- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-160-397-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-160-397/2010
NUTARTIS
2010 m. kovo 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d. 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2009-04-21, apie 16.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., 123 str. 5 d., ir prašydamas nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolo, taip siekdamas policijos pareigūnų neveikimo, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio patruliams A. D. ir R. D. netiesiogiai pasiūlė 60 Lt kyšį, pinigus padėdamas tarp tarnybinio automobilio priekinių sėdynių prie rankinio stabdžio svirties, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes policijos patruliai A. D. ir R. D. nesutiko paimti pasiūlyto kyšio ir apie tai pranešė Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK vadovybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir tvirtindamas, kad veiksmus atliko provokuojamas policijos pareigūnų, apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad nusikaltimą nuteistasis padarė iš savanaudiškų paskatų ir šią aplinkybę pripažino jo kaltę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų jo kaltei įrodyti nepakanka, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia tik suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų A. D. ir R. D. subjektyviais parodymais, kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų byloje nėra. Apie tai, kad sumokėti baudą vietoje negalima, pareigūnai neįspėjo ir neperspėjo, kad jis elgiasi neteisėtai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei pagrįstai M. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d..
Spręsdamas nuteistojo M. B. kaltės klausimą, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. D. ir R. D. parodymais. Būtent šie liudytojai patvirtino, kad nustačius, jog M. B. vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį, ir vėliau sulaikius nuteistąjį, pastarasis iš pradžių neigė vairavęs jam priklausantį automobilį, o po to, pripažinęs savo kaltę, pareigūnų automobilyje padėjo 60 litų ir prašė nesurašyti administracinės teisės pažeidimų protokolo ir jį paleisti. Apie tokius neteisėtus veiksmus jie įspėjo M. B., o kai šis į tai nereagavo, pažeidėją sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Tokius parodymus abu liudytojai patvirtino ir akistatų su nuteistuoju bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Atlikus įvykio vietos apžiūrą policijos tarnybiniame automobilyje (tarp priekinių sėdynių prie rankinio stabdžio svirties), buvo surasti pinigai – 60 litų.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, visiškai pagrįstai nustatė, kad minėtų liudytojais apklaustų asmenų parodymai yra nuoseklūs, kad pastarieji neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį, kad jų parodymus patvirtina ir kiti byloje nustatyti duomenys, kurie patvirtina pinigų suradimo faktą. Tad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais ištirtaisiais įrodymais, pagrįstai jais rėmėsi ir nesivadovavo nelogiškais ir prieštaringais nuteistojo parodymais. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nuteistasis, priešingai pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms, kuomet aiškino, kad policijos pareigūnai jį provokavo duoti kyšį (turimus 60 litų), nurodo, kad pinigus – 60 litų sumokėjo kaip galimą baudą už padarytą pažeidimą, nežinodamas, jog tokia bauda vietoje negali būti sumokėta, gi vėliau jau vėl nurodo pinigų sumokėjimo priežastį kaip pareigūnų provokaciją. Tokia nuteistojo pozicija tik dar kartą patvirtina jo parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, kas ir sudaro pagrindą jais nesivadovauti.
Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus viseto aspektu, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo M. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino jo savanaudiškas paskatas (BK 60 str. 1 d. 3 p.) laikytinas nepagrįstu, kadangi ištirtais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis M. B. pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, kad jis nebūtų nubaustas administracine tvarka, tai yra turėdamas savanaudišką tikslą.
Apeliaciniame skunde motyvai dėl netinkamos bausmės paskyrimo nenurodyti, todėl bausmės paskyrimo pagrindai ir motyvai neanalizuotini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.