- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2-540-375/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- G. L.
- Advokatai
- Darius Jurgutis, Ingrida Šimkevičienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovui M. G., dalyvaujant jo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, nedalyvaujant atsakovei G. L., dalyvaujant jos atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Žagarienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei G. L., išvadą duodančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2009-04-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išieškomą išlaikymo dydį, jį sumažinti ir priteisti nepilnamečio sūnaus D. G., gim. 2001-07-10, išlaikymą iš jo tėvo M. G. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 114).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove buvo nutraukta santuoka abipusiu sutarimu. Patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys sutarė, kad sūnaus gyvenamoji vieta bus su motina, o tėvas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokės po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės. Tačiau jo finansinė padėtis pablogėjo, nes jis sukūrė naują šeimą, gyvena su dar dviem žmonos vaikais iš pirmos santuokos, gimė bendras jų sūnus, todėl turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką. Jo atlyginimas sumažėjo iki dviejų šimtų litų, turi kreditorinių įsipareigojimų.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovo finansinė padėtis buvo bloga, todėl jis išvažiavo į užsienį su šeima, kur tikisi susirasti darbą ir prasigyventi. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, neteko pajamų, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui. Ieškovo šeima pardavinėja namą, nes nori padengti kreditą. Šiuo metu ieškovo įmonei sunkiai sekėsi, ieškovas ėmėsi naujos veiklos, įkūrė elektroninę parduotuvę, tačiau veikla neįsivažiavo. Ieškovas, būdamas vidurinio išsilavinimo, stengėsi imtis visų veiklų, kokių tik gali, net ne pagal išsilavinimą. Nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, būtų sportininkas, menininkas ar labai sergantis.
Atsakovė į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 115).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b.l.45-47).
Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo periodines išlaidas jis turi turėti neoficialių pajamų. Pasiimdamas banko paskolą ieškovas žinojo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl privalėjo planuotis savo pajamas ir išlaidas taip, jog sugebėtų vykdyti teismo įpareigojimą. Jos pajamas sudaro apie 2184 Lt mėnesinis darbo užmokestis, 320 Lt vaiko pašalpa. Jokio kito turto, išskyrus ieškovo nesumokamos skolos pagal teismo sprendimą, neturi. S. D. lanko anglišką mokyklą, lietuvišką pirmadieninę mokyklą, baseiną, pomokyklinį klubą. Būtiniems vaiko poreikiams išleidžia apie 1300 Lt , iš likusios sumos turi dar ir pati pragyventi, sumokėti įvairius mokesčius. Ieškovas jau apie 2 metus visiškai nesirūpina sūnumi, nesidomi jo gyvenimu, vystymusi, neprisideda prie jo auklėjimo.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškinys nėra pagrįstas, nes pats ieškovas nurodęs, kad jo sutuoktinė gauna motinystės pašalpą, iš kurios ir pats ieškovas gyvena. Kito išlaikytinio atsiradimas paties ieškovo prievolei įtakos neturi. Imant paskolą ieškovas galėjo prognozuoti savo pajamas, jis yra sveikas darbingas, gali uždirbti, todėl aplinkybės nelaikytinos pasikeitusiomis. Ieškovas turi pakankamai turto, didelės vertės namą, automobilius, verslą, o atsakovė jokio turto neturi, išskyrus ieškovo įsiskolinimą pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Institucijos duodančios išvadą bylioje atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Paaiškino, kad nors atsakovė vaikui išleidžia 1300 Lt, ji neprašo pusės išlaidų sumos, prašo iš tėvo mažesnės sumos, nors nevertina savo kasdieninės priežiūros. Nurodė, kad 800 litų suma yra reikalinga vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-02 sprendimu (b.l. 7-9). Minėtu sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui Danieliui gim. 2001 07 10 po 400 litų periodinių išmokų kas mėnesį iki pilnametystės (b.l.8,11). 2009-05-29 ieškovas sudarė santuoką su A. R. (b.l. 12). Ieškovo dabartinėje santuokoje 2010-03-30 gimė sūnus M. G. (b.l. 13). Ieškovo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai iš sutuoktinės pirmos santuokos (b.l. 14, 15, 18). Iš UAB „G. G.“ 2011-04-11 pažymos matyti, kad ieškovas nuo 2011-03-18 atleistas iš darbo (b.l. 119). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys Šermukšnių g.6, Giraitės k., Kauno r. (b.l. 30-32). Ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė (b.l. 33, 63). Atsakovė dirba, jos pajamos 546 svarų sterlingų per mėnesį (b.l. 103, 104). Atsakovė teigimu, ji gauna 80 svarų sterlingų vaiko pašalpą, nekilnojamojo turto neturi, sudariusi socialinio būsto nuomos sutartį, nuomos mokestis 1050 svarų per mėnesį (b.l. 101, 102). Iš 2010-11-24 pažymos apie vykdymo eigą matyti, kad 2009-09-16 išduotas vykdomasis raštas dėl 40000 Lt išieškojimo iš M. G. išieškotojui G. L.. Iki 2010 lapkričio mėnesio ieškovas privalėjo sumokėti atsakovei 10800 Lt išlaikymo ir 40000 Lt kompensacijos, o išieškota ir pervesta 20130,19 Lt (b.l. 49).
LR CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Tačiau išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius.
Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Pažymėtina, kad išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo, gaunančio tik minimalią mėnesinę algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Pagal suformuotą teisminę praktiką nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik turimas turtas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Įstatymo leidėjas , sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Ieškovas yra jaunas, sveiktos problemų neturintis, darbingo amžiaus vyras, ieškovo atstovės teigimu, besistengiantis imtis visų veiklų, kokių tik gali, važiavęs į užsienį su tikslu dirbti ir prasigyventi, rasti gerai apmokamą darbą. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes : kad jis ėmėsi įvairių veiklų, buvo įkūręs elektroninę parduotuvę, t.y. nėra įrodymais pagrįstų duomenų kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė 2011 06 16 posėdžio metu buvo išreiškusi ieškovo poziciją, jog pavykus šį teisinį ginčą išspręsti taikiu būdu atsakovas sutiktų mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Tai leidžia daryti išvadą, jog nežiūrint į rodytas mažas mėnesines pajamas ieškovo turtinė padėtis nėra tokia jau labai sunki, kaip jis teigia. Ieškovas į bylą nepateikė ir jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos vien atsakovei, vaiko motinai, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad berniukas mokosi Lituanistinėje ir menų mokykloje „Moksliukas“, lanko pomokyklinį klubą „Play with us“, pasak atsakovės lanko vaikas dar ir anglišką mokyklą „Winsor primary school“, baseiną, o tai susiję su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis. Atsakovė , vykdydama savo pareigą sūnui užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mokslą, gerą mitybą, augančiam organizmui reikalingą reguliarų vitaminų vartojimą. Realizuodama vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia vaiko pilnaverčiam fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovė gyvena nuomuojamame socialiniame būste, kurio išlaikymui , kaip rodo pateikti duomenys, moka didelį mėnesinį nuomos mokestį. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dabartinės ieškovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas 2009 04 02 teismo sprendimu, yra sumažėjusios, nes jis turi pareigą išlaikyti ir kitą nepilnametį savo sūnų Majų gim. 2010 03 29. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti tokį išlaikymą, kuris darytų esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam išlaikymą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytas išlaikymo dydis apskritai negalėtų būti įvykdytas. Kaip matyti iš anstolio pažymos, ieškovas jau yra skolingas atsakovei pagal teismo sprendimus 10800 Lt išlaikymo ir 40000 Lt kompensacijos. Ieškovo argumentas dėl kreditorinių įsipareigojimų bankui atmestinas, nes išlaidos, susijusios su kreditų mokėjimu bankui, yra priskirtinos prie nuosavybės įsigijimo, todėl negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus 2 skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentu (b.l.46), jog pasiimdamas banko paskolą ieškovas žinojo apie įsiteisėjusį ir jam privalomą teismo sprendimą, todėl privalėjo planuoti savo pajamas ir išlaidas taip, kad sugebėtų vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu išsakytą ieškovo poziciją apie galimybę teikti sūnui 300 Lt dyžio išlaikymą ieškinys tenkintinas iš dalies : pakeistinas 2009-04-02 teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, jį sumažinant ir priteisiant iš ieškovo nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinių išmokų iki pilnametytsės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).
Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2009-04-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išieškomą išlaikymo dydį, jį sumažinant ir priteisti nepilnamečio sūnaus D. G., gim. 2001-07-10, išlaikymą iš jo tėvo M. G., a.k(duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-05-26) iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti iš ieškovo M. G., a.k(duomenys neskelbtini) 81 Lt ( aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 34,93 Lt (trisdešimt keturis litus 93 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.