Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., teistas 2024 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 2 d. ir 281¹ str. 1 d.- galutine subendrinta bausme – 280 MGL (14 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas dvi paros ir laikytas, kad 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą jis yra sumokėjęs. Paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (iki 2026-07-17). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. lapkričio 26 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta V. V. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės nuosavybėn automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 740 Eur, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis V. V. 2025 m. kovo 3 d., apie 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę Ž. V.: žodinio konflikto metu delnu tyčia sudavė vieną smūgį Ž. V. į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 3 d., apie 01 val., tuose pačiuose namuose, koridoriuje bei svetainėje žodinio konflikto metu tyčia sudavė delnu ne mažiau dviejų smūgių savo sutuoktinei Ž. V. į veidą, taip savo veiksmais padarydamas jai veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva virš kairiosios akies voko - nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas Ž. V. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1.1. Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-03-02, po pietų, apie 14-15 val., žiūrėdamas krepšinį jis vienas gėrė alų ir viskio. Iš viso iki vidurnakčio, žiūrėdamas televizorių išgėrė penkias skardines alaus ir apie 0,5 l viskio. Matė, kad žmona Ž. taip pat gėrė viskio. Ji gėrė viena, virtuvėje. Galėjo išgerti apie 0,5 l viskio. Kiek tiksliai valandų buvo, jis negali pasakyti, bet jau buvo naktis, žmona su kažkuo garsiai kalbėjo virtuvėje. Nuėjo jai pasakyti, kad nebekalbėtų, o eitų miegoti. Ji nuėjo į miegamąjį. Po kurio laiko žmona atsikėlė ir nuėjo į katilinę parūkyti. Tuomet jis nuėjo į miegamąjį ir pamatė, kad lova yra šlapia. Suprato, kad žmona atsipalaidavo nuo alkoholio ir prišlapino į lovą. Tai pamatęs, jis supyko. Pradėjo koliotis ant žmonos. Jie susikivirčijo namo koridoriuke. Jau galėjo būti po vidurnakčio. Ant žmonos šaukė, kam ji prišlapino į lovą. Žmona tai neigė. Tarpusavyje jie vienas kitą išsivadino necenzūriniais žodžiais. Žmona pradėjo jį stumdyti, buvo įsitvėrusi jam į marškinėlius, kuriuos suplėšė. Jis nebeištvėrė ir sudavė plaštaka žmonai per veidą. Jai pataikė į kairę veido pusę, į kairį žandą. Sudavė vieną smūgį. Tuomet žmona nuėjo į miegamąjį, apsirengė. Tuo pačiu jį visaip kaip ir toliau užgauliojo. Jis žmonai pasakė, kad ramintųsi arba tegu eina lauk. Ji ir išėjo. Nuo to momento, kai jis sudavė Ž. į veidą ir iki jos išėjimo galėjo praeiti 20 minučių. Po kiek laiko išgirdo kažką kalbant lauke. Atidaręs duris pamatė, kad kieme stovi Ž. su kaimynais: R. ir E. P.. Jie visi suėjo į namo vidų, stovėjo koridoriuke. Žmona pradėjo ant jo vėl šaukti, kabinėtis. Neištvėręs jai sudavė vieną kartą per veidą. Galėjo pataikyti į kairę veido pusę. Į jų konfliktą įsikišo kaimynai. Girdėjo kaip Ž. iškvietė policiją. Papildomai parodė, kad 2025 m. kovo 3 d., nakties metu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje bei svetainėje konflikto metu tyčia sudavė delnu bendrai tris smūgius savo sutuoktinei Ž. V. į veidą. Sutinka, kad suduodamas delnu savo žmonai Ž. V. padarė veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva virš kairiosios akies voko bei sukėlė jai fizinį skausmą. Pirmos apklausos metu jis pripažino, kad konflikto metu sudavė du smūgiu delnu savo žmonai Ž. V. į veidą. Šios apklausos metu prisipažino, kad Ž. V. sudavė iš viso tris smūgius delnu į veidą. Buvo pamiršęs, kad kai žmona grįžo su kaimynais į namus, jai sudavė delnu į veidą ne tik koridoriuje, bet ir svetainėje. Pirmą smūgį sudavė dar prieš išbėgant žmonai pas kaimynus, o sekančius du smūgius sudavė per veidą jau sugrįžus Ž. kartu su kaimynais. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, būtų susitvardęs. Jo poelgiui turėjo įtakos, kad konflikto metu buvo išgėręs. Savo žmonos jis atsiprašė (el. b. l. 182-185, 196-199).

1.2. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios Ž. V. parodymai, liudytojų R. P. ir E. P. parodymai, asmens, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga:

1.2.1. Nukentėjusioji Ž. V. parodė, kad 2025-03-02 vakare jos vyras namuose vartojo viskį. Jam nematant ji išgėrė 5 stikliukus viskio ir nuėjo į miegamojo kambarį, kur atsigulė miegoti. Po kurio laiko 2025-03-03, apie 00.00 val., atėjo vyras ir apkaltino ją, kad ji prišlapino į lovą. Jam atsakė, kad į lovą prišlapinti galėjo katinai. Vyras nepatikėjo ir buvo agresyviai nusiteikęs. Jai einant link vonios kambario, namo koridoriuje vyras priėjo ir tyčia delnu sudavė per veidą ne mažiau 6 kartus. Tuo metu pajuto momentinį skausmą. Ji nusprendė išeiti iš namų. Einant pasiimti striukės, vyras užlaužė jos dešinės rankos nykštį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl jos vartojamų vaistų nuo depresijos visų aplinkybių tiksliai negali nurodyti, nes jie kartais sukelia atminties aptemimą. Išėjo iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynę R. P.. Nuėjusi pas ją pranešė, kad jai reikia pagalbos. Tada su R. ir jos sūnumi grįžo į namus. Jai sugrįžus į namus ir nuėjus į kambarį kartu su kaimynais vyras vėl priėjo prie jos ir sudavė delnu vieną smūgi į veido kairę pusę. Dėl to pajautė fizinį skausmą. Papildomos apklauso metu nurodė, kad 2025-03-02 dar dienos metu jos vyras V. gėrė alų, viskį. Jis buvo iš po vakarykščio artimojo asmens gimtadienio pagiringas, todėl ir gėrė alkoholio. Šiaip vyras V. neturi bėdų dėl alkoholio vartojimo. Ji pati turi bėdų dėl alkoholio vartojimo. Dėl to jau nuo praeitų metų rudens kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centrą. Gavo labai gerą gydymą. Jai yra išrašyti specialūs vaistai, kuriuos kiekvieną dieną yra privaloma gerti. Geriant šiuos vaistus, negalima vartoti alkoholio. Ji pradėjo pagal nurodymą mažinti vaistų kiekį, bet ji mano, kad tai buvo dar per anksti, nes 2025-03-02 pamačiusi, kad vyras geria viskį, slapčia nuo jo išgėrė keletą stikliukų viskio. Kas toliau vyko, ji prisimena gana miglotai, nes vaistų ir alkoholio sumaišymas jai išėjo ne į gera. Ji ne viską gerai pamena, kas nutiko tarp jos ir vyro. Mano, kad viskas galėjo įvykti jau po vidurnakčio, iš 2025-03-02 į 2025-03-03. Valandų maždaug galėjo būti po 00.15 min. Pamena, kad buvo nuėjusi parūkyti į katilinę. Kai iš jos išėjo, namo koridoriuke sutiko vyrą V., kuris jai priekaištavo, kad ji prišlapino į lovą. Ji iš karto pradėjo tai neigti. Sakė, kad galėjo į lovą prišlapinti katinai. Tačiau vyras toliau ją kaltino. Taip žodis po žodžio jie susiginčijo. Ginčo metu vyras trenkė vieną kartą delnu jai į kairę veido pusę. Po šio suduoto smūgio išbėgo iš namų. Pirmos apklausos metu sakė, kad dar jai rengiantis striukę vyras suėmė jai už nykščio ir jį užlaužė. Kodėl taip pasakė, nežino, nes taip nebuvo. Iš namų išbėgo vilkėdama tik marškinėlius. Į namus grįžo apsirengusi kaimynų duota striuke. Mano, kad nykštį galėjo pati užsigauti, kai reikėjo atkabinti priestato lauko durų kablį. Jis labai sunkiai atsikabina. Ką nubėgusi pas kaimynus sakė, ji nieko nepamena. R. ir E. ją palydėjo į namus. Grįžus namo, tarp jos ir vyro kilo vėl kivirčas. Pamena, kad V. jai trenkė vieną kartą delnu per veidą. Ar jai dar daugiau sudavė, to nepamena. Žino, kad pati išsikvietė policiją. Ji greitosios medicinos pagalbos nekvietė, tačiau policijos pareigūnai vis tiek iškvietė medikus, nes prastai jautėsi, jai "dūrė po širdimi". Prisimena, kad jai vyras V. sudavė du smūgius delnu į kairę veido pusę, kad dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras jai dešinio nykščio neužlaužė ir jo nesužalojo, kaip sakė pirmiau. Dėl jai sukelto fizinio skausmo savo vyrui pretenzijų neturi, ieškinio jam nereikš. Norėtų, kad ši byla būtų kuo greičiau baigta kuo paprastesniu būdu, nori, kad vyras grįžtų namo ir padėtų jai toliau gydytis nuo alkoholizmo. Pirmos apklausos metu pasakė, kad jai vyras sudavė ne mažiau šešių smūgių, tačiau tiek smūgių nebuvo. Taip pasakė tik būdama streso būsenoje. Tuo momentu jai taip gal atrodė. Šiuo metu ji prisimena, kad V. vieną kartą sudavė delnu jai per veidą dar prieš išbėgant į lauką pas kaimynus. Ir dar vieną smūgį delnu į veidą vyras sudavė, kai jau buvo kaimynai atėję (el. b. l. 103-106, 107-110, 111-113).

1.2.2. L. R. P. parodė, kad 2025-03-03, apie 00.40 val., išgirdo stiprų beldimą į gyvenamojo namo langą. Atsikėlė ir sūnus E. P.. Kartu su sūnumi priėjo prie durų, kur pamatė stovinčią kaimynę Ž. V.. Jai atidarius duris matė, kad Ž. verkė, buvo su trumpų rankovių marškinėliais, buvo užsiėmusi už širdies, dejavo, kad skauda ranką. Įėjus į kambarį Ž. toliau verkė, aiškino, kad ją mušė sutuoktinis V., rodė skaudantį dešinės rankos nykštį, sakė, kad ranką išsuko ir sužalojo sutuoktinis. Kai Ž. įėjo į namus, užuodė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Daugiau Ž. jai nieko nepasakojo. Ji pasiūlė Ž. iškviesti medikus, tačiau medikų Ž. atsisakė. Maždaug po kokių 20 min. pokalbio su Ž. ir su sūnumi E. palydėjo ją į namus. Kai V. atidarė duris, Ž. pradėjo rėkti ir pulti ant savo vyro. V. atidaręs duris varė ją lauk, liepė nustoti rėkti. Taip tarp jų įvyko konfliktas ir jie abu susistumdė. Pastebėjo, kad V. taip pat buvo neblaivus. Ji bandė juos raminti, tačiau nepavyko. Jie pykosi toliau. Konflikto metu matė, kaip V. delnu vieną kartą trenkė Ž. per veidą. Ji ir sūnus E. bandė V. sudrausminti, kad jis taip nebesielgtų. Matė, kaip po suduoto smūgio į veidą Ž. pasiėmė savo telefoną ir rėkė, kad skambina į policiją. Tuo metu tarp jų ir toliau vyko žodinis konfliktas. Ji nebenorėdama dalyvauti jų konflikte išėjo į namus ir pas juos paliko sūnų E. (el. b. l. 65-68).

1.2.3. Liudytojas E. P. parodė, kad 2025-03-03, apie 00.40 val., jį pakėlė mama, sakydama, kad kažkas atsitiko. Kartu su mama priėjo prie lauko durų. Jas atidarę, pamatė stovinčią kaimynę Ž. V.. Ž. verkė, atrodė susijaudinusi, griebėsi už širdies. Ją įsileido į vidų. Mama pradėjo klausti, kas nutiko. Matė, kad Ž. buvo neblaivi. Ji labai daug šnekėjo, sakė, kad pabėgo iš namų nuo smurtaujančio sutuoktinio. Jis nepastebėjo, kad Ž. būtų sumušta. Ji dejavo, kad jai skauda rankos nykštį, tačiau kurios rankos, jis tiksliai nepamena. Po kokių 20 min., kai Ž. šiek tiek aprimo, ji paprašė palydėti į namus. Abu su mama palydėjo ją iki namų durų. Ž. pabeldė į duris. Jas atidarė V.. Ž.ant V. rėkė, prašė atiduoti mobilaus ryšio telefoną. V. ją varė lauk, tarp jų įvyko konfliktas. Matė, kad V. taip pat buvo neblaivus. Su mama bandė juos raminti, tačiau jų nuraminti nepavyko. Jie toliau tarp savęs aiškinosi santykius ir puolė vienas ant kito. Konflikto metu matė, kaip koridoriuje V. delnu vieną kartą trenkė Ž. per veidą. Matė, kad pataikė į skruostą. Po suduoto smūgio Ž. trumpam užsiėmė už skruosto ir po to vėl puolė pati ant V. žodžiais ir konflikto metu griebė jam už rūbų, taip juos suplėšydama. Jis bandė juos skirti, bandė tiek vieną, tiek kitą atitraukti, kad nebepultų vienas ant kito. Po to antrą kartą V. Ž. į veidą vieną kartą sudavė smūgį iš delno į skruostą, būdamas svetainės kambaryje. Po suduoto smūgio Ž. trumpam susiėmė už skruosto ir vėl žodžiais puolė ant V. Kiek pamena, Ž. buvo suduoti du ar trys smūgiai. Kažkuriuo metu Ž. pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. ir ji išsivežė, o Ž. liko namuose. Ž. skundėsi širdies skausmais, todėl pareigūnai jai iškvietė medikų pagalba (el. b. l. 95-98).

1.2.4. 2025-03-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025-03-03, apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, nurodytu adresu gyvenantis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 prom. girtumas), įvykusio žodinio konflikto metu, abiejų rankų delnais tyčia sudavė ne mažiau 7 smūgius savo sugyventinei Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2,41 prom. girtumas) gyv. tuo pačių adresu, į veidą ir laužė dešinės rankos nykštį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (el. b. l. 1-4).

1.2.5. 2025-03-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) nuosavo gyvenamo namo koridorius. Į gyvenamą namą patenkama iš kiemo pusės pietų kryptimi. Įėjus į gyvenamo namo prieangį, rytų kryptimi, pro rudos spalvos skardines duris, patenkama į gyvenamo namo koridorių. Nuo įėjimo į koridorių dešinėje pusėje prie pietinės sienos yra batų dėžė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Šalia batų dėžės, prie pietinės sienos, yra sukabinti rūbai ir įvairūs daiktai. Nuo įėjimo į koridorių, kairėje pusėje prie šiaurinės sienos yra rūbų spinta, kurioje sudėti įvairūs rūbai. Už rūbų spintos, prie šiaurinės sienos, yra atvertos baltos spalvos medinės durys. Įvykio vieta nefilmuojama, grumtynių ir kraujo pėdsakų nesimato. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Aplinka tvarkinga (el. b.l. 22-25, 26-29).

1.2.6. 2025-03-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. T. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo" nurodoma, kad ant smurtą patyrusio asmens - Ž. V. kairės akies matyti kraujosrūva, patinęs dešinės rankos pirštas. Ž. V. paaiškino, kad konflikto metu jai sutuoktinis V. V. sudavė delnu ne mažiau septynių smūgių jai į veidą. V. V. buvo nustatytas 1,73 promilės, o Ž. V.- 2,41 promilės neblaivumas (el. b.l. 30-33).

1.2.7. 2025-03-03 asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima Ž. V.. Ant jos kairės akies voko matyti kraujosruva. Ant dešinės rankos nykščio matyti patinimas ir kraujosruva (el. b.l. 11-13, 14-17 ).

1.3. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sutuoktinis jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

1.4. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 158-161, 162-165).

1.5. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

1.6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

1.7. Prokuroras pareiškime nurodė, kad V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Tuo tarpu 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas tokį asmenį gali pripažinti asmenį recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Nagrinėtinu atveju V. V. teismo nėra pripažintas recidyvistu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

1.8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai V. V. padarytas savo sutuoktinei, su kuria kaltinamąjį sieja itin artimas ryšys. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad V. V. teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs, į tai, kad jis metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, dirba, vykdydamas žemės ūkio veiklą, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant teismo įpareigojimus (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

1.9. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

1.10. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, skirta bausmė subendrintina su 2024 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 276 MGL (13800 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

1.11. Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnis, 140 straipsnio 9 dalis).

1.12. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laiką dirbti arba būti registruotam Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laiką dirbti arba būti registruotam Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 d., skirtą bausmę subendrinti su 2024 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, visiškai pridedant 276 MGL (13800 Eur) baudą, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laiką dirbti arba būti registruotam Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 276 MGL (13800 Eur) baudą, kurią jis įpareigojamas sumokėti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki 2026-07-17.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį tris laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti V. V., jog paskirtą baudą jis nurodyta tvarka turi mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei (Maironio g. 4, Biržai).

Išaiškinti V. V., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs V. V. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 352, 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.