- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2YT-865-980/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08117-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S., suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam 2020-12-19 mirus močiutei V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, jog 2021-05 mėn. pareiškėja telefoninių pokalbių metu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. C. Jai buvo pasiūlyta atvykti į Lietuvą ir palaidoti tėvą. Kadangi A. S. neturėjo lėšų, nevakcinuota bei neturėjo Lietuvoje, Klaipėdos mieste apsigyvenimo vietos, ji atsisakė atvykti į Klaipėdą. Po A. C. mirties jokios paveldėjimo procedūros pradėtos nebuvo. Butas nuosavybės teise priklauso V. C.. VĮ Registrų centro duomenimis, A. C. (A. C.) yra sūnus ir po jos mirties taip pat jokios paveldėjimo procedūros pradėtos nebuvo. Pareiškėja vykti į Lietuvą negalėjo, nes gyvena užsienyje, turi invalidumą, be to, judėjimas buvo apribotas pandemijos. Prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po močiutės ir tėvo mirties, nes mano, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjų V. C. ir A. C. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą V. C. ir A. C. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo neginčija bei jo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad mirusiojo (duomenys neskelbtini), A. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) mama yra V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. S. yra mirusiojo (duomenys neskelbtini). A. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) dukra, bei mirusiosios (duomenys neskelbtini), V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) anūkė. Po A. C. (A. C.) mirties liko turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kitų paveldėtojų nenustatyta. Pareiškėja nurodė, kad įstatyme nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo jai sutrukdė tai, kad ji gyvena kitoje šalyje – Ukrainoje be to, dėl Covid-19 pandemijos paskelbto karantino šalyje buvo apribotas patekimas į Lietuvą, nes pareiškėja nėra pasiskiepijusi vakcina, kuri pripažinta Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėja yra invalidė, vienintelis pajamų šaltinis yra jos pensija ir dėl šios priežasties negalėjo atvykti į Lietuvą palaidoti tėvą. Pareiškėja neturėjo lėšų ne tik palaidoti tėvą, bet ir apmokėti pragyvenimo išlaidas, nes privalėjo išbūti 10 dienų saviizoliacijoje.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnis) ir siekia paveldėti po močiutės ir tėčio mirties likusį turtą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – į tai, kad mirties liudijimas išduotas po mirties praėjus daugiau kaip trims mėnesiams laiko, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pripažintina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės V. C. ir tėvo A. C. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po močiutės V. C. ir tėvo A. C., mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir po A. C/ (A. C.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.