Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Jis 2023 m. kovo 10 d., apie 16.00 val., uždarė biurą ir su draugu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę, išgėrė nemažai, kiek tiksliai – nurodyti negalėjo. Apie 18.00-18.15 val. draugas išėjo, o A. K. atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo namo. Namo važiavo per Antakalnio mikrorajoną, (duomenys neskelbtini) gatve, sukdamas į dešinę kliudė šaligatvio bortelį, stulpą ir tuomet suvokė, kad jis yra prie automobilio vairo. Išsigando, todėl neliko eismo įvykio vietoje. Nuvažiavo namo, automobilį pastatė kieme ir prie jo priėjo policijos pareigūnai. Kokios priežastys lėmė, kad vairavo būdamas neblaivus, kaltinamasis nurodyti negalėjo, teigė, kad taip nutiko pirmą kartą, pats negali suprasti priežasčių, nurodė neturintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Dėl savo elgesio gailėjosi. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sugyventinės A. K. atsakomybėn. Su A. K. kartu gyvena neįregistravę santuokos, nuolat bendrauja, ja pasitiki, klauso jos patarimų, apie įvykį jai pasakė iš karto, A. K. tokį jo elgesį įvertino kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

5. Kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2023 m. kovo 10 d., nuo 16.30 val., po darbo valandų, darbe, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu O. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę, kartu išgėrė apie 1 litrą. Apie 18.20-18.30 val. baigė vartoti alkoholinius gėrimus, draugas išvyko namo, o jis pats sėdo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Kodėl nusprendė būdamas neblaivus sėstis prie automobilio vairo, pasakyti negalėjo. Prisimena, kad važiavo per Antakalnio mikrorajoną, (duomenys neskelbtini) gatve, per (duomenys neskelbtini) tiltą. Važiuodamas pajuto smūgį, galimai kliudė šviesoforą, tačiau nesustojo. Pasuko į Žirmūnų gatvę, važiavo per Verkių žiedą ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pasistatė automobilį ir prie jo priėjo policijos pareigūnai. Kaip atrodė jo automobilis, nematė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Būdamas neblaivus automobilį vairavo pirmą kartą, pats nesupranta, kodėl taip pasielgė (b. 1. 50–52, 53–54).

6. Liudytojo Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2023 m. kovo 10 d., apie 18.40 val., įmonės automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustojo, kadangi užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Jis stovėjo pirmas, matė sankryžą, tiesiai tęsėsi (duomenys neskelbtini) gatvė, kairėje pusėje buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, dešinėje – (duomenys neskelbtini) tiltas. Bestovint prie šviesoforo, pirmiausia, išgirdo galimai eismo įvykio garsą ir pastebėjo, kad išsijungė šviesoforai. Pamatė, kaip sankryžoje automobilis, kuris suko nuo (duomenys neskelbtini) tilto į dešinę link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo per kelyje esančią šviesoforo salelę. Nuvažiavęs nuo salelės automobilis pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ž. M. suprato, kad įvyko eismo įvykis ir minėtas automobilis galimai šalinasi iš eismo įvykio vietos, todėl įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą ir pradėjo sekti šį automobilį bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Pravažiuodamas pro eismo įvykio vietą pastebėjo, kad kitas eismo dalyvis jau renka nuolaužas, kurios blokavo kelią. Ž. M. buvo sujungtas su policijos pareigūnais ir sekė paskui automobilį. Policijos pareigūnams pasakė automobilio markę – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis nuvažiavo link Verkių žiedo, tada – į Žvalgų gatvę, pasuko į dešinę, į Kalvarijų gatvę, iš kurios, šiek tiek pavažiavęs tiesiai, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvėje pasuko į kairėje pusėje esančius kiemus, ties daugiabučiu Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo tiesiai ir sustojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Visą kelią šis automobilis važiavo lėtai, „mėtėsi po kelią“, kartais rodydavo posūkio signalus ir t. t. Per visą laiką nuo tada, kai pradėjo sekti vairuotoją, iki tada, kai atvyko policijos pareigūnai, automobilis nebuvo dingęs iš Ž. M. matomumo lauko. Kai automobilis sustojo, adresu (duomenys neskelbtini), Ž. M. savo automobilį pastatė šalia ir iškart išlipo. Išlipęs pamatė, kad yra įjungtas sekto automobilio variklis, už automobilio vairo sėdėjo vyras, jis buvo vienas. Kol atvyko policijos pareigūnai, automobilio vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Liudytojo automobilyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kadangi priekinė vaizdo stebėjimo kamera buvo apsnigta, tikslaus vaizdo nesimato, tačiau matosi automobilio, sukėlusio eismo įvykį, siluetas. Iš vairuotojo pusėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros matomos automobilio provėžos ant salelės bei tai, kaip kitas eismo dalyvis renka nulūžusio šviesoforo detales (b. l. 10–12).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. S. 2023 m. kovo 10 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. G. 2023 m. kovo 10 d., apie 18.45 val., buvo gautas pranešimas, kad prieš 3 minutes juodos spalvos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė šviesoforą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini)gatve. Pranešta, kad minėtas automobilis parkuojasi prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, prie minėto daugiabučio pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio stovėjo jaunuolis, o prie automobilio vairo sėdėjo vyras. Jaunuolis nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs ir iš jo vietos pasišalinęs automobilio vairuotojas vis dar yra automobilyje. Priėjus prie automobilio „Volvo V70“ vairuotojo lango bei į jį pabeldus, automobilio vairuotojas pravėrė dureles. Iš automobilio salono bei nuo vairuotojo pradėjo sklisti stiprus alkoholio kvapas, vyro kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholinius gėrimus, pastarasis paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš valandą, darbe, būdamas neblaivus sėdo prie automobilio vairo ir norėjo grįžti namo. Paklausus, kodėl yra apgadinta jo vairuoto automobilio priekinė dalis, vairuotojas atsakyti negalėjo. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, kad tai – A. K.. Pasiūlius pasitikrinti girtumą, vairuotojas sutiko. Pirmo patikrinimo metu (18.54 val.) A. K. nustatytas 2,02 promilių girtumo laipsnis, antro (19.11 val.) – 2,05 promilių girtumo laipsnis. Nustatyta, kad A. K. yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 14).

8. 2023 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Ž. M. pateikti vaizdo įrašai (2 vnt.) ir:

1) Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2023-03-10_18-37-15-front“ (įrašo trukmė 00:59 min., įrašas daromas iš automobilio registratoriaus) nustatyta, kad įrašas yra prastos kokybės, jame matoma važiuojamųjų kelio dalių sankryža, veikiantis šviesoforas ir salelė. Sankryžoje matomas intensyvus automobilių eismas. 00:28 min. įrašo laiku pasirodo tamsios spalvos automobilis, kuris sukdamas į dešinę galimai užvažiuoja ant salelės ir kliudo šviesoforą, kadangi šviesoforo signalas išsijungia. 00:56 min. įrašo laiku automobilis su registratoriumi privažiuoja arčiau šviesoforo, matomas kliudytas šviesoforas.

2) Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2023-03-10_18-38-16-left_repeater“ (įrašo trukmė 00:30 min., įrašas daromas iš automobilio kairės pusės registratoriaus) nustatyta, kad jame matoma važiuojamųjų kelio dalių sankryža, o viduryje galimai kliudytas šviesoforas, kadangi ant salelės išmėtytos dalys. Sniege matomos automobilio vėžios, pagal kurias sprendžiama, kad automobiliu važiuota užvažiuojant ant salelės. Netoliese sustojęs kitas automobilis, jo vairuotojas apžiūri šviesoforo dalis. Automobilis, iš kurio daromas įrašas, važiuoja gatve tiesiai (b. 1. 40–41).

9. 2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti kūno vaizdo kamerų (angl. body camera) įrašai (2 vnt.) ir apžiūrėjus vaizdo įrašą „PSS-20230310-194843UTC+0200“ nustatyta, kad jame matoma važiuojamųjų kelio dalių sankryža. Važiuojamosios kelio dalies viduryje matoma salelė su šviesoforu ir kelio ženklais. Ant salelės matomos nukritusios plastikinės dalys (b. 1. 42).

10. 2023 m. kovo 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1887430, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB0151 pirmo patikrinimo metu (18.53 val.) A. K. nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (19.11 val.) – 2,05 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. K. su patikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 18–21).

11. 2023 m. kovo 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadinta automobilio priekinė dalis (priekinis buferis, priekinis kairės pusės žibintas) (b. l. 22–27).

12. 2023 m. vasario 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, iš kurio matyti, jog įtarus, kad vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas KET pažeidimas nuspręsta automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežti į saugomą aikštelę (b. l. 28).

13. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruotas A. K. (b. l. 29).

14. 2023 m. kovo 13 d. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, iš kurio matyti, kad leidimą atsiimti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavo jo savininkas (b. l. 37).

15. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. vasario mėnesį automobilio (duomenys neskelbtini) (pasirinkti 2002 m.) kaina su PVM buvo 1 960 Eur (b. l. 30).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

17. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija.

18. Kaltinamasis A. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2023 m. kovo 10 d., apie 16.00-16.30 val., t. y. po darbo valandų, darbe su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, dviese išgėrė apie 1 litrą degtinės. Alkoholį baigė vartoti apie 18.00-18.30 val., po ko jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo (kaltinamojo nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis pripažino, kad automobilį vairavo būtent jis, kad važiuodamas pajuto smūgį, galimai kliudė šviesoforą, tačiau nesustojo.

19. Aplinkybę, jog būtent A. K. vairavo automobilį, patvirtino ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojo Ž. M. nurodytos aplinkybės, kad jis matė, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai sukėlęs eismo įvykį, šalinosi iš eismo įvykio vietos, apie tai pranešė policijos pareigūnams, sekė minėtą automobilį, kol šis sustojo adresu (duomenys neskelbtini), laukė prie automobilio, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo vairo rado sėdintį A. K., kuris prisipažino vairavęs neblaivus.

20. Kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, be paties A. K. parodymų, taip pat patvirtina tarnybinio pranešimo turinys, kad iš automobilio salono bei nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, bei alkotesteriu užfiksuoti duomenys, kad pirmo patikrinimo metu (18.53 val.) A. K. nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (19.11 val.) – 2,05 promilių girtumas. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

21. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.

22. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. K. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, bei norėjo taip veikti (apklausiamas nurodė, kad po darbo gėrė degtinę, kartu su draugu išgėrė 1 litrą, taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

23. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė kaltinamojo A. K. sugyventinės A. K. prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat analogiško pobūdžio kaltinamojo A. K. prašymą.

24. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

26. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 61–62), per vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka, padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos (b. l. 63–64), A. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 66), įmonės darbuotojų charakterizuojamas teigiamai. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

27. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

28. Laiduotoja siekianti būti A. K. teisme paaiškino, kad ji šeimoje yra autoritetas, yra gerbiama tiek namuose, tiek darbe (dirba bibliotekininke), yra patikima, ambicinga, tiek vaikai, tiek anūkai klauso jos nuomonės, klausia patarimų. Ji yra aukštojo išsilavinimo, baigusi bibliotekininkystę. A. K. kaltinamąjį pažįsta jau seniai, kartu gyvena apie penkerius metus, kartu leidžia laiką, sprendžia iškilusias problemas, tariasi įvairiais klausimais, augina anūkus, t. y. gyvena kaip šeima, tik nėra sudarę santuokos. Laiduotojos teigimu, A. K. yra atsakingas, todėl toks jo poelgis ją nustebino. Apie įvykį jis jai pranešė iš karto, apie tai kalbėjosi, A. K. tokius kaltinamojo veiksmus įvertino neigiamai. Jos teigimu, kaltinamasis pats buvo nustebintas tokio savo elgesio, labai dėl to išgyveno, jaučiasi kaltas. A. K., jos teigimu, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, šeimoje alkoholis yra vartojamas nedažnai. Laiduotoja yra įsitikinusi, kad ateityje toks kaltinamojo elgesys nepasikartos, nurodė sutinkanti laiduoti tokiam terminui, kokį nustatys teismas, tačiau prašė neskirti užstato, nes šeimos pajamos nėra didelės.

29. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad A. K. neteista, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta vieną kartą (važiavo autobusu ir kontrolės metu pateikė negaliojantį terminuotą elektroninį bilietą), pažeidimas nešiurkštus, bauda sumokėta, Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per penkerių metų laikotarpį negydyta. Pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje ji apibūdinama tik teigiamai, kaip kruopšti ir atsakinga darbuotoja, greitai reaguojanti į pasikeitusias aplinkybes, imli naujovėms, reikli sau ir aplinkiniams, principinga konfliktinėse situacijose, puikiai atliekanti jai paskirtas užduotis, kelianti kvalifikaciją, darniai dirbanti komandoje, gerai sutarianti su kolektyvu ir moksleiviais, vedanti edukacinius užsiėmimus pradinukams.

30. Iš A. K. ir A. K. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie gyvena kartu kaip šeima, nuolat bendrauja, tarp jų yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. K. yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. K. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

32. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

33. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

34. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi A. K. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, jis vairavo apie 19.00 val., penktadienį, mieste, kai eismas yra intensyvus, pavojingai manevravo, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d., t. y. nuo dienos, kai A. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 55–56).

35. A. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 960 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl A. K. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

36. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 55–56), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

37. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš A. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti kompetentingai institucijai – VĮ ,,Regitra“.

38. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2023 m. rugsėjo 13 d.) apribota A. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–36). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. K. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Laikiną A. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu at-veju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti A. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.