Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija), surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje Č. S. (Č. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 ir 27 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. S. kaltinamas tuo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijoje (toliau - Inspekcija) gautas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau -NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gruodžio mėn. 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma išnagrinėti pagal kompetenciją valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės plotas), vykdomos veiklos poveikį aplinkai ir įvertinti ar nepažeidžiami aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 2021 m. gruodžio mėn. 30 d. 11 val. adresu - žemės plote šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (centro koordinatės (duomenys neskelbtini)) Inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą, surašė 2021 m. sausio 11 d. apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedamas) ir nustatė, kad viso Žemės plote laikoma 1070,3 m³ atliekų. Tame tarpe nepavojingų 1000,6 m³ ir 69,7 m³ pavojingų. Žemės plote ir gretimame žemės sklype, neteisėtai laikomų atliekų vietos, kiekiai ir kodai pažymėti, prie apžiūros akto pridedamoje, atliekų apmatavimo schemoje. Žemės plote esami pastatai nuosavybės teise priklauso A. S. ir Č. S.. Žemės plotą ūkinei veiklai naudoja pastatų savininkai. 2021 m. gruodžio 31 d. A. S. ir Č. S. pateikė pasirašytą jų įgalioto asmens paaiškinimą dėl žemės plote laikomų atliekų (pridedamas). 2021 m. sausio 11 d. Č. S. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedamas), kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2021 m. vasario 8 d. nurodytas atliekų apmatavimo schemoje atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ir Trakų inspekcijai pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Privalomojo nurodymo reikalavimų Č. S. per nustatytą terminą neįvykdė ir tai Inspekcijos pareigūnai fiksavo 2021 m. kovo mėn. 19 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedamas). 2021 m. balandžio 1 d. Inspekcijos pareigūnas Č. S. už privalomojo nurodymo neįvykdymą pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK 21131123123 su administraciniu nurodymu. 2021 m. 9 d. Inspekcija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo 2021 m. sausio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo, siekiant kreiptis į teismą, kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Civilinių bylų ir teisės skyrių. Vykdydamas nurodytą ūkinę veiklą Č. S. pažeidė: 1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį; 2. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, 6 straipsnio 1 punktą; 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. Dl-425 redakcija) patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 punktą; 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktą ir 37 punktą; 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7 punktą, 9 punktą ir 25.4 punktą.

Č. S. įgaliotasis asmuo – V. Ž. (V. Ž.) 2021 m. sausio 8 d. paaiškino, kad atliekų apmatavimo schemoje atliekos, pažymėtos Nr. 1 ir 2 yra kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, dėl to negali būti priskirtos jiems kaip atliekų tvarkytojams. Taip pat nurodė, kad į šią teritoriją jokių atliekų vežama nebuvo (b. l. 10). 2021 m. vasario 11 d. jo pasirašytame rašte nurodyta, kad vykdydami 2021 m. sausio 11 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkyti valstybinį žemės sklypą, nurodytu terminu atliko rūšiavimo ir tvarkymo darbus, tačiau dėl oro sąlygų (įšalusios žemės) nespėjo išvežti ir priduoti atliekų tvarkytojams apie 10-15 m³ statybinių atliekų (plytų dalys, betono dalys, dažyto medžio dalys, gruntas), dėl to prašo pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą 7 d. d. (b. l. 41). 2021 m. vasario 18 d. pranešime nurodė, kad privalomąjį nurodymą įvykdė (b. l. 43), pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad atliekų tvarkytojams 2021 m. vasario 18 d. buvo perduota 3,440 t medienos atliekų (b. l. 43), 2021 m. sausio 19 d. – 30 vnt. padangų (b. l. 44), iki 2021 m. vasario 25 d. – 2,34 t statybinių medžiagų, kuriose yra asbesto (b. l. 44).

S. R. (S. R.) 2020 m. gruodžio 31 d. Institucijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad statybinėmis atliekomis jo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvertė gretimą teritoriją nelegaliai naudojantis pilietis. Jam žinomas tik jo vardas – Č., kuriam sklypas nesuformuotas ir, kiek žino, Nacionalinė žemės tarnybą šį įpareigojusi sutvarkyti ir atlaisvinti valstybinę žemę. Pastarasis to neatlieka, o toliau į šią teritoriją ir į dabar jau jam (S. R.) priklausantį sklypą veža statybines atliekas, jas sandėliuoja, mala, dalį išveža, matyt pardavęs, tada vėl atveža naujų ir dėl to pastoviai ten yra visokių statybinių atliekų. Jis (S. R.) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko 2020 m. lapkričio 10 d. iš savininkų, kuriems čia (valstybinėje žemėje) 2020 m. liepos 27 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Akivaizdu, kad visa ši teritorija buvo užversta šiukšlėmis gerokai anksčiau.

Tai blanketinės teisės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Č. S. pažeidė: 1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje ir šio įstatymo 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti; 2. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, 6 straipsnio 1 punktą (pastebėtina, kad straipsniuose punktai nenumatyti, tik dalys), numatančius, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu (4 straipsnio 1 dalis), įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus (6 straipsnio 1 dalis); 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. Dl-425 redakcija) patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 punktą, kuriame nurodyta, kad kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti) yra kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas; 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktą ir 37 punktą, numatančius, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus (18 punktas), atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius per 37.1-37.4 numatytus terminus (37 punktas); 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7 punktą, 9 punktą ir 25.4 punktą, numatančius, kad statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios 7.1.-7.5 punktuose nurodytos atliekos, išrūšiuotos atliekos turi būti perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas pagal sutartis dėl jų naudojimo ir šalinimo (7 punktas), inertinės (nepavojingos) statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga statybvietėje, kaip nustatyta šių Taisyklių 12–15 punktuose (9 punktas), asbesto turinčios statybinės atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, taip pat laikantis šių reikalavimų: asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti perduodamos asbesto ar asbesto turinčias statybines atliekas šalinančioms įmonėms (25.4. punktas).

ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui, kurių vienas pagrindinių yra nurodyti administracinio nusižengimo esmę, šio kodekso straipsnį, jo dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantį teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šis reikalavimas sietinas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teise žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Visgi nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokolo ir jame nurodytų galimai pažeistų teisės aktų normų gausos nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais asmuo ir kokią konkrečiai veiką (veikas) padarė bei už kokią veiką yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint leidimo, tačiau protokole nekonkretizuojama, kuris iš šių alternatyvių veiksmų buvo atliekamas neturint leidimo. Byloje esančiame apžiūros akte minima, kad Č. S. galimai vykdė ūkinę veiklą kaip fizinis asmuo – t. y. gabeno atliekas į įvykio vietą, teisme administracinio nusižengimo protokolą surašęs asmuo teigė, kad Č. S. neįvykdė privalomo įpareigojimo sutvarkyti atliekas (nors už tai, remiantis bylos medžiaga, jis jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn), vėliau nurodė, kad Č. S. valdo įmonę, užsiimančią atliekų surinkimu (t. y. - jau teigia, kad Č. S. ūkinę veiklą vykdo kaip juridinio asmens vadovas) ir turi įrangą, kuri smulkina ir rūšiuoja atliekas (t. y. galimai valdo įrenginį atliekų apdorojimui, kas suponuotų alternatyvią ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį), tačiau šios aplinkybės nebuvo paminėtos administracinio nusižengimo protokole.

Tas pats pasakytina ir dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 25, 27 dalyse, kuriuose numatyti alternatyvūs nusižengimo padarymo būdai: didesnio negu penki kubiniai metrai (ne)pavojingų laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, tačiau kuriuos konkrečiai dispozicijoje numatytus veiksmus galimai padarė Č. S. protokole nenurodyta, o galimi pažeidimai išreikšti nuorodomis į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų galimus pažeidimus. Visgi toks kaltinimo formavimas nesuteikia aiškumo dėl to, kokius konkrečiai pažeidimus padarė Č. S., kadangi minėtose normose numatyti įvairūs alternatyvūs galimi veiksmai, priklausomai nuo to, ar (ne)vykdoma ūkinė veikla, kokie konkrečiai veiksmai atliekami su atliekomis (jų laikymas, apdorojimas, vežimas ar pan.), ar įvykio vieta yra statybvietė, nuo atliekų laikymo terminų, jų susidarymo būdo, rūšies, vietos, to, ar atliekas asmuo tvarko pats, ar perduoda kitiems asmenims, tačiau šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo protokole nebuvo konkretizuota, kokiomis aplinkybėmis galimai buvo pažeistos minėtos teisės normos, nekonkretizuoti asmens galimai padaryti veiksmai, galintys užtraukti administracinę atsakomybę.

Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse, svarbu naudojantis šia teise užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017). Visgi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole suformuotas kaltinimas yra visiškai neaiškus, išvardinti teisės aktai apima plačius atliekų tvarkymo srities reglamentavimo klausimus, o kaltinime neatskleidus galimų pažeidimų esmės nėra aišku, kokias konkrečiai normose numatytus reikalavimus galimai pažeidė Č. S. ir šių trūkumų teisme ištaisyti nepavyko, nes, pirma, į teismo posėdžius įgaliotas Institucijos atstovas atvykęs nebuvo (neatvyko į keturis organizuotus posėdžius), o liudytojas – administracinį protokolą surašęs asmuo – teisme aiškiai negalėjo paaiškinti, kokius konkrečiai pažeidimus galimai padarė Č. S.. Antra, iš teismui pateiktos medžiagos ir liudytojo parodymų matyti, kad Č. S. galimai padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo tinkamai ištirti, nenustatytos visos sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės (atliekų priklausomybė, jų kiekiai).

ANK 235 straipsnio 4 dalyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo to, koks subjektas vykdė ūkinę veiklą neturint leidimo: fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, tačiau byloje yra esminių prieštaravimų dėl to, ar Č. S. atliekų tvarkymo veiksmus atliko vykdydamas ūkinę veiklą kaip privatus asmuo ar kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, ar jis apskritai nevykdė ūkinės veiklos, o veikė kaip fizinis asmuo. ANK 247 straipsnio konkrečios dalies inkriminavimui esminės reikšmės turi atliekų tūris, tačiau administracinį protokolą surašęs asmuo nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog protokole nurodytas atliekų kiekis yra netikslus ir nustatytinas pagal teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (o ne Institucijos, turinčios pareigą surinkti visus sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus) pateiktus dokumentus. Tačiau Č. S. pateiktuose dokumentuose atliekų kiekis išreikštas masės vienetais, o pagal ANK 247 straipsnį turi būti nustatytas atliekų tūris, kas suponuotų būtinybę atlikti papildomus didelės apimties tyrimo veiksmus, gauti specialistų skaičiavimus (išvadas). Galiausiai, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, Institucija netyrė ir nenustatė, kam priklauso S. R. sklype esančios atliekos, o preziumavo, jog jos priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes šią prezumpciją paneigiančių duomenų negavo.

Tokiu būdu, kadangi administracinio nusižengimo protokolas iš esmės neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, lemiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą ir kitų materialinių ir procesinių teisių pažeidimą, ir dėl to, jog byloje yra esminių įrodymų trūkumų, kuriuos pašalinti teismas neturi galimybės dėl didelės būtinų atlikti papildomų tyrimo veiksmų apimties, taip pat siekdamas neperžengti jam nustatytų teisingumo vykdymo (o ne kaltinimo suformulavimo ir administracinio nusižengimo tyrimo) funkcijų ribų, byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2015 m. birželio 25 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.)

nutarė:

Grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijai administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-769-927/2021 (ROIK 21132433414) tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.