- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- TS-31-319/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50294-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- L. B.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
L. B. bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 25 d. Alytaus pataisos namuose bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. kovo 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. liepos 7 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. sausio 7 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis anksčiau jau buvo teistas 10 kartų, jis taip pat buvo pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta ir visiškai nekinta į teigiamą pusę. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis visiškai nesprendžia, taip pat vengia save realizuoti pozityviose socialiai priimtinose veiklose. Nuteistajam nuosekliai pasireiškia nusikalstamas elgesys, jam būdingas ir piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pastebimas ir ganėtinai aukštas nuteistojo nerimo lygis, vyrauja nebrandūs psichologinės gynybos mechanizmai. Nuteistojo impulsų kontrolė yra silpna, jo socialiniams santykiams trūksta pastovumo. Nuteistajam būdingas savo nusikaltimų minimalizavimas. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko ir nedirba. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam L. B. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves yra būtina vadovautis tarptautinių institucijų rekomendacijomis ir taikyti nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Europos Tarybos Ministų Komiteto rekomendacijose numatyta, jog tik esant įstatymo numatytoms išimtinėms aplinkybėms negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat nurodyta, kad vien bendros prevencijos svarstymas nepateisina atsisakymo suteikti teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos Nutarime nėra nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, kliudančių taikyti jam lygtinį paleidimą ir kurios būtų numatytos kokiame nors įstatyme. Skundžiamu Nutarimu Komisija jam rekomendavo dalyvauti elgesio korekcijos programoje, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši rekomendacija yra visiškai netikslinga, kadangi psichologai jam jau nurodė, kad jie dėl užimtumo šiuo metu negali vykdyti su juo jokių programų. Šiuo metu nėra jokių duomenų dėl to, kad būdamas laisvėje jis planuoja daryti naujus nusikaltimus, todėl Komisijos Nutarimas yra grindžiamas vien tik bendrąja prevencija. Komisija neįvertino to, kad šios bausmės atlikimo metu jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, neturi drausminių nuobaudų ir nevartoja narkotinių medžiagų. Jis turi įgijęs šaltkalvio, tekintojo, bokštinio krano operatoriaus specialybes, o tai įrodo, kad pats yra pilnai pajėgus įsidarbinti ir kurti savo gyvenimą vien teisėtais būdais. Pataisos įstaigoje jis aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, o tai patvirtina jam įteikti diplomai. Jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl teisės išvykti be sargybos ar be palydos, tačiau jo prašymas buvo atmestas, motyvuojant likusiu per trumpu bausmės laiku.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis L. B. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo L. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip aukšta – 103 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Verta pažymėti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio jos vertinimo padidėjo 1 balu. Taigi, nustatyta aplinkybė dėl šios bausmės vykdymo metu didėjančios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos jokiu būdu neleidžia teigti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis L. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose veiklose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, iš 2021 m. liepos 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-145 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 4 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis L. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis L. B. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo ne vieną kartą teistas Lietuvos Respublikoje. Pirmą kartą jis teistas dar būdamas nepilnametis. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumus ir užsienio valstybėse. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi, vien tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis buvo pažeidęs abiem šiais teisės institutais jam nustatytas probacijos sąlygas. Todėl būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir terminuotas laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu išlieka rizikingas bei pavojingas elgesys.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto, kartu su skundu jis pateikė savo motinos pasirašytą sutikimą dėl galimo jo apgyvendinimo. Verta pripažinti, jog šis faktorius gali atitinkamai apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, kadangi, išėjęs į laisvę, gyvenamojo būsto atžvilgiu jis bus visiškai priklausomas nuo aplinkinių asmenų geranoriškumo. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) profesijas. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nesimoko. Būdamas laisvėje nuteistasis yra legaliai dirbęs įvairiose įmonėse, tačiau visose darbovietėse jis pradirbdavo tik iki vienų metų. Todėl galima teigti, jog nuteistajam trūksta nuoseklios bei stabilios darbo patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Šios bausmės vykdymo metu Alytaus pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo galimybės. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistojo nuostatos į darbą yra sutrikę, kadangi jis geba susirasti darbą, tačiau nesugeba jo išlaikyti. Todėl būtent paminėtos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.
Vertinant nuteistojo finansinę padėtį, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka ir nėra sumokėjęs jam paskirtų piniginių baudų. Paties nuteistojo teigimu, jis turi paskolų ir nepamena, ar yra jas išmokėjęs. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Teismas visiškai pritaria ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktai nuomonei, jog laisvėje nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Šios bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2021 m. birželio 21 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 310,35 Eur, iš kurių jis išleido 309,84 Eur. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog dabartinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė bevartodamas alkoholį, kuomet kartu su draugu sumušė kitą žmogų. Pats nuteistasis neigia netinkamą draugų įtaką, nors ir prieš tai jis jau buvo įvykdęs smurtinius nusikaltimus kartu su draugais. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su neigiamą įtaką jam darančiais asmenimis. Pasak paties nuteistojo, jis yra bandęs vartoti amfetaminą, kai atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nuteistasis ankstesnius smurtinius nusikaltimus padarė irgi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nepaisant to, pats nuteistasis nesureikšmina alkoholio vartojimo problemos ir nemano, kad būtina ją spręsti. Vertinant šiuos duomenis, galima teigti, jog nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka tik minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šios bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius skambindamas telefonu savo artimiesiems, tačiau pasimatymų metu jis nėra lankomas. Nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, su kuriais visi ryšiai yra beveik nutrūkę, kadangi laisvėje paskutiniu metu bendraudavo vien tik susirašinėdamas socialiniuose tinkluose. Duomenų apie prisidėjimą prie vaikų išlaikymo nėra. Nuteistojo socialiniams ryšiams trūksta pastovumo, jo emocijos yra stabilios, tačiau pastebimas ganėtinai aukštas nerimo lygis, vyrauja nebrandūs psichologinės gynybos mechanizmai. Nuteistojo impulsų kontrolė yra silpna, o tolerancija stresui ir frustracijai – žema. Nuteistojo savęs vertinimas stokoja realaus pagrindo, jam būdingas pernelyg aukštas savo pozicijos akcentavimas, trūksta savikritikos savo klaidoms. Pats nuteistasis pripažinęs, jog praeityje įkalinimo įstaigoje jis yra save žalojęs, kadangi siekė būti perkeltas į kitą kamerą. Nuteistasis pripažino, jog jo elgesio sunkumai pasireiškė dar ankstyvoje paauglystėje, delinkventinis elgesys jam būdingas nuo 13 metų. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis yra pakankamas, jis geba palaikyti pokalbį, nors pokalbio metu pats išlieka selektyviai atviras, ypatingai nenori kalbėti apie ankstesnius nusikaltimus. Nuteistojo elgesio analizė yra tik paviršutiniška, jam būdingas išorinis kontrolės lokusas, kadangi jis yra linkęs atsakomybę perkelti aplinkybėms. Nuteistasis negeba atpažinti veiksnių, darančių įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Pastebima akivaizdi priklausomybė nuo alkoholio, tačiau pats nuteistasis ją neigia ir nemano, kad jam reikalinga kokia nors pagalba. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnai, labiausiai orientuoti į emocijas. Nuteistasis iki šiol nėra dalyvavęs elgesio korekcijos ar resocializacijos programose, tačiau pataisos įstaigos administracijai jis yra pateikęs prašymus dalyvauti „Pykčio ir agresijos valdymo programoje“ bei „Įžanginėje grupėje“. Nuteistojo elgesyje taip pat pastebimas impulsyvumas, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį, neapgalvoti spontaniški sprendimai, jo elgesyje taip pat reiškiasi agresyvumas vykdant smurtinius nusikaltimus, būdingas ir kontroliuojantis elgesys. Nuteistasis formuluoja ateities tikslus, tačiau tai jis daro nekonkrečiai, pernelyg linkęs pasikliauti vien sėkmės faktoriumi. Nuteistasis iš dalies palaiko kriminalinį elgesį, jam yra būdingas savo nusikaltimų minimalizavimas, išgyvenamos kaltės trūkumas. Praeityje nuteistasis yra pažeidęs jam taikytus apribojimus, jo nuostatos į visuomenę yra ambivalentiškos, jis yra linkęs pažeisti galiojančius įstatymus. Nuteistasis akcentuoja tam tikras tradicines vertybes, tačiau siekdamas savo tikslų jis yra linkęs laužyti nepalankias socialines normas.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nepadarė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo L. B. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (daugybė teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos – bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų pažeidimai; menka ir nestabili darbo patirtis; neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai; veikla, skatinanti nusikalstamumą; būdingas rizikingas bei pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis L. B., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo L. B. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis L. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo L. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo L. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 357-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo L. B. asmens bylą Nr. 17142 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.