- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2-249-446/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. R., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, L. I., A. I.
- Pareiškėjas
- J. I.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, L. I., A. I., A. I., N. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo sutuoktinės L. I. mirties 1999 m. rugpjūčio 25 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. R. nurodė, kad po jos motinos L. I. mirties jos tėvas J. I. liko gyventi tėvų santuokos metu pasistatytame name (duomenys neskelbtini), valdė ir iki šiol tebevaldo visą tėvų bendrai užgyventą turtą ir motinos asmeninius daiktus, dirba motinai priklausančią žemę, nei ji, nei kiti J. I. ir L. I. vaikai pretenzijų į motinos turtą nereiškia, todėl prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoti asmenys L. I., A. I., A. I. nuomonės nepareiškė, iš L. I. pareiškimo teismui (b.l. 47) matyti, kad jis pretenzijų į motinos turtą nereiškia, su J. I. pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo - Šiaulių apskrities VMI – nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (b.l. 39-40) matyti, kad neprieštarauja dėl J. I. prašomo juridinio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties (b.l. 5), santuokos (b.l. 7) matyti, kad L. I. mirė 1999 m. rugpjūčio 25 d., būdama santuokoje su J. I.. Iš pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens N. R. paaiškinimų, nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (b.l. 8-9), pastatų inventorinės bylos (b.l. 10-16) matyti, kad L. I. asmeninės ir bendrosios nuosavybės teisėmis priklausė nekilnojamas turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos pažymos (b.l. 6) matyti, kad L. I. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš palikimo atsiradimo vietos notarų pažymų (b.l. 17, 19, 20), Testamentų registro informacijos (b.l. 18) matyti, kad niekas iš įpėdinių įstatymo numatytu terminu paveldėti mirusios L. I. palikimo nesikreipė, L. I. testamentų ir palikimo priėmimo faktų viešame registre nėra įregistruotų. Teisme pareiškėjo atstovė ir suinteresuotas asmuo N. R. patvirtino, kad po L. I. mirties jos palikimo įstatymo nustatyta tvarka niekas nepriėmė. Suinteresuotas asmuo N. R., mirusiosios L. I. dukra, patvirtino, kad po jos motinos L. I. mirties jos sutuoktinis J. I. naudojasi visu bendrai užgyventu turtu – gyvenamuoju namu su priklausiniais, namų apyvokos ir buities daiktais, mirusio sutuoktinio asmeniniu turtu – žemės sklypu.
Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad po L. I. mirties visą jai priklausiusį turtą, jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, toliau valdo ir tvarko ją pergyvenęs sutuoktinis, mirusios L. I. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai - pretenzijų dėl palikimo priėmimo pareiškėjui nereiškia.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas – mirusios L. I. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikimą, nėra. Iš pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas, atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – ne tik jos asmeninius daiktus, bet ir nekilnojamąjį turtą – namą, žemės sklypą. Pareiškėjo veiksmais išreikštai valiai neprieštaravo kiti įpėdiniai, kurie dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po L. I. mirties jos palikimą priėmė jį pergyvenęs sutuoktinis J. I..
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka ir pareiga atlyginti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 34,45 Lt (b.l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po L. I., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 1999 m. rugpjūčio 25 d. J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Priteisti iš J. I. 34,45 Lt (trisdešimt keturis litus 45 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.