- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- 1-117-404/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36288-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. liepos 18 d., apie 18.00 valandą, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui su mažamečiu L. Š. , gimusiu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. I. pargriovė L. Š. ant rūsio laiptų aikštelės, po to, ranka sudavė ne mažiau keturis kartus gulinčiam L. Š. į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam L. Š. padarė galvos-pakaušio ir kairio skruosto srities bei dešinės alkūnės sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamasis R. I. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad L. Š. jo daugės G. L. dukrai surišo kojas, paliko surištą, mergaitė išsigando, verkė. Dėl šio įvykio jis kalbėjosi su L., pastarasis visa tai paneigė. Kadangi šį surišimo faktą patvirtino kieme buvę daug vaikų, jis paėmęs už pečių L. stipriai papurtė, pasakė, kad daugiau taip nedarytų, daugiau prieš jį smurto nevartojo. L. alkūnę galėjo susižaloti atsitrenkęs į sieną, kadangi jų konfliktas vyko prie laiptų, jam nuėjus L. pats galėjo nuo laiptų nukristi. Su ranka jam nesudavė. Jeigu teismas paskirs bausmę baudą, su bausme sutiktų.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti mažamečio nukentėjusiojo L. Š. parodymai (b. l. 45-46), iš kurių matyti, kad jis su kitais vaikais žaidė policininkais ir rišo vienas kitam kojas. Mergaitei K. draugas surišo kojas, ji sakė, kad skauda, tada jis greit atrišo. Po to R. pradėjo jį gaudyti, bet jis nubėgo į kiemą. R. priėjo ir paklausė, kuris yra L., jam atsiliepus R. paėmė už krūtinės ir įvedė į sklepą, uždarė sklepo duris, pakišo koją ir jį metė ant laiptų, jis nukrito ant nugaros, skaudėjo dešinę alkūnę kuri lietėsi su laiptais. Tada R. su ranka keturis kartus dėjo į galvą, ranka buvo suspausta į kumštį, jam skaudėjo, bandė gintis, R. kažką cypė į ausį, sklepe su R. jie buvo dviese. Kai grįžo į namus, jam skaudėjo, važiavo į ligoninę, taip nusprendė mama. Anksčiau su R. nebendraudavo, su K. žaisdavo draugiškai.
Liudytoja apklausta mažamečio L. Š. įstatyminė atstovė L. Š. parodė, jog iš dukters R. Š. sužinojo, kad G. L. už kažką žada mušti jos sūnų L. Š. , kuris kažką „prisidirbo“. Vėliau dukra R. pamatė, kad R. I. muša jos sūnų L.. Ji eidama į lauką girdėjo pliaukštelėjimą, sutiko sūnų L. laiptinėje, jis buvo nusiverkęs, paraudusiu veidu. Lauke R. I. ji paklausė už ką mušė jos sūnų, į jį metė nedidelį šiukšlių kibiriuką, tada R. įsižeidęs atsistojo suspaudęs kumščius, o dukra R. ją apsikabino ir šaukė G., kad pasiimtų R.. Paskui atvažiavo policija, ji su sūnumi išvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, ten L. nustatė galvos sutrenkimą ir alkūnės nubrozdinimą. Dėl jos sūnaus elgesio iš kaimynų jokių skundų nėra buvę, jis nieko nebuvo sumušęs.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti nepilnametės liudytojos R. Š. parodymai (b. l. 43-44), kad ji buvo namuose su mama, žiūrėdama televizorių išgirdo durų skambutį, atidariusi duris pamatė brolį L., kuris laiptais nubėgo į apačią, o ji nuėjo žiūrėti televizorių. Po to, išėjusi į balkoną pamatė pareinančią G. L. , kuri pasakė, kad jos brolis L. gaus mušti, tačiau nesakė už ką. Apie tai ji pasakė mamai, ir abi išėjo į balkoną. R. I. susirado jos brolį L., jie nuėjo už stogelio, kur nieko nesimatė, tik girdėjo kažkokius garsus, tada mamai pasakė, kad R. muša L., abi greitai išbėgo į kiemą ir pamatą kaip L. išėjo iš sklepo, buvo raudonu veidu, nusiverkęs, išsigandęs. Jos mama pasiėmė mažą kibiriuką ir jį metė į R., stovėjusį prie mašinos, bet nepataikė, tada R. pradėjo pulti ant jos mamos suspaudęs kumščius, o ji apsikabino mamą, kad R. nieko nepadarytų. Kai grįžo namo L. sakė, kad jį paėmė už krūtinės ir dėjo į sklepo laiptus, daužė į veidą.
Liudytoja G. L. teisme parodė, kad R. I. yra jos draugas. Kai pareidama iš miesto pamatė verkiančią savo dukrą K., iš kurios sužinojo, kad L. ją surišo ir laikė, ji ir pasakė R., kad dabar L. gaus už tai mušti. L. buvo pasislėpęs sklepe, liepė jam išeiti, po to parėjo R. I. , kuris, paėmęs už pečių, supurtė L., ir jie abu nugriuvo ant laiptų aikštelės. Po to, R. būnant prie mašinos, išėjusi į kiemą L. Š. metė jam su šiukšlių kibiru, R. jai liepė pasiimti R., tada ji liepė R. išvažiuoti. Po to atvyko policija, greitoji, ji taip pat vyko į ligoninę. Pagarsinus liudytojos G. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17-19), liudytoja patikslino, kad abu nugriuvo ant laiptų aikštelės, galimai už kažko užkliuvus, nes tyčinio kojos pakišimo ar nugriovimo nebuvo.
Policininko Egidijaus Grikšto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-07-18, apie 18.30 valandą, iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), sumuštą (duomenys neskelbtini) metų vaikiną. Nuvykus minėtu adresu išsiaiškina, kad mažametį L. Š. sumušė R. I. (b. l. 4).
Šalies argumentai
G. L. pareiškime policijai nurodyta, kad 2017-07-18, apie 18.00 valandą, grįžo į namus ir nerado mažametės dukters K. L. . Išėjusi jos ieškoti kieme sutiko pareinančią verkiančią dukrą, kuri pasakė, jog to paties namo gyventojas L. surišo jai kojas, priežasties nepaaiškino. Jos draugas R. I. papurtė L. Š. norėdamas paaiškinti, kad šitaip su mergaite elgtis negalima, ko pasėkoje L. nukrito ant laiptų. Prašo kaltininko atžvilgiu taikyti įstatymo numatytas priemones (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
R. I. yra kaltinamas tuo, kad panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį vaiką L. Š. , gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamos veikos padarymu, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusįjį asmenį.
Lietuvos Respublikos BK 141 straipsnyje dėl sąvokų išaiškinimo nustatyta, kad BK 140 straipsnyje numatyto sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.
2003-05-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.
Specialisto išvadoje Nr. G 1368/2017(03) konstatuota, kad mažamečiui L. Š. nustatytas galvos-pakaušio ir kairio skruosto srities bei dešinės alkūnės sumušimas. Sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis nuo sumušimo. Mažamečiui L. Š. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad dalis sužalojimų galėjo gautis nuo atsitrenkimo į bukus aplinkos daiktus bei paviršius-griūnant, bet visų sužalojimų paaiškinti vien griuvimu negalima, nes jie lokalizuojasi priešingose kūno pusėse ir skirtinguose paviršiuose (b. l. 15).
Teisiamajame posėdyje niekam nekilo pagrįstų abejonių, kad mažametis L. Š. yra linkęs apkalbėti kaltinamąjį arba fantazuoti. Kad ant laiptų pargriovė nukentėjusįjį kaltinamasis R. I. , L. Š. parodymus patvirtina liudytoja G. L. , kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus griūdamas ir nuo sumušimų, L. Š. parodymus patvirtina specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimų mechanizmas. Fizinio kontakto su nukentėjusiuoju buvimą teisme pripažino ir pats kaltinamasis R. I. . Nepilnametės liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai iš esmės neprieštarauja nustatytoms nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybėms, vertinant juos bendrai su kitais įrodymais.
Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo R. I. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.).
R. I. teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nenusijusias bausmes.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirti bausmę baudą 50 MGL (1883,0 Eur).
Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801, ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės Plungės rūmų teismą.