Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-382-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-25
Bylos Nr.
1A-64-382-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
V. L., A. K.
Kategorijos
Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-64-382/2007Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teisėjų Valentino Janonio, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui Ričardui Noreikai,nuteistajam A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. dėl V. L. turto įgijimo apgaule dvejiems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. dėl A. K. turto įgijimo apgaule dvejiems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta ketveri metai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. M. priteista 3000 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. L., 4300 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. K..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 18 d. 15.03 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą savo ir kitų naudai - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, paskambinęs V. L. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė esantis policijos pareigūnas bei nurodė, kad jos sūnus sužalojo svetimą asmenį ir, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikalavo 5000 litų. V. L. sutikus sumokėti 3000 litų, nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo ji turėjo perskambinti. V. L. perskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo padiktavo tekstą, kurį ji surašė. Vėliau į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 15.20 val. atvyko A. M., kuriam pastaroji perdavė 3000 litų. Taip A. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule užvaldė nukentėjusiajai V. L. priklausančius 3000 litų.

A. M. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. balandžio 19 d., apie 15.25 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą savo ir kitų naudai - tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino A. K. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi ir pasakęs, kad sužalojo žmogų, paprašė perskambinti policijos pareigūnui telefono numeriu 867109854. A. K. perskambino nurodytu telefono numeriu ir atsiliepęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu, pareikalavo sumokėti 5000 litų, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. K. sutikus sumokėti 1500 litų ir 1000 JAV dolerių, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 16 val., atvyko A. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei apgaule užvaldė A. K. priklausančius 1500 litų ir 1000 JAV dolerių.

A. M. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. balandžio 26 d., apie 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą savo ir kitų naudai - tyrimo metu nenustatytas vyriškis, paskambinęs Z. D. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi ir pasakė, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo kitą žmogų. Jis paprašė paskambinti policijos pareigūnui telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Z. D. paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu, pareikalavo sumokėti 5000 litų, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Z. D. sutikus sumokėti 500 litų, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), 22 val. 37 min. atvyko A. M., kuriam nukentėjusioji turėjo perduoti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė policijos pareigūnas K. J..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir labai gailisi nusikaltęs, paskyrė per griežtą bausmę. Jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, o nusikaltimo bendrininko negali nurodyti, nes nežino nei jo vardo, nei pavardės. Be to, prokurorė teismo posėdyje prašė, kad jam būtų skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau teisėja priėmė, jo manymu, šališką sprendimą ir jam skyrė griežtesnę bausmę.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto argumentai, jog apylinkės teismas be pagrindo paskyrė griežtesnę bausmę, nei siūlė prokurorė, nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia BPK 255 str. nuostatos, pagal kurias byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, tačiau BPK 219 str. nenumatyta, jog minėtame dokumente būtų nurodyta bausmės rūšis ir jos dydis. Taigi pirmosios instancijos teismas nėra saistomas prokuroro baigiamųjų kalbų metu išreikšto siūlymo dėl bausmės.

Bausmės skyrimas yra teismo kompetencija. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis- BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.

Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų. Nuteistasis A. M. yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolat daro nusikalstamas veikas, naujus tyčinius savanaudiškus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas. Tokiu savo elgesiu A. M. demonstruoja piktybinį polinkį daryti nusikaltimus, aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai skyrė jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Paskirdamas nuteistajam už atskirus nusikaltimus didesnes už sankcijos vidurkį bausmes ir jas subendrindamas dalinio sudėjimo būdu, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. iš ankstesnių teistumų nepadarė išvadų, charakterizuojamas neigiamai, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe, žalos neatlygino, į tai, jog nusikaltimai padaryti prieš senyvo amžiaus nukentėjusiąsias, apgaule užvaldant paskutines jų santaupas, dėl ko nukentėjusiosios patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir gilius dvasinius išgyvenimus bei psichologinį diskomfortą dėl gyvenimo kokybės ateityje, taip pat į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliantas teigia priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi. Kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra viena iš BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). A. M. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, kai bandė apgaule užvaldyti Z. D. turtą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, jis visiškai neužsiminė, jog su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu padarė ir kitus jam inkriminuotus nusikaltimus, neužsiminė dėl V. L. ir A. K. turto užvaldymo apgaule. Jis prisipažino tik tada, kai minėtos nukentėjusiosios davė išsamius parodymus, pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius iš jų apgaule užvaldytas sumas, ir atpažino nuteistąjį kaip asmenį, paėmusį iš jų pinigus, be to, nesant rašytinio įrodymo apie sumą, kurią nuteistasis turėjo paimti iš Z. D., A. M. netgi teisme šios sumos taip ir nenurodė. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ne savo noru, o verčiamas įrodymų.

Taigi skirdamas A. M. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Laikyti už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Valentinas JanonisZigmas Pocius