Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. V. 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 15.00 val. A6 kelio ((duomenys neskelbtini)) kairėje pusėje, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Nr. ARKL-0692“, nustatytas mažiausias 2,41 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji G. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo pas draugą, vartojo alkoholinius gėrimus (kelias skardines alaus, degtinės su sultimis). Vėliau su draugu susipyko, todėl išvažiavo. Prieš vairuodama suprato, kad yra neblaivi, jautėsi apsvaigusi, bet pakankamai normaliai, važiuojant kokteilis su degtine ir sultimis apsvaigino. Visų aplinkybių ir paties įvykio nepamena, prisimena tik susidūrimo garsą. Įvykio aplinkybes atsimena tik nuo laiko, kai policijos pareigūnai rašė protokolą. Buvo patikrintas neblaivumas, kurio rodmenų nepamena, bet neginčijo. Blogai pasielgė, savo poelgio neteisina, buvo šokas, iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini) koduotis nuo priklausomybės alkoholiui, pasiekė „dugną“. Po įvykio iki šios dienos alkoholio nevartoja, dalinai džiaugiasi, kad atsitiko šis įvykis, nes tai tapo priežastimi pakeisti gyvenimo būdą. Anksčiau buvo bausta administracine tvarka.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 15.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė du automobiliai – „Mercedes-Benz“ ir „Citroen“. Atvykus į įvykio vietą, pamatė minėtus susidūrusius automobilius. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja paaiškino, kad jai važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), į jos automobilio kairę pusę atsitrenkė automobilis „Citroen“, taip pat važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio „Citroen“, pamatė, kad vairuotojo vietoje nieko nebuvo, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jauna moteris. Jos paklausus, kas vairavo automobilį, moteris atsakė, kad vairuotojas išėjo ieškoti pagalbos. Dar kartą paklausus, kas vairavo automobilį, moteris pripažino, kad vairavo ji ir kad iš vairuotojo į keleivio sėdynę persėdo po eismo įvykio, nes labai susijaudino. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, todėl buvo patikrintas jos blaivumas. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, moteris sakė, kad naktį. Ant vairuotojo sėdynės matėsi išsitaškęs pomidoras, o kai moteris išlipo iš automobilio „Citroen“, ant jos suknelės nugarinės dalies taip pat matėsi pomidoro likučiai ir sėklos. Tai leidžia spręsti, kad moteris tikrai sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o paskui persėdo į keleivio vietą. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja paaiškino, kad po eismo įvykio visada stebėjo automobilį „Citroen“ ir matė, kad iš jo niekas neišlipo (b. l. 48–51).???

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjos vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kitas automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjai šokas, kitas vairuotojas neišlipa iš automobilio. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko „Mercedes-Benz“ automobilio vairuotoja I. J., kuri paaiškino, kad apie 15.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pirmąja eismo juosta. Tuo metu antrąja eismo juosta už I. J. važiavo automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). I. J., pro automobilio veidrodėlį pamačiusi, kad minėto automobilio vairuotoja važiuoja per dvi eismo juostas, sumažino automobilio greitį ir tuo metu automobilio „Citroen C4“ vairuotoja trenkėsi į I. J. vairuojamą automobilio „Mercedes-Benz“ kairę pusę. Kaip nurodė I. J., po eismo įvykio iš automobilio „Citroen C4“ niekas neišlipo. Patruliams priėjus prie automobilio „Citroen C4“, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo G. V., kuri teigė, kad automobilio vairuotojas šiuo metu yra išėjęs ieškoti pagalbos. Antrą kartą patruliams paklausus G. V., kas vairavo automobilį, ji pripažino, kad automobilį vairavo ji pati ir persėdo iš vairuotojo vietos į keleivio vietą, nes buvo susijaudinusi. Taip pat G. V. nurodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) esančių garažų, kuriuose dirba jos draugas, su kuriuo susipyko. Patruliams bendraujant su G. V., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu patikrinus vairuotojos blaivumą, jai 15.41 val. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o 16.03 val. – 2,41 promilių neblaivumas. Paklausus G. V., kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, ji nurodė, kad naktį. Įvykio vietoje iš G. V. ir I. J. buvo priimti paaiškinimai. Įvykio aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad tikslus įvykio vietos adresas – A6 Kelias ((duomenys neskelbtini)), kairė pusė, (duomenys neskelbtini). Automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuotas į UAB „Augenas“ saugomų automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 4–6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 15.14 val. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjos automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja I. J. paaiškino, kad, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, pastebėjo automobilį „Citroen“, kuris važiavo per dvi eismo juostas. Pranešėja sulėtino greitį ir minėtas automobilis trenkėsi į jos automobilio kaitės pusės galinį ratą. Automobilio „Citroen“ vairuotoja G. V. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, teigė, kad automobilio vairuotojas išėjo ieškoti pagalbos. Antrą kartą paklausus, kas vairavo transporto priemonę, moteris pripažino, kad vairavo ji ir iš vairuotojo sėdynės persėdo į keleivio sėdynę, nes buvo labai susijaudinusi. Moteris paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) esančių garažų, kuriuose dirba jos draugas, jie su draugu susipyko. Ant automobilio „Citroen“ vairuotojo sėdynės buvo išsitaškęs pomidoras ir jo sėklos, išlipus G. V., ant jos suknelės nugarinės dalies buvo likusi pomidoro dėmė ir sėklų. Nuo G. V. sklido alkoholio kvapas, naudojant alkoholio kiekio matuoklį, 15.41 val. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o 16.03 val. – 2,41 promilių neblaivumas (b. l. 64).

Iš I. J. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 15.00 val. važiavo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta. Tuo metu antra eismo juosta už jos važiavo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pro automobilio veidrodėlį pamatė, kad automobilis Citroen važiuoja per dvi eismo juostas, todėl sumažino greitį ir automobilio vairuotoja trenkėsi į jos vairuojamos transporto priemonės kairę pusę. Mano, kad eismo įvykio priežastis – neblaivi vairuotoja (b. l. 70).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta – A6 kelias ((duomenys neskelbtini)), kairė pusė, (duomenys neskelbtini). Eismo juostų išsišakojime, kuris skirtas važiuoti transporto priemonėms link (duomenys neskelbtini) kelio stovi automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiek tiek toliau nuo minėto automobilio, antroje eismo juostoje, kryptimi link (duomenys neskelbtini) pusės stovi juodos spalvos automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra įrengti apšvietimo stulpai, kurie neapgadinti. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ir pėdsakų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (b. l. 7–13).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. V. 2024 m. rugpjūčio 9 d. 15.40 val. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 16.03 val. nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkusi ir atsimerkusi) – negali. (b. l. 65).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra G. V. (b. l. 56).

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – lengvojo automobilio „Citroen C4 2.0 HDI“, 2007 metų, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 920 Eur su PVM (b. l. 57).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamoji G. V. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad G. V. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas S. M. J. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo jos atsakomybei be užstato. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. rugpjūčio 9 d.) galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai įtvirtina palankesnį kaltinamajai teisinį reglamentavimą (nebelieka sąlygos, kad asmuo būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, o sąlyga dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra aktuali, neaktualios ir nuostatos dėl recidyvisto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios G. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje, vadovaujamasi nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 40 straipsnio redakcija.

Kaip nurodyta pirmiau, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji G. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkei, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamosios bei jos draugės mamos, kuri išreiškė prašymą ir sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamoji turi priklausomybę alkoholiui, todėl po nagrinėjamo įvykio iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini) koduotis nuo priklausomybės alkoholiui ir nuo įvykio alkoholio nevartoja. Kaltinamoji G. V. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, nurodė, kad dalinai džiaugiasi, jog atsitiko šis įvykis, nes tai tapo priežastimi keisti gyvenimo būdą. Kaltinamoji Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje anksčiau nebuvo teista (b. l. 101–104), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje buvo bausta dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviai, bauda sumokėta, paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – terminas nepasibaigęs, taip pat dėl vieno nusižengimo nėra priimtas sprendimas (b. l. 105–107). Kaltinamoji nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, nurodė, kad pasiekė „dugną“, o byloje esanti ją charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje ji yra apibūdinama teigiamai, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama kaip kruopšti, pareiginga, atsakinga, sąžininga, labai komunikabili ir nuoširdi asmenybė. Pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su įmonės administravimu. Yra jautri darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemas abejoms pusėms priimtinu būdu (b. l. 140). Kaltinamoji nėra registruota įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (b. l. 111). Nors iš Respublikinio priklausomybės ligų centro rašto matyti, kad kaltinamoji nėra registruota įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms (b. l. 114), G. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio praėjus vos savaitei kreipėsi į psichoterapeutą/hipnoterapeutą ir buvo užkoduota nuo alkoholinių skysčių gėrimo 2 metams (b. l. 87). Aptartos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, jos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio vertinimas, pastangos atsisakyti alkoholio vartojimo, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajai sustiprina ir teigiamai apibūdinama S. M. J., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąją, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek S. M. J., tiek kaltinamoji pabrėžė artimą ir ilgalaikį jų ryšį. Laiduotoja nurodė, kad ji kaltinamajai atstoja mamą, o jai kaltinamoji – dukrą. Laiduotoja G. V. pažįsta apie 25 metus, dar nuo to laiko, kai kaltinamoji buvo vaikas. Laiduotojos dukra ir G. V. buvo labai geros draugės, viena pas kitą nakvodavo. S. M. J. ir kaltinamosios bendravimo ryšį sustiprina tai, kad jos gyvena tame pačiame mieste, G. V. laiduotojai padeda, aplanko, todėl laiduotoja ištikus bėdai skambina būtent kaltinamajai. Apie nagrinėjamą įvykį kalbėjosi, S. M. J. kaltinamąją barė, nes nesupranta, kodėl neblaivūs asmenys vairuoja transporto priemones. Artimą ryšį išryškino ir laiduotojos pastaba apie kaltinamosios sveikatą ir jos reakciją į padarytą nusikalstamą veiką – G. V. sulyso, labai išgyveno dėl padaryto nusikaltimo. Laiduotojai kaltinamoji yra kaip dukra, todėl dėl jos labai nerimauja. Iš pateiktos S. M. J. charakteristikos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ji nuo 2014 m. kovo 3 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). S. M. J. darbdavio apibūdinama kaip atsakinga, patikima, bendradarbiaujanti, draugiška ir pareiginga darbuotoja. Ji puikiai sutaria su kolegomis, visada padeda, pasidalina sukaupta patirtimi, jai galima patikėti įvairaus pobūdžio užduotis, kurias atlieka laiku ir kokybiškai. Per visą darbo laikotarpį S. M. J. neturėjo nusiskundimų ar konfliktų su kolegomis ar vadovybe. Pamainų vadovai ją vertina aukščiausiu balu, tai atsispindi kiekvieno mėnesio individualiose vertinimo ataskaitose (b. l. 158). Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad S. M. J. neteista, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti (b. l. 155), 3 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 154).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad S. M. J. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei padėti jai laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę, be kita ko, sukeldama eismo įvykį, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jai nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 88–91). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji G. V. padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. AB „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamoji G. V., todėl automobilis konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Citroen C4 2.0 HDI“, 2007 metų, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 920 Eur su PVM. Atsižvelgus į tai, konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo, pagrindo nėra.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 88–91). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. V. turtui – automobiliui „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), apribojant naudojimą ir disponavimą, kurio taikymo terminas baigėsi 2024 m. gruodžio 25 d. (b. l. 58–60). BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bylą perdavus į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar taikymo termino pratęsimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pripažinus, kad kaltinamoji G. V., naudodamasi automobiliu „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas neišnyko, t. y. procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltinamosios G. V. turtui – automobiliui „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke (prie baudžiamosios bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

G. V., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos S. M. J. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1, 6 dalimis, G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki šio nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2025 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke (prie baudžiamosios bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. V., kad, jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. M. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.