Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2018 m. spalio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2018 m. spalio 17 d. 17.18 val. Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, iškvietė policijos pareigūnus žinodama, kad pagalba yra nereikalinga. Protokole nurodyta, kad K. R., kviesdama specialiąsias tarnybas, žinant, kad pagalba yra nereikalinga, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

K. R. dėl nusižengimo neprisipažino, teismo posėdžio metu nurodė, kad jai pagalba buvo reikalinga, bet pareigūnai jos nesuprato. Reikėjo policijos pagalbos dėl vagystės, ne ją apvogė atvažiavę draugai, Š. atsivežė draugus ir ją apvogė. Išsikvietė pareigūnus dėl vagystės, jai neleido rašyti pareiškimo. Ji pasakė, kad G., nežinojo pavardės, tik kitą dieną sužinojo. Išsikvietė policiją 112 pagalbos telefonu, prašė, kad atvažiuotų, gal sakė, kad apvogė, buvo išgėrusi. Kvietė pareigūnus dėl vagystės, bet pareigūnai nieko nedarė, neleido rašyti nieko.

Liudytojas A. K., dirbantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 17 d. gautas Tauragės VPK pranešimas, kad Šilalės r., (duomenys neskelbtini) k., neišeina pilietis ir pareiškėja negali išeiti iš namų, nuvykus juos pasitiko neblaivi K. R., jai nustatytas vidutinis girtumas, nieko negalėjo paaiškinti. Nuvykę į namus, namuose rado vyrą, pavarde G.. G. liepė eiti namo, R. puolė ir neleido jo išprašyti. Ji kažką užsiminė, kad išnešė lygtai sultis, kiaušinius.

Liudytojas A. Š., dirbantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 17 d. gavo pranešimą, kad namuose vyksta konfliktas ir namuose yra nepageidaujamas asmuo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini)kaimą, juos pasitiko K. R., nuėjo į namus, jai nustatytas girtumas virš 2 promilių. Namuose buvo asmuo, jam liepė išeiti, bet R. pasakė, kad jis išeis pats. K. R. užsiminė, kad sultis pavogė, bet buvo stipriai apgirtusi, tai negalėjo nieko pasakyti. Jos sugyventinis pasakė - pati išsikvietei, pati galėsi mokėti baudas.

Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2018 m. spalio 17 d. užregistruoto pranešimo ir jo garso įrašo nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d., 16.56 K. R. skambino bendruoju pagalbos telefonu. Iš garso įrašo nustatyta, kad atsiliepus operatorei K. R. pranešė, „Atvažiuokit, reik vieną žmogų išvežti. Reikalinga pagalba, kai atvažiuosit, pasižiūrėsit. Vieną žmogų išvežkit ir viskas, nereikalingas visai. (duomenys neskelbtini)kaimas, Šilalės rajonas, G. R. reikia išprašyti. Geltonas namas. Aš lauksiu. Mano vardas ir pavardė R. K..“ Operatorė liepė laukti policijos. Garso įraše girdisi, kad pranešėja prisistato K. R., nurodo savo gyvenamąją vietą Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. R. savo kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu ji nurodė, jog specialiąsias tarnybas kvietė, nes buvo įsitikinusi, kad yra apvogta.

Policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d. apie 17. 17 val. atvykus į Šilalės r. (duomenys neskelbtini) k. 1, prie keliuko pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivi moteris, jos paklausus vardo ir pavardės, ji prisistatė esanti K. R., kuri dėl didelio girtumo nesugebėjo paaiškinti kodėl kvietė policijos pareigūnus. Po to šiai moteriai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas vidutinis (2.52 promilės) neblaivumo laipsnis, namuose buvo S. R. ir R. G.. R. G. pasakius, kad jis eitų namo, K. R. pasakė, kad nenori, jog R. išeitų namo, jis išeis pats. Po to K. R. pradėjo pasakoti, kad kažkas išnešė jos kiaušinius ir sultis, bet BPC apie tai nieko nebuvo užsiminusi (b. l. 3). Teismo posėdžio metu jis patvirtino duotus parodymus, tą patš nurodė ir liudytoju apklaustas A. Š..

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 186 straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Minėti išaiškinimai aktualūs sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad K. R. 2018 m. spalio 17 d. 17.18 val. Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini)k. 1, būdama neblaivi, iškvietė policijos pareigūnus. Garso įraše, pateiktame Bendrojo pagalbos centro užfiksuota, jog pranešėja reikalauja, kad atvyktų policijos pareigūnai ir išvežtų nereikalingą žmogų. Pareigūnams atvykus į pranešėjos namus, pranešėja K. R. pasakė, kad nenori, jog R. išeitų namo, vėliau pradėjo pasakoti, kad kažkas išnešė kiaušinius ir sultis, nors bendrajam pagalbos centrui apie tai užsiminusi nebuvo. 2018 m. spalio 25 d. K. R. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą pareiškimu, nurodydama, kad 2018 m. spalio 16 d. pas ją namuose buvę asmenys pavogė maisto produktus.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju K. R., tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, jog pagalba jai buvo reikalinga, nes ją apvogė, tik skambindama į pagalbos centrą nemokėjo paaiškinti. Tai patvirtina ir policijos komisariatui rašytas pareiškimas dėl vagystės, bei teismo posėdyje apklausti pareigūnai – liudytojai A. K. ir A. Š., kurie nurodė, kad K. R. sakiusi apie vagystę. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad K. R. padarė ar nepadarė jai inkriminuotą pažeidimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad K. R. kvietė policijos pagalbą tyčia, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad K. R., kviesdama pareigūnus elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdama, kad iš tiesų jokio pavojaus jai nėra, tyčia kvietė policijos pajėgas. Manytina, jog K. R. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir klaidingai vertinti susiklosčiusią. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, K. R. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama K. R. patvirtino, jog iki iškviečiant policijos pagalbą vartojo alkoholį, atvykus policijos pareigūnams jai buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos K. R. vertinant susiklosčiusias aplinkybes ir būdama neblaivi ji neadekvačiai vertino situaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog K. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 614, 635-637, 646, straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant K. R. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.