Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. U. prašymą dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistajam palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. P. ir nuteistojo M. U. bei jo gynėjo advokato V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio.

Teismo posėdžio metu nuteistasis, gynėjai prašė tenkinti nuteistojo prašymą, prokuroras prašė minėtą prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. U. prašymas atmetamas.

Pažymėtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. U. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 1 d. (4 t., 98-99 b. l.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (4 t., 136-137 b. l.), kurios terminas vėliau buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 187 straispnio 2 dalį. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Kardomoji priemonė – suėmimas, M. U. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nagrinėdamas prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, panaikinimo ar pakeitimo kita kardomąja priemone, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų nuteistojo kaltei pagrįsti. Prašymą nagrinėjantis teismas nesprendžia nuteistojo kaltės klausimo, nes pirmosios instancijos teismas dėl to jau pasisakė, o teismas, nagrinėjantis apeliacinius skundus, tai padarys baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam M. U. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsigaliojimo dienos, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Ši kardomoji priemonė buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo gauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti suėmimo taikymo pagrindai yra išnykę. Tokių duomenų nepateikta ir nuteistojo M. U. prašyme pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka iš esmės yra baigtas ir 2015 m. lapkričio 9 d. numatytas procesinio sprendimo paskelbimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti nuteistajam M. U. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne, kadangi ja nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – nuosprendžio įvykdymo, jei išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuosprendis liktų nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. U. prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo.