Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjams I. C. ir N. M. (N. M.), atsakovų Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės tarybos, atstovui Gediminui Ratkevičiui, atsakovų Valstybės tarnybos departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento, atstovui Dariui Bradūnui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A., N. M., I. C. skundus atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai, Elektrėnų savivaldybės tarybai, Valstybės tarnybos departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Valstybės tarnybos departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Visų pirma teismas pažymi, kad dalis pareiškėjų reikalavimų formuluojami kaip prašymai pripažinti tam tikrą faktą, tačiau tam tikro fakto pripažinimas (konstatavimas) ir jo teisinis įvertinimas nėra administracinių teismų veiklos tikslas ir savaime nesukelia ABTĮ numatytų teismo sprendimo pasekmių, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens tariamai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų. Taigi minėti reikalavimai dėl tam tikrų faktų pripažinimo negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai ir gali būti tik kitų reikalavimų (ne)tenkinimo prielaida, todėl nagrinėjamu atveju iš esmės nagrinėjami reikalavimai tik dėl skundžiamų aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja valdžių padalijimo principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str., šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjų skundų, pagrindiniai argumentai, kurias grindžiamas Elektrėnų savivaldybės organizuoto konkurso rezultatų neteisėtumas yra tai, kad: 1) Konkurso atrankos komisijos sudėtis buvo neteisėta; 2) atrankos komisijos nariai buvo šališki; 3) Konkurso metu buvo atskleisti pretendentų šifrai.

VTĮ 10–11 str. nuostatos, reglamentuojančios priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nustato vieną iš priėmimo į tokias pareigas būdų – konkursą – ir apibrėžia šio konkurso sudėtines dalis, tačiau tokio konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką išsamiai reglamentuoja Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.

Aprašo 3 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) įtvirtina, kad priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūra apima: konkurso paskelbimą; dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti konkurse, priėmimą; konkurso komisijos sudarymą; konkursą; valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (LVAT 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, LVAT 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011).

Aprašo 18–19 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) nustato, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija. Komisija sudaroma VTĮ 10 str. nurodytų asmenų įsakymu. Pagal Aprašo 21 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Valstybės politikas, išskyrus šio Aprašo 24 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu. Valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas. Pagal Aprašo 23 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, jog vienas iš pareiškėjų – N. M., būdamas Elektrėnų savivaldybės nariu, pats balsavo už tokią Komisijos, į kurią įtraukti ir savivaldybės politikai, sudėtį (t. II, b. l. 58, 76), taigi N. M. teiginiai apie Komisijos sudėties neteisėtumą vertintini kritiškai, kaip siekis nuginčyti Konkurso rezultatus.

Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjų argumentus dėl Komisijos narių neobjektyvumo. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjai savo nurodomas aplinkybes dėl galimo, jų nuomone, Komisijos narių šališkumo žinojo ir Konkurso metu, tačiau nė vienas iš jų jokių pastabų tuo metu dėl galimo Komisijos narių neobjektyvumo nereiškė, nekėlė klausimo dėl kurio nors iš Komisijos narių nusišalinimo. Nors dalis Komisijos narių 2012 m. rugpjūčio 22 d. balsavo už D. K. paskyrimą į pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus J. Z. laikino nedarbingumo laikotarpiu (t. IV, b. l. 94, 95), tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė yra visiškai nesusijusi su ginčijamo Konkurso procedūromis ir negali būti pagrindu a priori konstatuoti šių Komisijos narių suinteresuotumą Konkurso laimėtoja paskelbti būtent D. K.. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjų argumentai paremti tik subjektyviu vertinimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstais pripažintini ir pareiškėjų teiginiai apie tai, jog kai kurie Konkurso Komisijos nariai specialiai sumažino savivaldybės kontrolieriaus pareigybės reikalavimus, tam kad Konkursą laimėtų būtent D. K.. Pažymėtina, kad būtent reikalavimų šiai pareigybei sumažinimas sudarė galimybę Konkurse dalyvauti ir pareiškėjams, todėl tokie Elektrėnų savivaldybės veiksmai, kai iš Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo buvo pašalintas reikalavimas turėti vidaus auditoriaus atestatą, nelaikytini D. K. protegavimu ar išskirtinių sąlygų jai sudarymu.

Argumentai dėl partinio priklausomumo įtakos Konkurso rezultatams taip pat atmestini, nes vien Komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog D. K. egzamino žodžiu dalyje geriau nei I. C. įvertino ne tik Komisijos nariai, balsavę už D. K. paskyrimą į pakaitinio valstybės tarnautojo Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas, bet ir minėtame balsavime nedalyvavę A. K. ir G. R., o H. P. abi kandidates įvertino vienodai. Taip pat pažymėtina, kad R. N. nepriklauso Elektrėnų savivaldybės tarybos daugumai, o G. R. apskritai nėra Elektrėnų savivaldybės tarybos narys (t. I, b. l. 96–97), taigi argumentai, kad išskirtinai 5 Komisijos nariai, kurie priklauso tarybos daugumai ar yra balsavę už D. K. kandidatūrą į savivaldybės kontrolieriaus pareigas, specialiai geriau vertino D. K. egzamino žodžiu atsakymus, atmestini.

Pastebėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Tačiau pabrėžtina, kad šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011). Taigi tai reiškia, jog tokia situacija, kai visi komisijos nariai vienodais balais įvertina vieną konkurso dalyvį, yra faktiškai beveik neįmanoma, todėl kai kurių Komisijos narių mažesnių balų skyrimas pareiškėjai I. C., nesant jokių kitų objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, nelaikytinas pastarųjų Komisijos narių specialiu nusistatymu prieš pareiškėją.

I. C. išsakomos abejonės dėl galimo L. A. neobjektyvumo, nes pastaroji galbūt yra D. K. šeimos gydytoja, yra pagrįstos tik prielaidomis. Net ir tuo atveju, jei L. A. būtų D. K. šeimos gydytoja, ši aplinkybė nereiškia jos suinteresuotumo, kad būtent D. K. taptų savivaldybės kontroliere, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos sekretorė nėra Komisijos narė, be to, būtent ji pagal Aprašo 29 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) konkurso procedūros klausimais gali bendrauti su pretendentais. Aprašo 46 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) nustato, kad baigus spręsti testą ir praktinę užduotį, Komisijos sekretorius surenka išspręstus testus ir praktines užduotis. Pagal Aprašo 39 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) pretendentas kiekvieno testo ir praktinės užduoties lapo viršutiniame dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Komisijos sekretorė R. B. paaiškino, jog dažnai per konkursus pretendentai neužrašo, ar ne ten kur reikia užrašo jiems suteiktus šifrus, todėl ji, be kita ko, pasitarusi su VTD stebėtojais, pretendentui baigus spręsti testą raštu, patikrindavo lapus, ar ant kiekvieno iš jų užrašytas šifras. Nurodė, kad neturėjo tikslo įsiminti šifrus, be to, tai padaryti būtų sudėtinga, kadangi šifrą sudaro 6 ženklai, o Konkurse dalyvavo 9 pretendentai, todėl ji šifrų niekam atskleisti negalėjo.

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teiginius dėl Komisijos narių šališkumo, sąlygoto pretendentų šifrų žinojimo, byloje nėra. Nė vienas iš pretendentų nereiškė abejonių dėl galimo šifro atskleidimo Komisijos nariams, Komisijos sekretoriui atliekant testo lapų patikros veiksmus. Todėl atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad Komisijos sekretorės atliktas pretendentų lapų patikrinimas nereiškia, kad Komisijos nariams buvo atskleisti pretendentų šifrai. Todėl pareiškėjų teiginiai dėl konkursų rengimo tvarkos pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Kritiškai vertintini ir pareiškėjų teiginiai dėl 3 kvalifikacinė klasės suteikimo Konkurso laimėtojai. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 58 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) Komisijai pasiūlius, priimamam valstybės tarnautojui gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė ir apie tai pažymima protokole. Pažymėtina, jog 3 kvalifikacinės klasės suteikimas D. K. pareiškėjams jokių teisių ar pareigų nesukuria.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Konkursas organizuotas tinkamai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti jo rezultatus (2013 m. vasario 1 d. protokolą Nr. 14-1) ir tenkinti kitus iš to kylančius reikalavimus, t. y. įpareigoti Komisiją iš naujo perskaičiuoti konkurso rezultatus, iš naujo sudaryti pretendentų eilę ir iš naujo paskelbti Konkurso laimėtoją, organizuoti konkursą į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigas iš naujo, panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl D. K. priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas“ ir atleisti D. K. iš Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus pareigų, įpareigoti Elektrėnų savivaldybę ir VTD atklikti kitus veiksmus, susijusius su D. K. atleidimu, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pareiškėja I. C. taip pat prašo atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, Elektrėnų savivaldybės neteisėtų veiksmų nenustatyta, kadangi Konkurso, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, procedūros nebuvo pažeistos, taigi nesant vienos iš privalomų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėja neturi teisės ir į jos nurodomos žalos atlyginimą.

Pareiškėja žalą kildina ir iš VTD veiksmų.

Pagal Aprašo 21 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos (VTD) vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas. Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas turi teisę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu, taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio pastabas dėl šio Aprašo laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šio Aprašo laikymąsi konkurso metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolo ir yra sudedamoji šio protokolo dalis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Konkurse kaip stebėtojai dalyvavo VTD atstovai D. B. ir L. R. (t. I, b. l. 76), kurie 2013 m. vasario 4 d. pateikė išvadą, jog Konkurso metu VTĮ ir Apraše įtvirtintų procedūrų pažeidimų nenustatyta (t. I, b. l. 94). Teismo vertinimu, VTD atstovų dalyvavimas ir minėtos išvados, kuri pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kuri atitinka teismo padarytas išvadas, surašymas nelaikytinas neteisėtu veiksmu, galinčiu sukelti asmenims žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog VTD atliktas Konkurso procedūrų atitikties vertinimas ne tik Aprašo, bet ir VTĮ reikalavimams, nelaikytinas VTD pareigūnų įgaliojimų viršijimu, kadangi pagal VTĮ 49 str. 4 d. 1 p. būtent VTD yra įgaliota prižiūrėti, kaip įgyvendinamas VTĮ ir su juo susiję teisės aktai.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjų skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjų A. A., I. C. ir N. M. (N. M.) skundus kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.