Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
1A-459-851/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37787-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
A. B., D. P.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-851/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37787-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,

nuteistojo A. B. gynėjai Daivai Dereškeičienei ir nuteistojo D. P. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta A. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. B. ir D. P. solidariai priteista UAB „Akumva“ naudai 39 eurai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. ir D. P. nuteisti už tai, kad 2017-07-23 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami bendrai įsibrovė į saugomoje teritorijoje esančią saugyklą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: perlipę tvorą bei patekę į UAB „Akumva“ teritoriją, D. P. atitraukus neprisuktą sandėlio sienos skardos lakštą, pateko į sandėlio vidų bei pagrobė svetimą – UAB „Akumva“ priklausantį turtą – oro kompresorių „Hertmann“ IC 25L, 2313P 85 eurų vertės, 12 V 64 Ah akumuliatorių „Polar Plus“ 40 eurų vertės, akumuliatorių tikrinimo testerį „DHC“ 20 eurų vertės, plastikinį 4 litrų talpos bakelį su 4 l dyzelino 4 eurų vertės, du pakrovėjo „Still“ užvedimo raktelius, kurių vieno vertė – 10 eurų, kito – 15 eurų, bendros 25 eurų vertės, dvi 30 metrų ilgio vandens laistymo žarnas „Economic“, kurių vienos vertė – 5 eurai, bendros 10 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarydami UAB „Akumva“ 184 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 nuosprendį ir bylą grąžinti Vilniaus aps. VPK pareigūnams spręsti klausimą dėl jo atžvilgiu galimai administracinės atsakomybės inicijavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 108 straipsnį. Nurodo, kad jam inkriminuota veika netinkamai kvalifikuota. Teigia, jog pagal nuo 2015-01-01 įsigaliojusią BK 190 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, jeigu pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), gi, nagrinėjamu atveju jo realiai padaryta žala nesiekia 3 MGL dydžių, todėl tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o reiškia ir nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir padarė nepagrįstas išvadas, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu, ši išvada padaryta netinkamai įvertinus įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Teigia, jog teismas nevertino, jog žala padaryta nedidelė, daiktai grąžinti, kad jo (D. P.) padaryta veika – atsitiktinė, jo vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje antraeilis, savo kaltę jis pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Taip pat teigia, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, nes jis (D. P.) nėra pripažintas recidyvistu. Nurodo, jog BK 27 straipsnyje nustatyta, kad recidyvas pripažįstamas tuo atveju, jeigu padaromas naujas sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Kadangi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nusikaltimą padarė recidyvistas, ir tai pripažino jo (D. P.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų A. B. ir D. P. apeliaciniai skundai atmestami.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų A. B. ir D. P. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai da­ro vei­ką pa­vo­jin­ges­nę, to­dėl, esant bent vie­nam iš jų, net ir pagrobus ma­žes­nės nei 1 MGL bei ne­di­de­lės ver­tės tur­tą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį (iš­sky­rus at­ve­jį, kai pa­gro­bia­mas di­de­lės ver­tės tur­tas). Kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. B. ir D. P., veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomoje teritorijoje esančią saugyklą, jų veikos kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, todėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jo realiai padaryta žala nesiekia 3 MGL dydžių ir byla turėtų būti grąžinta Vilniaus aps. VPK pareigūnams spręsti klausimą dėl jo atžvilgiu galimai administracinės atsakomybės inicijavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, atmestami kaip nepagrįsti.

Dėl D. P. apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas klaidingai tapatina paprastą nusikaltimų recidyvą su pavojingu nusikaltimų recidyvu. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas nėra išnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas be atskiro teismo sprendimo (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kadangi D. P. jam inkriminuotą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalie 13 punktas), atmestami kaip nepagrįsti.Dėl nuteistojo argumentų, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta ir bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė, nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).Šiuo atveju nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje būtinų sąlygų, kad D. P. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nėra nustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat nėra pagrindo D. P. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų, kadangi, įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs tai, kad D. P. nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, atsižvelgęs į tai, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) taip pat į tai, kad naują nusikalstamą veiką nuosavybei padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino trečdaliu. Paskirta D. P. galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. B. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai : Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas