Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-2151-638/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
e2A-2151-638/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13173-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinės bendrovė „Kauno vandenys“, G. P., J. B., IfP
Civilinė byla Nr. e2A-2151-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13173-2015-3
Procesinio dokumento kategorija 2.5.1.5(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Kauno vandenys“, G. P., J. B., IfP&C Insurance, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsakingo už padarytą žalą asmens automobiliui įvažiavus į gatvėje esančią įdubą greta nuotekų šulinio ( Kelių įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnis, Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155, 22 punktas).

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės 579,90 Eur turtinės žalos atlyginimą, 67,92 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tretysis asmuo G. P., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 6 d. važiuodamas keliu, esančiu T. M. g. Kaune, ties sankryža su Armatūrininkų gatve, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Policijos pareigūnai nustatė, kad vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais, o priekyje važiavo kita transporto priemonė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonė buvo ieškovės apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės lietas diskas ir reikalinga priekinės dešinės pusės važiuoklės ir ratų suvedimo patikros. Atlikus patikrinimus autoservise UAB „Kauno melga“ buvo nustatyta, jog įvykio metu buvo pažeisti dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai bei padangos, pažeista kėbulo geometrija, priekinis dešinės pusės suportas. Papildoma transporto priemonės apžiūra buvo atlikta 2013 m. sausio 11 d., kurios metu AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas ir žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė dešinės pusės svirtis, priekinė dešinės pusės padanga, priekinė dešinės pusės guoliavietė, priekinė dešinės pusės svirtis, priekinis dešinės pusės amortizatorius bei sugadintas (reikalinga remontuoti) galinis dešinės pusės lietas diskas, ratų suvedimas ir galinė važiuoklė. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį automobiliui (duomenys neskelbtini) atsirado 579,90 Eur žala, ir ieškovė ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi sugadintos detalės buvo pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis. Ieškovė 2013 m. vasario 2 d. ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 574,90 Eur žalą, atsiradusią dėl 2013 m. sausio 6 d. įvykio. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad už žalą atsakinga yra UAB „Kauno vandenys“. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kauno miesto savivaldybė atsako CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes: 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti, taisyti kelio (T. M. g. Kaune) elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavusį kelyje buvusią duobę ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausančius kelius nevykdymo rezultatas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kaip, įvažiavus į ginčo duobę, galėjo būti apgadintas automobilio bamperis. Byloje pateiktame 2013 m. sausio 6 d. nutarime nurodyti automobilio apgadinimai „priekinis bamperis, priekinis dešinys ratas“. Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą ne tik dėl priekinio dešinio rato, bet ir dėl galinio. Mano, kad ginčo automobilio remonto išlaidos nėra tolygu žalai dėl eismo įvykio. Iš ieškinio turinio ir jo priedų visiškai neaišku, ar į ieškinio reikalavimą nėra įtrauktas PVM. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje nėra. Nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti nurodytus automobilio apgadinimus ir būtent dėl to patirta 579,90 Eur žala. Įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimu, jokių liudytojų nenustatyta, nors įvykis tariamai įvyko apie 14.30 val. Atsakovė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą T. M. g. ties sankryža su Armatūrininkų g. Kaune, būklę 2013 m. sausio 6 d., neturi. Savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą. Duobės atsiradimas - Kauno miesto savivaldybės neįtakojamas gamtos reiškinys. Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas finansavimas nepakankamas. Apie neefektyvų lėšų panaudojimą duomenų nėra.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala kildinama iš viešosios teisės normos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB“Lietuvos draudimas“ naudai 579,90 Eur žalos atlyginimo, 67,92 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB“Lietuvos draudimas“ 15 Eur žyminio mokesčio bei 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 10,76 pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl pagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad Kauno miesto savivaldybė kaip gatvės savininkė, kuriai įstatymų leidėjas priskyrė kelių naudojimo priežiūros bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcijas, yra atsakinga už žalą, atsiradusią trečiajam asmeniui G. P. įvažiavus į kelio ženklais nepaženklintą duobę.

Teismas nepagrįstais ir neįrodytais laikė atsakovės argumentus, jog už žalą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“. Teismas nurodė, jog eismo įvykio priežastimi buvo apie šulinį atsivėrusi ištrupėjusi, buvusi neaptverta ir niekaip nepaženklinta įduba, o ne netinkamai įrengtas ar netvarkingas šulinys. Kad kelio dangai buvo būtinas remontas, patvirtina į bylą pateiktas Petrašiūnų seniūnijos teritorijų asfaltuotų gatvių išdaužų paprastojo remonto ir priežiūros darbų 2013 m. balandžio 18 d. užsakymas (b. l. 83), kuriame nurodoma ir T. M.gatvė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdė įstatymų leidėjo jai deleguotų funkcijų – savalaikiai nesuremontavo gatvės ir nesiėmė priemonių užtikrinti saugų eismą joje, nes nepažymėjo kelio ženklu atsivėrusios duobės ir jos neaptvėrė, o automobilio vairuotojas negalėjo numatyti eismo įvykio ir jo masto bei iš anksto imtis veiksmų, kad jo išvengtų. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas remonto išlaidas ar patvirtinančių mažesnę remonto kainą.

Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės tiek ikiteismines kompensuojamąsias, tiek procesines palūkanas. Subrogacinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Įstatymų leidėjas preziumavo, jog nuostoliai atsiranda dėl fakto, kad prievolė neįvykdyta laiku ir numatė minimalų kompensavimą. Ieškovė 2013 m. vasario 12 d. pareiškė pretenziją atsakovei ir pareikalavo įvykdyti prievolę per 15 dienų, todėl atsakovei prievolės neįvykdžius ir nurodytu terminu pinigų nepervedus, ieškovė visiškai pagrįstai nuo 2013 m. vasario 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos prašė priteisti kompensacines palūkanas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už ginčo žalą, nes nevykdė teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje buvo atliekami avarijos šalinimo darbai. Nuotekų tinklai priklauso ir juos prižiūri UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė. Todėl kaip nurodytų statinių savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą, laikytina UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė, kuriai teisės aktais nėra numatyta pareigos prižiūrėti kitam savininkui priklausančio turto.

Vadovaujantis eismo įvykio metu galiojusiomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-471 patvirtintomis Kasinėjimo (žemės) darbų Kauno miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), jos ar jos dalies atitvėrimo arba eismo joje apribojimo taisyklėmis, jų 15, 18, 25, 28 punktais, spręstina, kad nurodomus avarijos šalinimo darbus UAB „Kauno vandenys“ vykdė nesilaikydami šių taisyklių ir būtent dėl to galimai atsirado ieškovo nurodoma žala.

Pagal susiformavusią veiklos ir bendradarbiavimo tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės praktiką toks atvejis, kai avarijos šalinimo darbai yra pradedami anksčiau, o savivaldybė informuojama tik juos užbaigus ir perdavus faksogramą rangovui, tikrai nėra išskirtinis ar retas, tokie atvejai yra pakankamai dažni. Todėl vadovautis išskirtinai UAB „Kauno vandenys“ atstovų paaiškinimais ir atmesti vairuotojo, policijos pareigūnų parodymus ir Kauno miesto savivaldybės pateiktus įrodymus visiškai dėl jų nepasisakant sprendime, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir vidinį įsitikinimą suformavo remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, leidusia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti žalą. Dėl šios priežasties teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad teismo išvados neatitinka apeliantės požiūrio, savaime nelemia sprendimo neteisėtumo.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovė (apeliantė) ginčija Kauno apylinkės teismo sprendimą tik tuo aspektu, kad dėl padarytos žalos yra atsakinga ne ji, o trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“, kurios darbuotojai remontavo nuotekų šulinį ir po remonto tinkamai nesutvarkė kelio dangos. Kitų teismo sprendimo dalių (dėl žalos masto, atlygintinų sumų paskaičiavimo) atsakovė neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 01 01 iki 2014 08 02) 2 straipsnio 3 dalis numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme; kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

P. K. priežiūros tvarkos, patvirtintos 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155, (toliau tekste – Tvarka) 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, <...> kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tvarkos 16 punkte nustatyta, jog statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22 punktas).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Atsakovė byloje neginčijo, kad ji yra T. M. gatvės/kelio Kaune savininkė Kelių įstatymo 2 straipsnio prasme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad žala automobiliui buvo padaryta, kai tretysis asmuo G. P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, buvusią T. M. ir Armatūrininkų gatvių sankryžoje, Kaune. Sprendžiant atsakingo už žalos atsiradimą asmens klausimą yra aktualu nustatyti, ar žala padaryta dėl kelio duobės ar dėl kelyje esančio netvarkingo lietaus nuotekų ar kitokio šulinio (jo dangčio nebuvimo ar atsivėrimo, šulinio kraštų buvimo ne viename lygyje su kelio paviršiumi ir pan.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad įvykio priežastis yra nurodoma taip: „kelio važiuojamojoje dalyje buvusi neaptverta ir niekaip nepaženklinta duobė“ (nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ( e-bylos t.1, b.l.28), „duobė“ ( eismo įvykio vietos schema, t.1, b.l.29), „duobė kelio važiuojamojoje dalyje“ (Patrulių rinktinės patrulio R. G. 2013-01-06 tarnybinis pranešimas, e-bylos t.1, l.194), „duobė“ ( trečiojo asmens G. P. 2013-01-06 paaiškinimas dėl eismo įvykio ( e-bylos t.1, l.195). Iš trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ pateiktų 2013 m. sausio 6 d. įvykio vietos nuotraukų ( e-bylos t.1, b.l.187-188) matyti, kad kelio duobė yra aplink nuotekų šulinį, tačiau šulinio dangtis yra uždarytas, vientisas, nesulūžęs ir vizualiai yra viename lygyje su kelio danga. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir trečiojo asmens G. P. paaiškinimus, duotus 2015 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje ( garso įrašas nuo 45:03 min.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio priežastis buvo atsivėrusi ištrupėjusi, neaptverta ir nepaženklinta kelio įduba, o ne nuotekų dangčio defektai ar jo įrengimo gatvėje defektai.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde teigia, kad nurodomoje (eismo įvykio) vietoje buvo atliekami avarijos šalinimo darbai, kuriuos vykdė trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“, netinkamai atlikusi tuos darbus, todėl atsakomybė už žalą tenka UAB „Kauno vandenys“. Tačiau atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad avarijos šalinimo darbai buvo atlikti iki 2013 m. sausio 6 d. arba 2013 m. sausio 6 d., tuo labiau, kad 2013 m. sausio 6 d. buvo sekmadienis. Kauno savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. informaciniame rašte nurodyta, kad UAB „Kauno vandenys“ avarinius kasinėjimus T. M. gatvėje vykdė 2013 m. sausio 9 d.“ ( e-bylos t.2, l.14). Atsakovė pateikė 2013 metų avarinių kasinėjimų (informuojant telefonograma) registracijos žurnalo išrašą, iš kurio matyti, kad T. M./Armatūrininkų gatvių važiuojamojoje dalyje avariniai kasinėjimai buvo vykdomi 2013-01-09 (e-bylos t.2, b.l.17). Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ pateikė avarinės tarnybos viršininko R. S. tarnybinį pranešimą, kad 2013 m. sausio 9 d. T. M. gatvėje buvo atliktas šulinio remontas pakeičiant pakėlimo žiedelius, kurie sutrūko susidėvėjus kelio dangai ir esant intensyviam eismui, atlikus remonto darbus buvo perduota faksograma dėl dangos atstatymo šalia šulinio ( e-bylos t.2, b.l. 86).

Atsakovė apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ šulinio taisymo darbus galėjo atlikti ne 2013m. sausio 9 d., o anksčiau, nes buvo tokia praktika, kad apie atliktus darbus pranešdavo pavėluotai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokią praktiką – pavėluotai pranešti apie atliekamus darbus. Atsakovės teiginiams apie tai, kad „Kauno vandenys“ darbus atliko anksčiau, negu sausio 9 d., prieštarauja kelio dangos fotonuotraukos, darytos 2013 m. sausio 6 d., iš kurių matyti, kad eismo įvykio dieną šulinys užfiksuotas tvarkingas ( žr. 20 pastraipą), o kelio danga aplink šulinį - ištrupėjusi, asfaltas sulūžęs. Darytina išvada, kad nuotekų šulinio dangtis galėjo sulūžti jau po sausio 6 dienos ir dėl to, kad aplink buvo atsiradusi kelio duobė, todėl ginčo žala buvo padaryta dėl kelio duobės, o ne dėl nuotekų šulinio.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai nepriteistinos. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (35,04 euro) priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įm.k. 111106319, 35,04 euro ( trisdešimt penkis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė