, Departamentui priėmus atitinkamą sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį (Taisyklių 11¹ papunktis).

Sprendimas įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įsigaliojimo dieną (Taisyklių 113 papunktis).

SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Departamentas juos priėmė tuo pagrindu, kad VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų PKP sprendimais pareiškėjai buvo įpareigoti savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos viršijus leistino buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laiką, bet ne dėl to, kad buvo atsisakyta jiems išduoti nacionalinę vizą.

Departamentas įvertino užsieniečių neteisėtai būtą laiką Lietuvos Respublikoje bei tai, kad jie neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, todėl darytina išvada, kad Departamentas vertino pareiškėjų situaciją pagal Tvarkoje nustatytus kriterijus.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato užsieniečio privalomo buvimo Lietuvos Respublikoje, pateikus prašymą išduoti nacionalinę vizą, o vien prašymo pateikimas nesuponuoja fakto, kad viza jam bus išduota. Šiuo atveju pareiškėjai savanoriškai pasirinko laukti Departamento sprendimo dėl vizos išdavimo, viršijus taikomam beviziam leistinam buvimo Šengeno valstybių teritorijoje laikui, t. y. Šengeno valstybių teritorijoje buvo neteisėtai. Tai, kad Departamentas, pareiškėjų manymu, delsė priimti sprendimus dėl vizų išdavimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes vien prašymo išduoti vizą pateikimas ir jo nagrinėjimas neįteisina neriboto užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jų buvimą Lietuvos Respublikoje, viršijus bevizio leistino buvimo laiką, sąlygojo kitos priežastys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamais sprendimais nustatytas uždraudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (1 metai) yra pagrįstas ir proporcingas, atitinkantis faktinę situaciją ir teisės aktų nuostatas. Byloje nustatytos aplinkybės bei nurodytas teisinis reglamentavimas neleidžia abejoti Departamento priimtų sprendimų įrašyti duomenis į Sąrašą ir įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 1 metus teisėtumu bei pagrįstumu. Ginčijamų sprendimų motyvai yra iš esmės aiškūs, sprendimai pagrįsti priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. H. (A. H.) ir O. A. (O. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis