Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. K. priteista Valstybinei ligonių kasai 2266,20 Lt gydymo išlaidoms padengti.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. G. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su G. G. , 2008m. kovo 7 d., apie 2.50 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie pramogų klubo „Mega“, esančio, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, sukėlė sumaištį prie pramogų klubo „Mega“, įžūliais veiksmais – T. K. švaistydamasis peiliu nukentėjusiajam T. A. padarė pjautines žaizdas dešiniame dilbyje ir kryžkaulio projekcijoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam M. S. į kairę šlaunį, tuo padarė jam durtinę – pjautinę žaizdą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, peiliu dūrė nukentėjusiajam M. M. vieną kartą į kairę šlaunį ir vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarė M. M. durtinę žaizdą kairėje šlaunyje ir kiauryminę durtinę – pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą, t.y. dėl kiauryminės durtinės – pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos sunkų sveikatos sutrikdymą, G. G. sudavė ranka vieną kartą T. A. į veidą, taip jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais T. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei sunkiai sutrikdė M. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

- nepripažinti T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuoširdaus gailėjimosi;

- pripažinti T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

- T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausme subendrinti apėmimo būdu ir skirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymą paskirta aiškiai per švelnia bausme. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Tai, kad įvykio metu T. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, anot prokuroro, patvirtino nukentėjusieji M. S. , T. A. , M. M. , liudytojai R. S. , R. Š. .

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. prokurorė prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl pripažinimo T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei dėl T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymą paskirta aiškiai per švelnia bausme, nepalaikė apeliacinio skundo dalies dėl nepripažinimo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuoširdaus gailėjimosi, nuteistasis T. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde neneigia padaręs viešosios tvarkos pažeidimą ir šio nusikaltimo metu sužalojęs T. A. , M. S. ir M. M. , tačiau nuteistasis nesutinka su jo veiksmų nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., nurodo, kad M. M. jis sužalojo ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nuteistasis T. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde teigia, jog 2007 m. spalio mėnesį pas V. F. namuose tarp jo ir M. M. įvyko konfliktas, po kurio M. M. jis visą laiką jautė neapykantą, susitikęs nukentėjusįjį tai akivaizdžiai demonstruodavo. Nuteistojo teigimu, jis su M. M. po konflikto, įvykusio 2007 m. V. F. namuose, niekada nebuvo susitaikę, būtent, dėl minėto konflikto jis ir sužalojo M. M. 2008 m. kovo 7 d. klube ,,Mega“. Tai, kad 2007 m. spalio mėnesį V. F. namuose iš tikrųjų įvyko konfliktas tarp M. M. ir jo draugų bei T. K. ir G. G. patvirtino nukentėjusysis M. M. , nuteistasis G. G. , liudytojai A. N. , V. F. , J. J. . Tačiau bylos faktiniais duomenimis nustatyta konflikto tarp nukentėjusiųjų M. M. , T. A. , M. S. ir nuteistųjų T. K. , G. G. , įvykusio 2008 m. kovo 7 d. klube ,,Mega“, eiga rodo, kad 2007 m. spalio mėnesį V. F. namuose įvykęs konfliktas galėjo būti tik pretekstas T. K. prikibti prie M. M. , o muštynių bei jų metu padarytų kūno sužalojimų (tame tarpe nukentėjusiojo M. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis buvo T. K. ir G. G. chuliganiškos paskatos. Kaip matyti iš nuteistųjų T. K. , G. G. , nukentėjusiųjų M. M. , T. A. , M. S. bei įvykį mačiusių liudytojų R. Š. , A. G. , R. S. parodymų, klubo ,,Mega“ vestibiulyje T. K. susiginčijo su M. M. , T. K. užstojo G. G. , o M. M. bandė ginti jo draugai T. A. ir M. S. , tačiau klubo vestibiulyje tarp vaikinų įvyko tik žodinis konfliktas, T. K. priekabiavimas prie M. M. neperaugo į smurto naudojimą. Tuomet klubo darbuotojai T. K. su G. G. liepė eiti į lauką, paskui nuteistuosius į lauką išėjo T. A. , o netrukus ir M. S. . Lauke G. G. sudavė T. A. , jie nugriuvo ant žemės, T. K. taip pat puolė T. A. , M. S. , atbėgęs bandė išskirti besimušančius vaikinus. Tuo metu lauke, prie klubo ,,Mega“ nuteistieji T. K. ir G. G. jau darė nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu T. K. , panaudodamas peilį, sužalojo T. A. ir M. S. . Tada nukentėjusysis M. M. konflikte dar nedalyvavo, jis į lauką išbėgo paskutinis, pamatęs, kad jo draugai T. A. ir M. S. mušasi su nuteistaisiais T. K. ir G. G. . Kaip parodė nukentėjusysis M. M. , jis, išbėgęs į lauką, pamatė, kad M. S. stumdosi su T. K. , o T. A. su G. G. grumiasi ant žemės. Jis puolė kelti viršuje buvusį vaikiną (kuris tiksliai buvo – M. M. neprisimena) ir pajuto dūrį į pilvą. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad jokių išskirtinių paskatų ir motyvų sužaloti M. M. , lyginant su T. A. ir M. S. sužalojimu, nuteistasis T. K. neturėjo, tiek objektyvieji nuteistojo T. K. nusikalstamos veikos požymiai – prieš visus tris nukentėjusiuosius T. K. atliko analogiškus veiksmus, t. y. prieš visus tris nukentėjusiuosius jis naudojo smurtą, taip pat nukentėjusiesiems padarė sužalojimus peiliu, tiek T. K. tyčia bei nusikaltimo motyvai visų trijų nukentėjusiųjų – T. A. , M. S. , M. M. atžvilgiu buvo vienodi, t. y. visus tris nukentėjusiuosius T. K. sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, šiuo atveju skiriasi tik T. K. padarytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnis – T. A. ir M. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvados Nr. G 453/08 (04) ir Nr. G 454/08 (04), t. 1, b. l. 28, 32), M. M. – sunkus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvada Nr. G 470/08 (04), t. 1, b. l. 34). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo T. K. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius iki įvykio, įvykio metu ir po jo, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nuteistojo elgesį nusikalstamos veikos metu, padarė pagrįstą išvadą, jog T. K. tiek nukentėjusįjį M. M. , tiek nukentėjusiuosius T. A. ir M. S. sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. T. K. nusikalstamus veiksmus - T. A. ir M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą - padarė viešoje vietoje – prie pramogų klubo ,,Mega“, klubo lankytojų, darbuotojų akivaizdoje, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo metu (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. apima nežymaus sveikatos sutrikdymo padarinius, tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d. ir - dėl M. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo – pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti nuteistojo T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Girtu asmuo laikomas tada, jei galima išoriškai užfiksuoti faktus, liudijančius tokią jo būseną. Iš bylos duomenų matyti, jog įtarimas T. K. buvo pareikštas praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, iš karto po įvykio T. K. sulaikytas nebuvo ir jo girtumas įvykio dieną nebuvo nustatinėjamas. Nesant medicininių duomenų, patvirtinančių, kad T. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vieninteliai įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę, šiuo atveju yra įvykyje dalyvavusių ir įvykį mačiusių asmenų parodymai apie alkoholio vartojimo faktą arba apie asmens būseną, kuri išoriškai leistų daryti išvadą dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Nuteistasis T. K. teigia, jog įvykio dieną klube ,,Mega“ alkoholio nevartojo. Šiuos nuteistojo T. K. parodymus patvirtino ir kartu su juo klube buvęs G. G. , kuris parodė, kad T. K. mažai geria ir tą vakarą klube ,,Mega“ T. K. alkoholio nevartojo. Nukentėjusysis T. A. apie tai, ar T. K. klube buvo išgėręs neparodė, nukentėjusieji M. M. ir M. S. teigia klube ,,Mega“ vartoję alkoholinius gėrimus, jų manymu, T. K. tą vakarą taip pat buvo išgėręs. Liudytoju apklaustas klubo ,,Mega“ apsaugos darbuotojas R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad abu nuteistieji tą vakarą buvo išgėrę. Administratore klube ,,Mega“ dirbanti R. Š. ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad T. K. ir G. G. 2008 m. kovo 7 d. vakarą į klubą atėjo išgėrę, pirmosios instancijos teisme teigė neprisimenanti, ar nuteistieji tą vakarą buvo išgėrę. Liudytojos R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. K. , 2008 m. kovo 7 d. ateidamas į klubą ,,Mega“, ar būdamas klube, gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. bylos duomenimis nėra nustatytas alkoholio vartojimo faktas. Kaip jau minėta, ne bet koks alkoholio pavartojimo faktas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę, bet tik toks, kai apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusiųjų M. M. , M. S. , liudytojų R. S. , R. Š. parodymai apie tai, kad T. K. 2008 m. kovo 7 d. klube ,,Mega“ buvo išgėręs laikytini subjektyvia minėtų asmenų nuomone bei vertinimu, tačiau ne faktiniais duomenimis, patvirtinančiais, kad T. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šie asmenys, apibūdindami T. K. būseną, neparodė, kad nuteistasis buvo girtas arba apsvaigęs nuo alkoholio, o sąvokos ,,išgėręs“ vartojimas leidžia daryti išvadą, kad akivaizdžių T. K. apsvaigimo nuo alkoholio požymių nebuvo. Byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad T. K. 2008 m. kovo 7 d. vartojo alkoholinius gėrimus, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tuo labiau, nėra duomenų, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nepripažinti nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuoširdaus gailėjimosi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi, tuo tarpu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ši aplinkybė nepripažinta T. K. atsakomybę lengvinančia. Todėl, dėl šio prokuroro apeliacinio skundo prašymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti nėra pagrindo.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymą paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą T. K. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės paskyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali koreguoti paskirtą bausmę tik tuo atveju, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo byloje nenustatyta nei T. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkda­mas bausmės rūšį ir dydį, teismas turi įvertinti socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos ir kt. T. K. praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete, universiteto dekano išduotoje charakteristikoje T. K. charakterizuojamas teigiamai. Iš bylos duomenų matyti, kad su nukentėjusiaisiais T. K. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir ją dalimis moka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, bei paskirdamas T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymą bausmę, mažesnę už įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. T. K. paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia ir ją griežtinti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose nėra pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo T. K. apeliacinio skundo bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcija, kuri apsprendė T. K. paskirtos galutinės bausmės dydį, nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi aukštojoje mokykloje, jo padaryti nusikaltimai buvo atsitiktiniai, sąlygoti jauno amžiaus, nepakankamos socialinės brandos yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų, aplinkybės, kurios nėra išimtinės. Byloje taip pat nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. nustatytų švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam T. K. paskirdamas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. T. K. paskirtoji bausmė nėra nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Nenustačius Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam T. K. paskirtos bausmės neturi pagrindo koreguoti.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. K. apeliacinius skundus atmesti.