Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl 2008-05-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 1 d., 264 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 260 str. l d. laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 264 str. l d. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešeriems mėnesiams atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 30 d. vakare, tiksliai nenustatytą valandą, Kupiškio m. (duomenys neskalbtini), D. S. gyvenamojo namo patalpose, nukentėjusiąją D. S. lenkė vartoti narkotines medžiagas ne gydymo tikslais, t.y. prikalbinęs D. S., kad ši sutiktų, suleido nukentėjusiajai į rankos veną nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų - amfetamino tuo būdu šią narkotinę medžiagą platino.

M. J. skundžia 2008-05-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir faktiškai prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atsižvelgti į jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi tik pirminiais D. S. ir R. T. parodymais, bei apelianto, ankstesniais teistumais. M. J. teigia, kad pradžioje tyrimo nebuvo atliekami reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nurodo, kad nors jis buvo sulaikytas po tariamo nusikaltimo, tačiau nei jo, nei R. T. šlapimo ar kraujo yrimai nebuvo atlikti. Nei tyrėjai, nei teismas nesigilino, ar D. S., bandydama išteisinti R. T., apelianto, neapkalbėjo. Teismas rėmėsi tik pirminiais parodymais, nes vėliau R. T. teigė, kad nieko neprisimena. D. S. jau ne pirmą kartą vartojo narkotines medžiagas, o R. T. ne kartą teistas, jų gyvenamoji vieta registruota kaip landynė. Nors jie yra sugyventiniai, teismas jų parodymais nesuabejojo. Iš teisiamojo posėdžio liudytojų duotų parodymų matyti, kad jie nieko nematė, nebuvo jokios kalbos apie narkotines medžiagas. Nurodo, kad jis buvo D. S. ir R. T. apkalbėtas, nes jie vengė atsakomybės, taip pat jie bandė iš apelianto pasipelnyti siūlydami pakeisti parodymus už pinigus. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis, apeliantas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą dirba, augina mažametį vaiką jau seniai nebedaro nusikalstamų veikų, iš aplinkinių gyventojų bei savivaldybės nusiskundimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kad M. J. padarė veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įrodyta visuma byloje surinktų įrodymų, pakankamai plačiai išdėstytų nuosprendyje: D. S., R. T., D. S., R. S. parodymais, Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro 2006-02-01 rašto duomenimis ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais.

Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad po įvykio būtų paimti bei ištirti nuteistojo bei R. T. kraujo ir šlapimo pavyzdžiai, bet pastebėtina, jog iš tokių duomenų būtų galima nustatyti, vartojo ar nevartojo narkotines ar psichotropines medžiagas M. J. ir R. T., tačiau šie duomenys nebūtų tiesiogiai susiję su pareikštais kaltinimais, nes M. J. nuteistas už lenkimą vartoti bei amfetamino platinimą suleidžiant šią medžiagą į veną D. S.. Tuo tarpu, kaip matyti iš Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro 2006-02-01 rašto, D. S. po įvykio buvo atliktas testas bei rasta amfetaminų (lt. b.1.84) ir tai patvirtina, jog ji buvo vartojusi šią medžiagą. D. S. ir R. T. paaiškinimais šią medžiagą pasiūlė ir į veną jai suleido nuteistasis M. J..

Teismas pagrįstai rėmėsi D. S. parodymais. Jos parodymai nuoseklūs. Kad amfetaminą jai suleido M. J., D. S. vienodai aiškino nuo pat tyrimo pradžios, ne kartą tą patvirtino apklausiama teismo posėdžiuose bei akistatose su M. J.. Iš D. S., R. T. ir M. J. parodymų matyti, jog D. S. R. T. sugyventinė, o M. J. R. T. draugas. Kad D. S. ir R. T. turėtų pagrindo apkalbėti M. J., byloje duomenų nėra. Skundo teiginys, kad apkalbėdama M. J. ji bando išgelbėti nuo atsakomybės R. T., nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu R. T. būtų platinęs D. S. narkotines ar psichotropines medžiagas, būtų lenkęs ją šias medžiagas vartoti. Pastebėtina ir tai, kad atsakomybės požiūriu D. S., apsinuodijusiai nuo šių medžiagų, iš viso nebūtų logiška be pagrindo apkalbėti kitą asmenį ir nurodyti jį, kaip platinusį narkotines ar psichotropines medžiagas.

Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas vadovavosi tik pirminiais R. T. parodymais. R. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu 2007-01-12, parodė, jog su M. J. jo pasiūlymu ėjo pirkti „narkotikų“, M. J. nupirko amfetamino, amfetaminą virė šaukšte, išviręs susileido sau, o po to D. S.. R. T. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, jog M. J. siūlė „narkotikų“ susileisti D. S., iš pradžių ji nesutikusi, o po to sutiko ( T.2, b.l. 153-154). Apklaustas teisiamajame posėdyje 2008-04-15, R. T. iš pradžių teigė, jog praktiškai nieko nebeprisimena, tačiau posėdyje perskaičius jo apklausos protokolą ( T. 1, b.l. 85-86), patvirtino, jog ten jo paaiškinimai surašyti teisingai. R. T. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuoseklūs, atitinkantys D. S. parodymus. Nesivadovauti liudytojo ir nukentėjusiosios parodymais vien dėl jų reputacijos, nėra pagrindo.

Tuo tarpu, M. J. parodymai nenuoseklūs. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog 2006-10-16 M. J. parodė, kad narkotines priemones, nuo kurių pasidarė bloga D. S., suleidęs ne jis, o R. T.. Jis, t.y., nuteistasis, pirmas susileido ir „nukrito miegoti“ ( T.2, b.l. 65), taigi pripažino, jog įvykio metu intraveniniu būdu buvo vartojami kvaišalai ir, kad pats aptariamu metu juos vartojo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu 2008-04-15 parodė, jog D. S. bute tuomet buvo geriamas tik alkoholis, o narkotinės priemonės nebuvo vartojamos. M. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš pradžių taip pat paaiškino, jog tuo metu „prie jo akių“ nebuvo vartojami jokie „narkotikai“, t.y., nematė, kad būtų vartotos narkotines ar psichotropinės medžiagos. Apklausiamas 2008-10-15 posėdžio metu jau parodė, jog tuo metu jis ištirpdė vandenyje, išvirė bei susileido jam gydytojo skirtas raminamųjų vaistų tabletes. Toks kaltinamojo parodymų kaitaliojimas, priklausomai nuo posėdyje cituojamos bylos medžiagos turinio, vertintinas kaip pasirinktas gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdas, bet ne kaip noras atskleisti tiesą. Šie M. J. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas jais nesivadovavo pagrįstai.

Kitaip, nei susiklosčiusioje teisminėje praktikoje, amfetaminas kaltinime ir nuosprendyje pavadintas ne psichotropine, bet narkotine medžiaga. Tačiau šis netikslumas nėra esminis, kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia, nekeičia nuosprendyje nustatytų aplinkybių turinio ir esmės.

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme pateikiama bendra narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąvoka - tai yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Tarptautiniuose teisės aktuose bei teismų praktikoje šios medžiagos išskiriamos į narkotines bei psichotropines pagal tai, į kurios tarptautinės konvencijos kovai su narkomanija bei neteisėta narkotikų apyvarta sąrašus medžiaga yra įrašyta. Pagal 1988 metų J. T. Organizacijos Konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta sąvoka „narkotinė priemonė“ taikoma bet kuriai sintetinei ar gamtinei medžiagai, įrašytai į 1961 metų konvencijos dėl narkotinių priemonių ir šios Konvencijos su pataisymais I ir II sąrašus, o sąvoka „psichotropinė medžiaga“ - bet kuriai gamtinei arba sintetinei medžiagai, įrašytai į vėlesnės, t.y., 1971 metų konvencijos I, II, III ir IV sąrašus. Amfetaminas yra įrašytas į 1971 m. Konvencijos II sąrašą, todėl patikslintina, kad teismų praktikoje ši medžiaga vadinama psichotropine medžiaga. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas šias kenksmingas medžiagas įvardija viena bendra sąvoka - narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atskirai jų į narkotines bei psichotropines neskaido, šias medžiagas klasifikuoja bei jų apyvartą reglamentuoja ne pagal tai, ar ta medžiaga pagal skirtingas konvencijas vadinama narkotine, ar psichotropine, tačiau pagal kitus kriterijus. Todėl amfetamino įvardinimas nuosprendyje narkotine medžiaga nekeičia nei bylos esmės, nei M. J. veikų kvalifikavimo, nes BK 260 str. l d. numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o pagal BK 264 str. l d. numatyta atsakomybė už lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.

Švelninti bausmę atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes, kad apeliantas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, augina mažametį vaiką, iš aplinkinių gyventojų bei savivaldybės nusiskundimų negauta, nėra pagrindo, nes įvertinus visumą M. J. asmenybę apibūdinančių duomenų, paskirtos bausmės yra ne per griežtos ir yra artimos minimalioms, numatytoms sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.