Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą maisto išvežiojimo srityje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

2) 2016 m. kovo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

3) 2016 m. balandžio 20 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 18 d. baudžiamaisiais įsakymais, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, bausmę atlikęs 2017 m. rugsėjo 4 d.;

4) 2021 m. kovo 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį ir 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), be pastovios gyvenamosios vietos, kartais apsistojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė, ją atlikęs, teistumas neišnykęs;

2) 2023 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – areštas 30 parų (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. ir A. S., veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. spalio 11 d. apie 19.30 val. degalinės „Viada“, esančios (duomenys neskelbtini) aikštelėje, rado nukentėjusiajam A. B. priklausančius 500 eurų, kuriuos A. S. paėmus nuo aikštelės grindinio ir įsėdus į A. S. vairuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš degalinės „Viada“ ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė A. B. priklausantį 500 eurų turtą.

Šiais savo veiksmais A. S. ir A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su A. S. įvykio dieną, galimai 2022 m. spalio 11 d., važiavo į Kauno miestą nusipirkti automobilį. Jį nusipirkę, važiavo atgal į namus, sustojo degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), išvažiavus iš Kauno miesto, nusipirkti popieriukų cigaretėms rūkyti. A. S., išlipęs iš automobilio, tarp kolonėlių pamatė gulinčius pinigus. Po to ir jis juos pamatė. A. S. juos susirinko, sėdo į automobilį ir jie išvažiavo, o popierėlius cigaretėms įsigijo jau kitoje degalinėje. Skubėjo išvažiuoti iš degalinės, nes suprato, kad pinigų savininkas gali greitai atsirasti. Tai buvo pinigų kupiūros po 50 Eur ir po 100 Eur. Patvirtino, kad matė, kaip A. S. rinko pinigų kupiūras, tam neprieštaravo. Jis pats nėjo rinkti pinigų, nes nebūtų spėjęs prieiti, matė link jų einantį kitą žmogų. A. S. jam sakė, kad buvo 400 Eur, nes pinigus pasidalijo po 200 Eur. Gali būti, kad A. S. sau pasiėmė dar 100 Eur, todėl pripažįsta, kad viso pavogė 500 Eur. Grįžus į namus, su A. S. tarėsi, prašė jo grąžinti pinigus, nes jiems iš karto paskambino policija, bet A. S. atsisakė tai padaryti. Todėl jis negrąžino ir savo pinigų dalies, nes tai nebūtų nieko pakeitę. Vėliau jis atlygino nukentėjusiajam dalį žalos – pervedė 700 Eur. Tokią sumą pervedė, nes nukentėjusysis jam nurodė mokėjęs už advokato paslaugas 200 Eur ir norėjo atgauti šiuos pinigus. Daugiau taip pasižada nesielgti, radęs pinigus degalinėje, jų nepasisavins.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną, 2022 m. spalio 11 d. važiavo su A. S. į Kauną pirkti automobilio. Jis rūko tabaką, todėl jam reikėjo popieriukų cigaretėms sukti. Važiavo A. S. vairuojamu automobiliu „BMW“. Paprašė A. S. sustoti degalinėje nusipirkti minėtų popieriukų. Automobilyje jis sėdėjo gale, nes priekinės automobilio keleivio durys neatsidaro. Sustojo degalinėje „Viada“, A. S. jam davė kelis eurus tam, kad nusipirktų minėtų popieriukų. Jis išlipęs degalinėje pamatė pinigus ir juos susirinko. Kam tie pinigai galėjo priklausyti, būdamas degalinėje, neklausė. Juos tiesiog paėmė, įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Iš viso buvo 500 Eur, pasidalijo su A. S. po 250 Eur. Popierėlių minėtoje degalinėje nebepirko, nes rado pinigus. Jų nusipirko jau kitoje degalinėje. Kad kažkas yra pinigų savininkas, jis suprato, jei kažkas jų būtų ieškojęs, juos būtų atidavęs, bet jau buvo pasiėmęs pinigus ir įsėdęs į automobilį. Negalvojo, kad tokie jo veiksmai yra vertinami kaip vagystė. Pinigai šiuo atveju gulėjo ant žemės. Dabar, kai susipažino su įstatymais, jau supranta, kad taip negalima elgtis, pripažįsta, kad padarė nusikaltimą. Kai grįžo į kaimą, A. S. paskambino policijos pareigūnai, bet jis nepatikėjo, kad skambino policija. Draugas norėjo pinigus grąžinti, o jis norėjo juos pasilikti sau. Ką ateityje darys radęs pinigus, nežino, priklausys nuo jų radimo vietos, tačiau pats nesidžiaugtų, jei tokiu būdu būtų paimti jo pinigai, norėtų, kad jam jie būtų grąžinti. Pripažįsta, kad padarė žalos nukentėjusiajam, jos neatlygino, nes neturi tam pinigų, galėtų tai padaryti dalimis. Šiuo metu ieškosi darbo, bet kaime jo nėra. Paskutinį kartą yra dirbęs Vokietijoje, o Lietuvoje dirbo pas ūkininką. Šiuo metu jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundžia, galėtų ir vėl įsidarbinti pas ūkininką.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, kad 2022 m. spalio 11 d., tikslios valandos neatsimena, atvyko į degalinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), ir užsipylė kuro. Eidamas susimokėti iš telefono dėklo pametė 500 Eur. Nuėjęs į degalinę suprato, kad pametė pinigus, tada paskambino policijos pareigūnams, kurie pasiūlė pasižiūrėti degalinės vaizdo kameras. Paprašė degalinės pardavėjų, kad leistų peržiūrėti vaizdo įrašą, kadangi pametė jų degalinės teritorijoje pinigus. Pardavėja jam leido peržiūrėti ir pastebėjo, kad iškritusius pinigus paėmė vienas vyriškos lyties asmuo, kuris ėjo piltis degalų, tačiau pamatęs pinigus, jis juos pasiėmė ir net nepradėjęs pilti degalų išvažiavo iš degalinės. Pinigus paėmė asmuo, išlipęs iš automobilio „BMW“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–34).

2022 m. spalio 11 d. nukentėjusiojo A. B. skunde nurodoma, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) jam ant žemės iškrito 500 eurų. Šiuos pinigus greitai susirinko iš automobilio „BMW“ išlipęs asmuo ir staigia pasišalino. Dėl to jam buvo padaryta 500 eurų žala (1 t., b. l. 11–18).

2022 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – degalinė „Viada“, (duomenys neskelbtini). Degalinės teritorijoje yra kuro kolonėlės. Šalia įvykio vietos yra kolonėlės Nr. 5 ir 6. Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 19–26).

2022 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2022 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis daryto vaizdo įrašo, pavadinimu „pinigai“, apžiūra. Vaizdo įrašo pradžia – 19 val. 25 min. 59 s. Vaizdo įraše matyti, kaip apie 19 val. 27 min. 50 s. į degalinės „Viada“ teritoriją įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja prie kolonėlės Nr. 6. Iš automobilio išlipa vyras, apsirengęs oranžinės spalvos liemenę, dėvi šviesios spalvos kelnes, užeina už automobilio galo ir ateina prie kolonėlės su talpa, į kurią pila kurą. Apie 19 val. 30 min. 16 s. minėtas asmuo eina į priekį pro vaizdo stebėjimo kamerą, įkiša į vidinę liemenės kišenę ranką ir tuo metu jam iškrenta galimai popierinės kupiūros, kurių yra daugiau nei viena. Asmuo dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. Apie 19 val. 31 min. 57 s. į degalinės teritoriją įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja prie kolonėlės Nr. 5. Automobilio viduje matyti vairuotojo vietoje sėdintis asmuo. Iš galinės sėdynės vairuotojo pusėje išlipa kitas asmuo, kuris dėvi juodos spalvos striukę su gaubtuvu ant galvos ir juodos spalvos kelnes, nueina prie išmestų kupiūrų ir jas susirenka bei grįžta atgal į minėtą automobilį. Jis atsisėda į galinę kairės pusės vietą 19 val. 32 min. 45 s. ir 19 val. 32 min. 55 s. minėtas automobilis išvažiuoja. Apie 19 val. 33 min. 10 s. į vaizdo stebėjimo kameros lauką grįžta vyriškis, kuris pametė kupiūras, nueina į automobilį ir atrodo lyg jame kažko ieškotų. Vaizdo įrašas baigiasi 19 val. 39 min. 51 s. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 57–67).

2022 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad asmenys, kurie galimai pasisavino pamestus pinigus degalinėje „Viada“, atvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso A. S. Susisiekus telefonu su minėtu asmeniu, jis nurodė, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 19 val. 30 min. buvo degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią atvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairavo pats. Taip pat nurodė, kad automobilio galinėje sėdynėje kartu su juo važiavo jo draugas A. S.. A. S. paaiškino, kad atvykus į degalinę, jis sustojo ties kolonėle Nr. 6 ir pamatė, kad priešais jį ant plytelių yra išmestos popierinės pinigų kupiūros. Tai pamačius, A. S. išlipo iš galinės keleivio sėdynės, nuėjo iki minėtų kupiūrų, jas susirinko, ir grįžo atgal į automobilį „BMW“. Tada jie išvažiavo iš degalinės teritorijos. Minėtus pinigus A. S. paėmė, nes jie buvo numesti ant plytelių ir niekam nepriklausė. Paaiškinus A. S. situaciją, kad pamesti pinigai priklauso asmeniui, kuris kreipėsi į policiją dėl pamestų pinigų, A. S. nurodė, kad jis susisiekė telefonu su A. S. ir jam pasakė apie minėtą situaciją, tačiau A. S. nurodė, kad pinigų jis grąžinti nesiruošia, nes jis juos rado ir jie niekam nepriklausė (1 t., b. l. 68–69).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Taigi iš šio straipsnio dalies dispozicijos matyti, kad vagystės, kaip nusikalstamos veikos, dalyku gali būti tik toks turtas, kuris yra kaltininkui svetimas ir yra kito asmens nuosavybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme. Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (CK 4.62 straipsnis).

Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą. Bešeimininkiu nepripažįstami ir daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose. Tai gali būti prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims.

Šiuo atveju, ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių byloje nėra. Kaltinamieji, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad jie atvyko į degalinę „Viada“, A. S. joje ketinant įsigyti popierėlių cigaretėms sukti. Iš karto atvykę į degalinės teritoriją, jie pamatė ant grindinio netoli degalų kolonėlės buvusias pinigų kupiūras. A. S. staigiai prie jų priėjo, jas paėmė ir netgi nebandydamas paklausti, kam šie pinigai galėtų priklausyti, neketindamas jų perduoti degalinės darbuotojui, juos paėmė ir A. S. vairuojant, iš karto iš degalinės teritorijos išvažiavo, nebetęsdami savo sumanymo įsigyti daiktų, kurių jiems reikėjo.

Nurodytas aplinkybes objektyviai patvirtina įvykio metu degalinės „Viada“ teritorijoje darytas vaizdo įrašas, esantis byloje, bei jo apžiūra. Iš šio įrašo matyti, kaip apie 19 val. 27 min. 50 s. į degalinės „Viada“ teritoriją įvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie kolonėlės Nr. 6. Iš automobilio išlipo vyras – nukentėjusysis bei apie 19 val. 30 min. 16 s., eidamas nuo kuro kolonėlės, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, atsiskaityti, įkišo į vidinę liemenės kišenę ranką, ir tuo metu jam iškrito kelios galimai popierinės kupiūros. Po kiek daugiau kaip minutės, apie 19 val. 31 min. 57 s., į degalinės teritoriją įvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie kolonėlės Nr. 5, tai yra netoli kolonėlės, prie kurios buvo sustojęs ir nukentėjusysis. Šis automobilis priklausė kaltinamajam A. S.. Tai patvirtino A. S., šios aplinkybės neneigė ir pats A. S., patvirtinęs, kad jis vairavo minėtą automobilį ir analizuojamo įvykio metu, o A. S. sėdėjo automobilio gale. Vaizdo įraše užfiksuota, kad minėtos kupiūros buvo išmėtytos priešais jų automobilį. A. S. patvirtino, kad būtent jis išlipęs iš automobilio ir jas pamatęs, paėmė nuo grindinio iš viso 500 Eur, tai yra būtent tokią sumą, kokią jau pirminiame skunde nurodė nukentėjusysis. Abu kaltinamieji pripažino, kad pinigines lėšas jie pasidalijo išvažiavę iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis į degalinės lauko teritoriją iš degalinės parduotuvės grįžo jau apie 19 val. 33 min. 10 s., taigi vos po 1,5 min. nuo to laiko, kai į ją įvažiavo kaltinamieji, taigi, jeigu nebūtų atlikti kaltinamųjų veiksmai, jis neabejotinai būtų turėjęs galimybę susigrąžinti savo pinigines lėšas. Kaltinamasis A. S. patvirtino matęs, kaip link pinigų ėjo vyras, tačiau A. S. buvo pirmas, pasiėmė pinigus ir greitai įsėdo į A. S. automobilį, o šis netrukus išvažiavo iš įvykio vietos. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino matęs, kaip A. S. paėmė pinigų kupiūras nuo grindinio. Jie vėliau šiuos pinigus pasidalijo. A. S. veiksmai sudarė prielaidas su paimtais nukentėjusiojo pinigais greitai pasišalinti iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad kaltinamieji šio įvykio metu veikė bendrai, susitarę konkliudentiniais veiksmais.

IV. Bausmių kaltinamiesiems skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. S. yra teisiamas jau penktą kartą, o A. S. – antrą kartą (2023 m. gegužės 19 d. jam priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs vagystę, dar nėra įsiteisėjęs). Abu jie bausti administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jų baustumai nėra susiję su turtinio pobūdžio neteisėtais veiksmais. A. S. yra dirbantis, o A. S. darbo veiklos nevykdo. Abu būdami baigę 9 klases, niekur toliau nesimoko, nesiekia įgyti profesijos, kuri ne tik būtų pozityvaus užimtumo šaltinis, paskatintų juos nebenusikalsti, bet ir padėtų lengviau užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. Ši aplinkybė apie pakankamai menką kaltinamųjų darbo patirtį, jiems būnant jauno amžiaus, darbingiems, vertintina neigiamai jiems inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikaltimo kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. būdingas ir nusikaltimų nuosavybei darymo modelis. Tačiau sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio jam parinkimo, būtina įvertinti tai, kad jo vaidmuo šiuo atveju nusikaltimo padaryme buvo pasyvesnis nei A. S., be to, jis dėjo pastangas sumažinti savo įvykdyto nusikaltimo pasekmes, savanoriškai atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam. Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino besigailintys dėl savo poelgio, nurodė, kad pasielgė spontaniškai, suprato neigiamus savo elgesio padarinius, suvokė, kad pasisavinant turtą net ir tuo atveju, kai jis yra neapdairiai paliktas, tai sukelia turto savininkui neigiamų padarinių ir padaro žalos, pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Teismo vertinimu, kaltinamųjų poelgį lėmė sudėtinga jų finansinė padėtis, siekis lengvai ir greitai pasipelnyti, pozityvaus užimtumo stoka. Atsižvelgiant į tai, kaltinamiesiems tikslinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies maksimalaus ir minimalaus dydžių vidurkis, kaltinamajam A. S., atsižvelgiant į jo aktyvesnį vaidmenį veikos padaryme, skiriant didesnę bausmę nei A. S.. Abiem kaltinamiesiems vietoje intensyvios priežiūros skirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai, kurie tiek padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, tiek ir skatins kaltinamųjų resocializaciją.

Kaltinamieji yra atlikę jiems ankstesniais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes. A. S. 2023 m. gegužės 19 d. buvo priimtas naujas baudžiamasis įsakymas dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, kurią jis galimai padarė 2023 m. balandžio 22 d. (likus keturioms dienoms iki šioje byloje numatyto teisiamojo posėdžio), tačiau kadangi šiuo metu minėtas baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, juo paskirta bausmė su naujai skiriama laisvės apribojimo bausme šiuo metu nebendrinama, o bausmių vykdymo tvarkos nustatymo klausimas paliekamas spręsti BPK 347 straipsnyje numatyta tvarka bausmių vykdymo proceso metu.

Kadangi kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, jų byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų byloje nėra – kaltinamasis A. S. nukentėjusiajam savanoriškai atlygino 200 Eur patirtų advokato atstovavimo išlaidų (už civilinio ieškinio parengimą).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti jam 500 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. nukentėjusiajam savanoriškai atlygino visą padarytą turtinę žalą, tai patvirtino ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, kaltinamajam savanoriškai ją atlyginus (BPK 107 straipsnis).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamosiose bylose, kuriose pasikėsinama į asmens turtą, o nukentėjusiems asmenims nepadaromas sveikatos sutrikdymas, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai sudaro apie 300–500 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018, 2K-382-1073/2017, 2K-228-511/2016).

Šiuo atveju, nukentėjusysis neabejotinai patyrė tam tikrus nepatogumus, kai pasigedo jo turėtos pinigų sumos – 500 Eur. Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, šie pinigai buvo skirti nukentėjusiojo turėtiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Dėl kaltinamųjų veiksmų, jis su kreditoriumi savalaikiai negalėjo atsiskaityti, dėl to prieš šį asmenį jo reputacija buvo sugadinta. Neabejotina, kad pakankamai reikšmingos sumos praradimas nukentėjusiajam sukėlė stresą, kitų nepatogumų, kuomet jis turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą, kreiptis į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo, tuo gaišdamas savo laiką. Vis dėlto, šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad pinigai nukentėjusiojo nustojo būti valdomi visų pirma dėl jo paties neatsargių veiksmų, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad vienas iš kaltinamųjų jam turtinę žalą atlygino savanoriškai. A. S. yra nedirbantis, tačiau abu kaltinamieji yra jauno, darbingo amžiaus. Pažymėtina, kad itin sunkių padarinių kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė. Nors jo patirti nepatogumai – piniginių lėšų praradimas – neabejotinai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, tačiau nukentėjusysis niekaip nepagrindė ieškinyje nurodytų padarinių – juntamo didelio psichologinio sukrėtimo, to, kad po įvykio jis tapo itin dirglus, jautrus bei kad ši būklė būtų besitęsianti iki šiol. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus ir kaltinamųjų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais ir aptarta teismų formuojama praktika, daroma išvada, kad nukentėjusiojo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis ir dėl to mažintinas, jam iš kaltinamųjų solidariai priteisiant 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, vietoje intensyvios priežiūros A. S. per visą laisvės apribojimo laiką paskirti įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, vietoje intensyvios priežiūros A. S. per visą laisvės apribojimo laiką paskirti įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam A. B. solidariai iš A. S. ir A. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo procesą nutraukti, vienam iš nuteistųjų savanoriškai atlyginus visą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

A. S. ir A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.