- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- AS-662-541-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01214-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Polilinija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. G., D. V., V. V., V. N., R. T., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Polilinija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. G., D. V., V. V., V. N., R. T., R. T., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2012 m. spalio 31 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 70-2-1687 „Dėl 2012 m. spalio 29 d. prašymo“, (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta derinti UAB „Polilinija“ parengtą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.
Pareiškėja paaiškino, jog ji yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1999-1008-2012), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. Prie šios valdos daugelį metų yra naudojamas apie 924 kv. m. ploto žemės sklypas. Siekiant galutinai suformuoti žemės sklypą gyvenamojo namo ir kitų statinių eksploatavimui kreipėsi dėl žemės sklypo plano parengimo į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) UAB „Polilinija“, kuri parengė žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, gyvenamojo namo ir kitų statinių eksploatavimui ir jį pateikė derinti Administracijai, kuri nusprendė nederinti parengto žemės sklypo plano ir nurodė, kad galės derinti parengtą planą, kai jis atitiks Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, (toliau – ir Aprašas) 26, 32 ir 33 punktuose išdėstytus reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, toks atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas pažeidžiant Aprašo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, informacija apie parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje, o gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai apie parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, buvo informuoti registruotais laiškais, kuriuose nurodytas susipažinimo su parengtu dokumentu laikas ir vieta bei pasiūlymų teikimo galimybės. Minėtas planas buvo rengtas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2938, taip pat sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pasiūlymų schemų bei Administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 13 d. išduotais sklypo plano rengimo reikalavimais Nr. SPR -8232. Aiškinamajame rašte yra nurodoma visa informacija apie planavimo tikslą bei nurodoma, kad žemės sklypas nesuformuotas, su kuo jis ribojasi. Visiems gretimų žemės sklypų savininkams buvo tinkamai pranešta ir jie buvo informuoti apie galimybę susipažinti su parengtu planu, buvo informuoti apie galimybę teikti pasiūlymus. Tačiau derinančioji institucija jokių pasiūlymų neužregistravo, atsisakydama derinti pateiktą planą nenurodė, kokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 32 punktas, plano rengėjai nepavedė pataisyti plano pagal pasiūlymus, jeigu tokie būtų pateikti, nenurodė, kokias klaidas ištaisyti, kad plano derinimas būtų galimas. Iš Sprendimo neaišku, kaip gautas R. T. nepritarimas sąlygojo ginčijamo Sprendimo priėmimą. Toks trečiojo suinteresuoto asmens nepritarimas negali būti pagrindu nederinti plano. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi ginčijamas individualus sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, jog pareiškėja 2012 m. liepos 5 d. pateikė prašymą Administracijai prašydama leisti suformuoti žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Išnagrinėjus prašymą ir su juo pateiktus dokumentus 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2938, kuriuo leista pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, pažymėto plane lAlp (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjai buvo išduoti sklypo plano rengimo reikalavimai SPR-8232. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo tvarka reglamentuota Apraše. 2012 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gauta (reg. Nr. R13-T1623) R. T. pretenzija dėl rengiamo žemės sklypo plano. Administracija 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr.70-2-1228 „Dėl piliečio R. T. pretenzijos“ informavo pareiškėją apie gautą pretenziją ir paprašė atsižvelgti į pagrįstus prieštaravimus bei atsakyti. 2012 m. spalio 29 d. Administracija gavo pareiškėjos A. S. prašymą dėl parengto sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo. Išnagrinėjus pateikto parengto žemės sklypo plano dokumentaciją nustatyta, kad parengto žemės sklypo plano brėžinys nėra suderintas su pareiškėja, t. y. ant plano brėžinio nėra A. S. parašo. Pateikto tvirtinti parengto žemės sklypo plano dokumentacijoje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad formuojamame sklype esančio pastato savininkė A. S. būtų buvusi nustatyta tvarka supažindinta su parengto žemės sklypo plano sprendiniais. Be to, buvo gauta gretimo žemės sklypo R. T. pretenzija, kuri buvo persiųsta plano rengėjai. Iš pateikto derinti žemės sklypo plano brėžinio nustatyta, kad žemės sklypo plano sprendiniai nebuvo koreguoti atsižvelgiant į minėtą pretenziją, taip pat nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad pretenziją pateikusiam asmeniui buvo atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka nurodant pagrindus, kodėl jo pretenzija laikyta nepagrįsta ir kodėl neatsižvelgta į išreikštą nesutikimą. Pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas nėra galutinis sprendimas ar atsisakymas derinti parengtą žemės sklypo planą, o tik tarpinis dokumentas (informacinio pobūdžio), kuriame išdėstyti nustatyti žemės sklypo plano ir jo rengimo procedūrų dokumentacijos trūkumai, kuriuos ištaisius bus toliau tęsiama derinimo procedūra, todėl šis raštas negali būti laikomas administraciniu aktu.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys V. V. ir D. V. atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
Nurodė, jog pareiškėja tinkamai nesilaikė teritorijų planavimo reikalavimų suderinti interesus, tinkamai ir laiku supažindinti su planavimo dokumentais, išnagrinėti pretenzijas ir į jas atsižvelgti. Po trečiųjų suinteresuotų asmenų pretenzijų, žemės sklypo plano, kuriame yra nelegalus, neįteisintas statinys, sprendimai nebuvo koreguoti. Pažymėjo, kad šiuo atveju apskritai negali būti rengiamas supaprastintas detalusis planas, nes šioje žemėje yra neįteisintas pastatas be suderinimo su atitinkamomis institucijomis, kaimynais, kuris turi būti nugriautas. Pagal teikiamą planą žemės sklypas formuojamas ne tik gyvenamajam namui, bet ir neįteisintam statiniui – ūkiniam pastatui eksploatuoti, kuris yra per arti kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, todėl nesuderinus šių klausimų su gretimų sklypų savininkais, nesąžininga reikalauti panaikinti skundžiamą raštą. Taip pat manė, jog šioje byloje skundžiamas raštas nėra laikytinas administraciniu aktu.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, ABTĮ 22 straipsnį. Nustatė, kad pareiškėja 2012 m. liepos 5 d. pateikė Administracijos direktoriui prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, suformuoti sklypą naudojamam pastatui (1A1p-gyvenamasis namas), esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei Aprašo pagrindu. Nurodė Aprašo 8 punkto nuostatą. Pareiškėjai pateikus prašymą (Aprašo 12 p.) bei Aprašo 12.1-12.3 punktuose nurodytus dokumentus, buvo pradėta administracinė procedūra dėl šio prašymo nagrinėjimo, vadovaujantis minėtu Aprašu. Teismas nurodė Aprašo 12 punktą ir nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjai buvo išduoti sklypo plano rengimo reikalavimai SPR-8232 (Aprašo 15 ir 16 p.), pagal kuriuos UAB „Polilinija“ parengė žemės sklypo planą prie pastatų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (Aprašo 21 ir 25 p.), kurį Aprašo 33 punkto pagrindu pareiškėja pateikė Administracijai derinti. Teismas nurodė Aprašo 35 ir 39 punktus bei nustatė, jog procedūra baigiama pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, atlikusio administracinę procedūrą, teikimu priimti sprendimą (planą tvirtinti arba netvirtinti). Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 33, 34 str.).
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009. Iš byloje nustatytų pagrįstų aplinkybių, Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 70-2-1687 turinio bei teisinio šių teisinių santykių reglamentavimo nustatė, jog pareiškėjos ginčijamas 2012 m. spalio 31 d. sprendimas dėl pareiškėjos A. S. 2012 m. rugsėjo 29 d. prašymo dėl parengto sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas dėl Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4.1 punkto įgyvendinimo, kurių pagrindu pareiškėja galimai turėjo teisę teikti prašymą tęsti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo administracinę procedūrą Aprašo nustatyta tvarka, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros metu, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų dokumentų (prašymo nagrinėjimui buvo prašoma pareiškėjos pasirašyti ant plano brėžinio, pareiškėja neatsakė į gretimo žemės sklypo naudotojo R. T. pretenziją ir žemės sklypo plano sprendinių nekoregavo atsižvelgiant į minėtą pretenziją), tarpinį dokumentą pasirašė Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, o ne Administracijos direktorius, kaip tai numato Aprašo 39 punktas, be to, ginčijamas Sprendimas nurodomas kaip atsakymas į pareiškėjos 2012 m. spalio 29 d. prašymą dėl parengto sklypo plano derinimo.
Teisėjų kolegija pripažino, kad pareiškėjos skundžiamas aktas, kuriuo atsisakyta derinti UAB „Polilinija“ parengtą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme). Kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, byla nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, ir pareiškėjai A. S. grąžintas jos sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p.).
III.
Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Atskirajame skunde teigia, jog teismas tokia nutartimi akivaizdžiai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Mano, jog tokį sprendimą teismas privalėjo priimti spręsdamas skundo priėmimo klausimą, o ne po ilgo bylos nagrinėjimo. Cituoja pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes. Pažymi, jog, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai, o 14 punkte numatyta, kad Aprašo 12 punkte nurodyti prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Paminėtas teisinis reglamentavimas neginčytinai patvirtina, jog tuo atveju, kai yra nusprendžiama leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius, tačiau tuo atveju, kuomet yra nusprendžiama neleisti pradėti rengti žemės sklypo planą, būtent struktūrinis padalinys išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Dėl to teismo argumentai, jog skundžiamas Sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, yra nepagrįsti. Juo labiau įvertinus tai, kad jokių tarpinių dokumentų paminėtas Aprašas nenumato, Apraše yra nustatytas konkretus terminas, per kurį viešojo administravimo subjektas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Vadovaujantis Aprašo 39 punktu, savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas. Tačiau paminėtame Aprašo punkte nėra nurodyta ir/ar reglamentuota, jog savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti būtent sprendimą, jeigu planas netvirtinamas, todėl Aprašo 39 punktas turėtų būti aiškinamas sistemiškai su jau minėtu 14 punktu, kuriame numatyta, kad struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuota atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Dėl to akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kurį pasirašė asmuo, neturintis teisės pasirašyti sprendimo dėl administracinės procedūros užbaigimo, netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.
Antra, teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimą apie individualaus administracinio akto priėmimą. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime Administracija nurodė, kad šis raštas gali būti skundžiamas administracinės teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu pati institucija pripažino, jog yra priimtas galutinis sprendimas pagal jos prašymą ir jai yra persiųstas atsakymas į prašymą, kuris neabejotinai yra individualus administracinis aktas. Teismo argumentus, kad jos apskųstas sprendimas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, paneigia taip pat ir įvykių seka. Pabrėžia, kad ji kreipėsi į Administraciją, kuriai suteikta teisė priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo. Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius jai atsiuntė sprendimą, įformintą raštu, ir toks savivaldybės sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės bei pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymi, kad jos apskųstu sprendimu subjektinei teisei įgyvendinti yra užkertamas kelias – pateikiamas neigiamas atsakymas (išreikšta viešojo administravimo subjekto valia), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą nutraukė.
Trečia, sistemiškai išanalizavus Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (19 str. 1 d., 21 str.), akivaizdu, kad administravimo procedūra gali būti pradėta tik tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektas gauna asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą arba, kaip šio ginčo atveju, yra pateikiamas prašymas. Skundžiamas Sprendimas laikytinas administracinės procedūros sprendimu Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu, kadangi tai yra sprendimas, priimtas išnagrinėjus jos prašymą. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėja Administracijai pateikdama prašymą, inicijavo administracinę procedūrą, kadangi siekė įgyvendinti savo teises, o Administracija jas įgyvendinti užkirto jai kelią, persiųsdama Aprašo 14 punkte numatytą atsakymą, nurodant prašymo netenkinimo priežastis. Atsakyme – sprendime, kurį ji apskundė, nurodyta informacija neginčytinai jai sukelia teisines pasekmes, nes yra atsisakoma leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, todėl atmestini ir teismo argumentai, jog skundžiamo sprendimo panaikinimas jai jokių pasekmių nesukelia. Tokie abstraktūs teismo argumentai vertintini kritiškai. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-560/2012 ir teigia, jog šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra panašios, Sprendimas laikytinas administracinės procedūros sprendimu.
Pažymi, jog Kauno apygardos administracinis teismas, nenagrinėdamas skundžiamo Sprendimo teisėtumo, neteisėtai susiaurino teisminio ginčo ribas. Teismo sprendimas šiuo klausimu yra visiškai nemotyvuotas. Nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje nustatytą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kurio esmė – suteikti šalims vienodas teises įrodinėjimo procese bei teikiant paaiškinimus dėl bylos.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog teismas nepažeidė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto normos. Pažymi, jog Aprašo 14 punkte yra reglamentuota procedūros dalis, kai yra sprendžiamas prašymo atitikimas Aprašo reikalavimams, ir nustačius, kad pateiktas prašymas (ar prie jo pridėti dokumentai) yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų (ar nepakankami), motyvuotai atsisakoma leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Nagrinėjamu atveju situacija jau yra kitoje stadijoje, t. y. buvo priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2938, kuriuo leista pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, pažymėto plane lAlp (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjai buvo išduoti sklypo plano rengimo reikalavimai SPR-8232. Taigi teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai buvo suteikta teisė pradėti rengti žemės sklypo planą. Atitinkamai Aprašo 39 punkte yra imperatyviai reglamentuota tvarka ir subjektas priimantis sprendimą dėl parengto plano tvirtinimo, tokia kompetencija yra suteikta Administracijos direktoriui. Papildomai pažymi tai, kad iš paties skundžiamo rašto turinio yra aišku, kad tai nėra galutinis sprendimas ar atsisakymas derinti žemės sklypo planą. Rašte aiškiai nurodyta, kad Administracija planą derinti galės tuomet, kai bus ištaisyti rašte nurodyti trūkumai ir parengtas žemės sklypo planas atitiks teisės aktų reikalavimus. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog skundžiamu raštu yra atsisakoma tvirtinti jos parengtą žemės sklypo planą. A. S. 2012 m. spalio 29 d. buvo pateikusi prašymą derinti (o ne tvirtinti) parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Į šį prašymą jai ir buvo pateiktas skundžiamas raštas (atsakymas), nurodant, kokius trūkumus pašalinus sklypo planas galės būti suderintas. Žemės sklypo planas turi būti suderintas su Aprašo 34 punkte nurodytais subjektais. Aprašo 38 punkte nustatyta, kad suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui ir tuomet Aprašo 39 punkte nustatyta tvarka žemės sklypo planas yra tvirtinamas arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti. Mano, kad teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimų, priėjo teisėtos bei pagrįstos išvados konstatuodamas, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priimti atitinkamą nutartį dėl Administracijos direktoriaus – ištaisyti klaidas, padarytas išduodant neteisėtą leidimą rengti sklypo planą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat prašo priimti atitinkamą nutartį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atlieka žemės naudojimo kontrolę Kauno mieste, – atlikti veiksmus, užfiksuojant laisvos valstybinės žemės grobimo atvejį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir priteisti iš pareiškėjos jo patirtas išlaidas, dalyvaujant šiame teismo procese. Atsiliepime išdėsto argumentus, susijusius su pareiškėjos A. S. rengiamu žemės sklypo planu.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime dėl teismo atsisakymo priimti skundą nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-390/2013), administracinis teismas nepriima skundo kaip nenagrinėtino teismų, jeigu nėra ginčo objekto. Šiuo atveju yra aiškus ir konkretus ginčo objektas, t. y. Sprendimas. Pažymi, kad pagal ABTĮ 102 straipsnio 2 dalį, dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas, o ne apeliacinis skundas.
Dėl Sprendimo nepripažinimo individualiu teisės aktu nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai nusprendė, kad minėtas raštas nėra individualus teisės aktas ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pareiškėja žemės sklypo planą prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, rengė vadovaudamasi Aprašu, kuriame išsamiai nurodyta, kokie veiksmai atliekami rengiant ir derinant žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Pagal Aprašo 35 punktą, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas. Teigia, kad skunde daroma klaidinga išvada, jog struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduoti žemės sklypo rengimo reikalavimai SPR-8232. Nėra teisinio pagrindo taikyti tokį patį reguliavimą, kai yra išduodamos/atsisakoma išduoti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir kai vyksta jau parengto žemės sklypo derinimo procedūra. Aprašo 38 ir 39 punktai taikomi tik po to, kai vadovaujantis Aprašo 35 punktu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas suderina žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Šiuo atveju Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas priėmė tarpinį sprendimą pagal Aprašo 35 punktą, o galutinį sprendimą pagal Aprašo 39 punktą dėl žemės sklypo derinimo priima savivaldybės administracijos direktorius. Daro išvadą, jog Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas raštas yra tarpinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros metu, ir nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes galutinį sprendimą priima tik savivaldybės administracijos direktorius. Skundžiamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, o tik informuoja, kokius trūkumus pareiškėja privalo pašalinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys D. V. ir V. V. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Nurodo, jog teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Šioje byloje skundžiamas raštas nėra laikytinas administraciniu aktu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus ir realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Kadangi vyksta derinimo stadija, o skundžiamas ne galutinis sprendimas, tai Sprendimas nesukels teisinių pasekmių, nėra realaus teisių pažeidimo, todėl ir šiuo pagrindu skundas atmestinas. Mano, kad pareiškėja nesielgė geranoriškai ir nesiekė pašalinti nustatytų trūkumų, kurie yra objektyviai pašalintini, nesilaikė derinimo procedūrų, o iš karto nepagrįstai kreipėsi į teismą. Be to, pažymi, kad pagal teikiamą planą žemės sklypas formuojamas ne tik gyvenamajam namui, bet ir neįteisintam statiniui – ūkiniam pastatui eksploatuoti, kuris yra per arti kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje ribos, todėl pareiškėjai nesuderinus šių klausimų su gretimų sklypų savininkais, nesąžininga reikalauti panaikinti skundžiamą raštą, kuriame atsisakyta derinti teikiamą žemės sklypo planą, nes pažeisti procedūriniai reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria teismas nutarė bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti dėl to, kad skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjos argumentas, jog tai, ar pareiškėjos skundas nagrinėtinas administraciniame teisme, teismas turėjo nustatyti spręsdamas skundo priėmimo klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiuo atveju pareiškėja skundė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimą, įformintu raštu Nr. 70-2-1687 „Dėl 2012 m. spalio 29 d. prašymo”, kuriuo atsisakyta derinti UAB „Polilinija“ parengtą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, ir kuriame nurodyta, jog derinti parengtą planą bus galima tuomet, kai jis atitiks Aprašo 26, 32 ir 33 punktuose išdėstytus reikalavimus bei su sprendimais bus supažindinta pareiškėja.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai pateikus prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, suformuoti sklypą naudojamam pastatui (Aprašo 12 p.) bei Aprašo 12.1-12.3 punktuose nurodytus dokumentus, buvo pradėta administracinė procedūra dėl šio prašymo nagrinėjimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjai buvo išduoti sklypo plano rengimo reikalavimai SPR-8232 (Aprašo 15 ir 16 p.), pagal kuriuos UAB „Polilinija“ parengė žemės sklypo planą prie pastatų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (Aprašo 21 ir 25 p.), kurį Aprašo 33 punkto pagrindu pareiškėja pateikė Administracijai derinti (b. l. 13-98). Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog tokiu būdu buvo pradėta plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo procedūra.
Pagal Aprašo 35 punktą, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas. Aprašo 38 punkte numatyta, jog suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui, o pagal Aprašo 39 punktą, savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo procedūra Administracijos direktoriaus sprendimu dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo nebuvo užbaigta (Aprašo 39 p.), o pareiškėjos skundžiamu Sprendimu, kuriuo yra atsisakyta derinti UAB „Polilinija“ parengtą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, kelias tolesnei procedūrai dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo yra užkertamas, t. y. pateikiamas neigiamas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, kuris derina žemės sklypo planą, atsakymas (išreikšta viešojo administravimo subjekto valia). Tai reiškia, jog po šio Sprendimo priėmimo, neištaisius jame nurodytų plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, trūkumų, tolimesnė administracinė procedūra yra negalima. Taigi pareiškėjai iš esmės užkertamas kelias tolimesnei teritorijų planavimo eigai, o būtent suderinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo plano rengimo bylos pateikimui savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 38 p.) bei jo tvirtinimui, todėl teiginys, jog atsakovo atsisakymas suderinti žemės sklypo planą pareiškėjai sukėlė tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, yra nepagrįstas. Įvertinus pareiškėjos skundo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 70-2-1687 „Dėl 2012 m. spalio 29 d. prašymo“, turinį, nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjos skundžiamas teisės aktas laikytinas tarpiniu (procedūriniu) dokumentu, priimamu administracinės procedūros metu, ir jo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tik tokiu atveju, jei šis atsakovo raštas nebūtų reikšmingas tolimesnei procedūrai, jis galėtų būti laikomas tarpiniu (procedūriniu) dokumentu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos skundžiamas Sprendimas laikytinas sukeliančiu jai teisines pasekmes, t. y. darančiu įtaką jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą, be kita ko, kelia savarankiškus reikalavimus (prašo priimti atitinkamą nutartį dėl Administracijos direktoriaus – ištaisyti klaidas, padarytas išduodant neteisėtą leidimą rengti sklypo planą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat priimti atitinkamą nutartį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atlieka žemės naudojimo kontrolę Kauno mieste, – atlikti veiksmus, užfiksuojant laisvos valstybinės žemės grobimo atvejį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo objektas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą keliami reikalavimai nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl jie nenagrinėtini, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo atveju nėra kompetentingas spręsti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą formuluojamus reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis nenurodo, kokias realias bylinėjimosi išlaidas jis patyrė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012), nenurodo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl toks jo prašymas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 45 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria administracinė byla buvo nutraukta, panaikinama, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.