Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovo A. J. (A. J.) ir trečiojo asmens M. J. atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjai K. Ž., atsakovei A. J., atsakovės atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, trečiajam asmeniui M. J., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo M. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovui A. J. (A. J.) dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo, trečiasis asmuo M. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog paskutiniu metu vis mažiau matosi su vaiku ir nori, kad būtų nustatyta dažnesnė bendravimo su vaiku tvarka. Prašo, jog būtų nustatyta, kad vaikas galėtų nakvoti pas ieškovą, ir būtų suteikta galimybė dukrą pasiimti ilgesniam laikui vasaros atostogų metu. Akcentavo, kad nors teismo sprendimu ieškovui buvo suteikta teisė dukrai nakvoti pas ieškovą, tačiau atsakovė nė karto nesutiko, kad dukra nakvotų pas ieškovą. Pažymėjo, jog šiuo metu išlaikymas pritaikius indeksaciją yra daugiau nei 800,00 Lt per mėnesį, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į ieškovo darbo specifiką, prašo nustatyti prašomą su vaiku bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovas advokatas Osvaldas Martinkus akcentavo, kad ieškovas net nebendravo su vaiku pagal ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, todėl nemato jokio pagrindo tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašo nustatyti dažnesnę bendravimo su vaiku tvarką. Nesutinka, kad vaikas pasiliktų nakvynei pas ieškovą, kadangi pati dukra pareiškė, jog nenori pasilikti nakvynei pas ieškovą. Prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš ieškovo 1000,00 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. J. nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Pažymėjo, jog ieškovas nori daugiau bendrauti su vaiku, ir ji tam neprieštarauja. Pažymėjo, kad bendraujant su vaiku, vaikas išreiškė norą nakvoti pas ieškovą, tačiau dėl nežinomų priežasčių mergaitė atsakovei sako priešingai. Nurodė, kad ieškovas ne kartą prašė atsakovės, kad ji leistų dukrai nakvoti pas ieškovą, tačiau atsakovė su tuo nesutikdavo. Nesutinka su atsakovės priešieškiniu. Pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kadangi esama išlaikymo suma pilnai turi patenkinti dabartinius vaiko poreikius. Nurodė, kad pati augina tokio paties amžiaus vaiką kaip ir ieškovo sūnus ir jo išlaikymui per mėnesį pakanka 1500-1600,00 Lt.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė Aldona Venckaitienė nurodė, kad mergaitė nė karto nėra nakvojusi pas ieškovą, ir vaikui nereikėtų daryti spaudimo dėl nakvojimo pas tėvą. Pažymėjo, jog nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į didelį vaiko užimtumą bei išimtinai į vaiko interesus. Dėl išlaikymo vaikui dydžio nurodė, kad neprieštarauja, kad vaikui būtų priteistas didesnis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-08-28 sprendimu patvirtino pareiškėjų A. J. ir A. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios vienu iš punktų pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas A. J. galės laisvai ir nevaržomai bendrauti su dukra, dalyvauti ją auklėjant, turės teisę pasiimti iš jos gyvenamosios vietos, nedalyvaujant vaiko motinai, kad antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kitu sutarties punktu A. J. įsipareigojo teikti dukrai A. J. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 750,00 Lt.

Ieškovas A. J. nurodo, kad būtina nustatyti aiškią bendravimo su vaiku tvarką – ieškovas turi turėti teisę pasiimti vaiką pirmą ir trečią jo buvimo krante savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., taip pat pasiimti nepilnametę dukrą A. J. atostogauti dviem savaitėms vaiko vasaros atostogų metu nuo 18.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. J. (A. J.) pasiima dukrą A. J. iš vaiko gyvenamosios ar kitos su A. J. sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad šiai dienai teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina ieškovui ir jo dukrai maksimalaus bendravimo galimybės, kadangi dėl ieškovo darbo specifikos – reguliaraus plaukiojimo į jūrą, jis dažnai negali bendrauti su dukra pagal minėtu teismo sprendimu tenkantį savaitgalį, o atsakovė nesutinka jam leisti bendrauti su dukra kitu laiku.

LR CK 3.156 str. nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

CK 3.175 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, daro išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti maksimalus bendravimas šiuo metu kenkia nepilnamečio vaiko vystymuisi. Maksimalus bendravimas šiuo metu, esant įtemtiems šalių tarpusavio santykiams, tą aplinkybę patvirtina ieškovo rašyti „Paliudijimai“, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Teismas, išklausęs šalių, trečiojo asmens paaiškinimus dėl A. J. nenoro likti nakvoti pas ieškovą, daro išvadą, kad prie tokio neigiamo jos požiūrio dėl nakvynės pas tėvą susiformavimo turi įtakos atsakovės nenoras leisti vaikui nakvoti pas ieškovą. Nors atsakovė aiškina, kad ji nenuteikia dukters tėvo atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas dėl ieškovo kartais galimo alkoholio vartojimo, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, galėjo suformuoti neigiamą vaiko nuomonę šiuo klausimu. Teismas mano, kad esant sudėtingiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovo noras bendrauti su nepilnamete dukra pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nakvyne pas ieškovą, šiuo metu nevisiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti svarbesnė už nepilnametės dukters interesus. Teismas, išanalizavęs šalių argumentus mano, kad prašomi nustatyti bendravimai, nustatant ieškovui teisę reikalauti, jog vaikas liktų pas jį nakvoti, traumuoja tokio amžiaus vaiką psichologiškai, dėl ko teismo nuomone vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žala. Todėl, narinėjamu atveju yra pagrindas riboti vaiko pasilikimą nakvoti bendravimų metu pas skyrium gyvenantį tėvą.

Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tokia bendravimo tvarka, kurios patikslintu ieškiniu prašo ieškovas, neprieštarauja vaiko interesams, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros nuomonę, mano, kad netikslinga nustatyti, jog dukra pasiliktų nakvynei pas ieškovą. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikus nuomonę dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, pasisakius, jog vaikui nereikėtų daryti spaudimo dėl nakvojimo pas tėvą, būtinumą atsižvelgti į didelį vaiko užimtumą, teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014-03-02, švęsdamas sutuoktinės M. J. vaiko gimtadienį, dukters akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, nėra pakankama išvadai apie tėvo neatsakingą elgesį bendraujant su dukra, kadangi ši informacija yra pateikta išimtinai paties vaiko A. J. žodžiais. Kitų objektyvių duomenų apie ieškovo alkoholio vartojimą vaiko akivaizdoje, blogą elgesį su dukra, byloje nėra. Todėl, nepaisant konstatuotam ieškovo buvusiam neigiamam poelgiui, šiuo atveju nėra tikslinga konstatuoti, jog šis atvejis duoda pagrindą apriboti ieškovo teisę matytis ir bendrauti su vaiku.

Atsižvelgiant į LR CK 3.175 str. 2 dalies nuostatas, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, laikytina, jog atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka - nustatyti, kad ieškovas turi teisę pasiimti dukrą kiekvieną sekmadienį jam esant krante nuo 10.00 val. iki 19.00 val., neatitiktų prieš tai minėto teisės akto nuostatomis ieškovui užtikrintos galimybės bendrauti su dukra. Be to, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašoma nustatyti ieškovo su vaiku bendravimo tvarka neatitinka ir paties vaiko interesų, nes ieškovui pasinaudojus teise kiekvieną sekmadienį jam esant krante pasiimti dukrą, apsunkintų vaiko galimybę planuotis laisvalaikį sekmadieniais.

Nustatant bendravimo su vaiku intensyvumą, atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu ieškovo darbo specifika – reguliarus plaukiojimas į jūrą, objektyviai įtakoja ieškovo galimybę bendrauti su vaiku pagal dabar galiojančią tvarką, todėl bendravimo tvarka sietina su jo buvimo krante savaitgaliais. Pažymėtina, jog ieškovo pageidavimas savaitgalį pasiimti dukrą nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsižvelgiant į didelį vaiko užimtumą, į tai, kad vaikas pastoviai lankosi pas senelius, neatitinka vaiko interesų. Konstatuotina, jog pagrįstas ieškovo prašymas, nustatant bendravimo tvarką vaiko vasaros atostogų metu, nustatyti, kad ieškovas A. J. atostogauja su nepilnamete dukra A. J. dvi savaites, tuo būdu, ieškovui užtikrinant maksimalią galimybę bendrauti su dukra.

Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad tokia bendravimo tvarka, kurios patikslintu ieškiniu prašo ieškovas, neprieštarauja vaiko interesams, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros nuomonę, mano, kad netikslinga nustatyti, jog dukra pasiliktų nakvynei pas ieškovą, į tai, kad vaikui nereikėtų daryti spaudimo dėl nakvojimo pas tėvą, tuo klausimu turėtų apsispręsti pats vaikas, laikytina, jog tikslinga sprendžiant dukters nakvojimo pas tėvą klausimą, atsižvelgti į vaiko amžių ir, kol vaikui sueis 12 metų, nustatyti skirtingą bendravimo su vaiku tvarką.

Ivertinus nustatytas aplinkybes, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad šiai dienai tinkamiausia ieškovo bendravimo su dukra tvarka būtų nustatant, kad ieškovas A. J. bendrauja su nepilnamete dukra A. J. pirmąjį ir trečiąjį jo buvimo krante savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 21.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Dukros A. J. 2015 metų vasaros atostogų metu ieškovas atostogauja su nepilnamete dukra A. J. dvi savaites, bendraudamas kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 21.00 val. Nuo 2016 metų dukros A. J. vasaros atostogų metu ieškovas atostogauja ir bendrauja su nepilnamete dukra A. J. dvi savaites nuo 18.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos.

Teismas pažymi, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad, nagrinėjamoje byloje nustačius tokią bendravimo tvarką, kurios neprašė nė vienas iš tėvų, taip išeidamas už ieškinio ribų, teismas nepažeidė sąžiningo proceso principų (CPK 376 str. 3 d.). Šalims, taip pat, išaiškintina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Be to, nustatyta bendravimo tvarka nepanaikina šalių teisės dėl bendravimo su vaiku geranoriškai susitarti kitaip (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vaikui priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.).

Konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių sutartas nepilnamečio vaiko išlaikymas, priėmimo pasikeitė. Tačiau, atsižvelgiant į byloje šalių pateiktus įrodymus, laikytina, jog šalių turtinės padėtys iš esmės išliko lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Atsakovė pripažįsta, kad šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas dukrai Alinai, pritaikius indeksavimą dėl infliacijos sudaro 875,00 Lt. Atsakovė prašo padidinti išlaikymą iki 1000,00 Lt, t.y. prašo padidinti išlaikymą 125,00 Lt. Teismas sutinka su ieškovo ir jo atstovo argumentais, kad ginčas iš esmės yra dėl 125,00 Lt, ir kad atsakovė neįrodė, jog šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas neužtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu šalių išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo teikiamas faktiškas išlaikymas po 875,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukrai A. J. yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000,00 Lt kas mėnesį iki dukters Alinos pilnametystės, nėra įrodytas, todėl nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas A. J. sumokėjo 108,00 Lt žyminio mokesčio, 2013-11-03 mokėjimo pavedimu sumokėjo 3630,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, ieškovas taip pat 2014-05-13, 2014-05-16 mokėjimo pavedimais patyrė 140,00 Lt išlaidas už banko sąskaitų išrašų gavimą, iš viso – 3870,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat vadovaujantis teismo 2014-06-06 nutarties pagrindu ieškovas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2014-06-11 mokėjimo pavedimu sumokėjo 100,00 Lt avansą galimoms bylinėjimosi išlaidoms padengti (ryšium su liudytojo iškvietimu). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 108,00 Lt žyminio mokesčio už priešieškinio teismui pateikimą, 2014-02-26 pinigų priėmimo kvitu Nr. 702721 sumokėjo 500,00 Lt už procesinio dokumento surašymą, o 2014-05-06 pinigų priėmimo kvitu Nr. 626237 sumokėjo 2500,00 Lt už atstovavimą teisme bei 2014-02-19 patyrė 15,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už vertimo paslaugas, iš viso – 3123,00 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovo A. J. patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, t. y. iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, o atsakovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 25 procentai, t. y. atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau iš dalies patenkintas atsakovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiko pakeitimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1935,00 Lt (560,41 Eur), tuo tarpu atsakovei iš ieškovo priteistini 25 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 780,75 Lt (226,12 Eur).

Iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas ieškovui A. J. 100,00 Lt (28,96 Eur) užstatas, kuris buvo sumokėtas už galimas išlaidas, susijusias su liudytojo iškvietimu ir liko nepanaudotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos CK 1,2, 1.5, 1.6, 1.137, 3.177, 3.175 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-28 sprendimu nustatytą A. J. (A. J.) ir nepilnametės dukros A. J. bendravimo tvarką, ir nustatyti ieškovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, kad:

1. Ieškovas A. J. (A. J.) bendrauja su nepilnamete dukra A. J. (nedalyvaujant vaiko motinai) pirmąjį ir trečiąjį jo buvimo krante savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 21.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

2. Dukros A. J. 2015 metų vasaros atostogų metu ieškovas A. J. (A. J.) atostogauja su nepilnamete dukra A. J. (nedalyvaujant vaiko motinai) dvi savaites, bendraudamas kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 21.00 val. Atostogų laikas suderinamas abipusiu A. J. (A. J.) ir A. J. sutarimu, įspėjus A. J. prieš vieną mėnesį;

3. Nuo 2016 metų dukros A. J. vasaros atostogų metu ieškovas A. J. (A. J.) atostogauja ir bendrauja su nepilnamete dukra A. J. (nedalyvaujant vaiko motinai) dvi savaites nuo 18.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Atostogų laikas suderinamas abipusiu A. J. (A. J.) ir A. J. sutarimu, įspėjus A. J. prieš vieną mėnesį.

Nustatytu laiku A. J. (A. J.) pasiima dukrą A. J. iš vaiko gyvenamosios ar kitos su A. J. sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

Visi klausimai dėl susitikimų su dukra tarp A. J. (A. J.) ir A. J. suderinami likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatyto bendravimo su vaiku laiko.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovui A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1935,00 Lt (560,41 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 780,75 Lt (226,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovui A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą ir nepanaudotą 100,00 Lt (28,96 Eur) užstatą.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 proc. žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.