- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- II-94-882/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00058-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. D. ir jo atstovui advokatui J. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas įspėjimas dėl to, kad 2022 m. sausio 25 d. apie 16 val. 45 min. adresu (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus atėjo į buvusios draugės V. Š. namus; namuose buvo nepilnamečiai vaikai E. D. ir E. D. bei V. Š. mama N. Š.; A. D. konflikto metu N. Š. vieną kartą kumščiu trenkė į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą; A. D. vartojo keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius, įžeidžiančiai vadino V. Š., jos tėvą, mamą N. Š., grasino jai, kad paguldys į lovą, jai bus šakės; visa tai matė ir girdėjo nepilnamečiai vaikai; tokiais veiksmais A. D. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, neužtikrino savo vaikams saugios aplinkos, neapsaugojo jų nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Nurodoma, jog, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. D. 2022-03-09 skundas, kuriuo jis prašo panaikinti aukščiau minėtą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodo, jog: 1. administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, byla išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., kuriam nebuvo tinkamai pranešta ir nebuvo sudarytos procesinės galimybės susipažinti su administracinio nusižengimo byla, turėti gynėją, dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ir duoti paaiškinimus bei teikti visus reikalingus rašytinius įrodymus, tuo esminiai buvo pažeistos ANK XXXIII skyriuje administracinių nusižengimų bylų, nagrinėjamų ne teismo tvarka proceso nuostatos, nurodytos ANK 615-619 straipsniuose, administracinių nusižengimų teisenos principai (ANK 566 str., nekaltumo prezumpcija), 563, 567, 569, 571 straipsniai ir ypatingai ANK 577 straipsnis, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, išdėstytos ANK 576, 577 straipsnio 2 dalyje; 2. taip pat nurodo, jog skundžiamame nutarime, aprašant administracinį nusižengimą, nurodomos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės, jokių pažeidimų ir veiksmų, kurie atitiktų ANK 73 straipsnio 1 dalį jis nepadarė ir kaltu neprisipažįsta. Nutarime nurodoma, kad jis vieną kartą kumščiu trenkė N. Š. į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Vyriausioji specialistė, nurodydama tokias aplinkybes šiurkščiai viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, kada tik teismas įstatymo nustatyta tvarka turi teisę asmenį pripažinti kaltu ir paskirti jam atitinkamą bausmę. Pasak A. D., jis kategoriškai neigia nutarime išvardytus veiksmus, kuriuos jis tariamai padarė galimai dėl neblaivumo buvusios draugės V. Š., jos tėvo ir N. Š. atžvilgiu. Visi išvardinti veiksmai, kuriuos tariamai padarė jis, ir panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, yra neatitinkantys tikrovės, nepagrįsti leistinais ir neginčijamais įrodymais, esminiai pažeidžia jo nekaltumo prezumpciją ir kitus administracinės teisenos principus.
Teismo posėdžio metu A. D. laikėsi savo skundo argumentų, prašė jį tenkinti, skundžiamą nutarimą panaikinti. Parodė, kad faktas toks, kad viskas įvyko 2022-01-25, bet ten apkalbėjo jį ir prokurorė jautė, kad jis yra nekaltas ir jį išteisino. Yra pridėjęs raštą, gautą iš prokurorės. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, kurio nebuvo. Buvo akistata tarp jo ir N. Š., kuri kaltino jį smurtu. Dalyvavo ir V. Š.. Ikiteisminį jam nutraukė dėl smurto. Vyko viskas apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini). Dabar ten negyvena. Tada atėjo pas vaikus - E. D. ir E. D.. Ten buvo ir N. Š. su V. Š.. Jis buvo blaivus. Buvo apkaltintas smurtu, kurio nebuvo. Buvo iškviesta policija ir jų paprašytas jis be problemų pasitraukė. Du pareigūnai buvo atvykę. Jokių keiksmažodžių nevartojo. Atėjo susitikti su vaikais. Su V. kartu negyvena. Viskas čia ir vyksta dėl bendravimo su vaikais. Civilinė byla dėl bendravimo oficialiai yra teisme. Jos apkaltino jį smurtu, tuo pačiu įtraukdamos Vaikų teises. Nežino, ar Vaikų teisės gali duoti jam įspėjimą. Su p. R. net nebuvo susitikę, jo niekas net neapklausė, kaip ten viskas vyko. 2022-02-02 su p. R. susitikęs nebuvo. Taip, ant šaukimo jo parašas. Prašo panaikinti tą įspėjimą, nes ten buvo tikrai apkalbėtas. N. Š. kumščiu į pilvo sritį tikrai netrenkė, buvo padaryta akistata ir įrodyta, kad tokio dalyko nebuvo. Tokio pokalbio net nebuvo, kad jai bus šakės. Policija blaivumo nenustatinėjo, nes jis buvo blaivus. Nežino, kas nusprendė, kad jis galimai neblaivus buvo, kas kaip norėjo, tas taip rašė, bet faktas tas, kad jokio konflikto nebuvo. Smurto nevartojo prieš Š., keiksmažodžių nevartojo, V. Š. negrasino. Apie prie bylos pridėtą 2022-01-25 telefonu darytą įrašą nieko nežino ir faktas tas, kad įrašo daryti neleido. Jos visą laiką provokuoja jį su vaikais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. D. atstovas advokatas J. N. teisme parodė, jog prašo atsižvelgti į jų skunde išdėstytas aplinkybes ir įvertinti, kad tas protokolas, kuris surašytas 2022-02-25, neatitinka protokolui keliamų reikalavimų ir prasilenkia su objektyviąja tiesa. Skundas surašytas dėl to, kad protokole surašytos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės. Toks nutarimas neturėtų toliau galioti, nes jame pateiktos išvados gali turėti vėliau tam tikros reikšmės pareiškėjui D. Pirmiausia, kadangi protokole konstatuojama aplinkybė, kuri prieštarauja tam tikriems faktams, todėl prašytų vertinti ir daryti išvadą, jog „2022-01-25 apie 16.45 val. galimai neblaivus D. atėjo į draugės namus“ – tas teiginys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas kategoriškai neigia, kad būtų buvęs neblaivus, policija nepatvirtino, protokolas nebuvo surašytas dėl neblaivumo. Liudytojų parodymus prašo vertinti kritiškai, nes tam tikra prasme suinteresuotos liudytojos yra ir ypatingai norėtų, kad teismas kritiškai vertintų N. Š. parodymus, nes ji kreipėsi su pareiškimu, kad buvo sumušta, tuo suklaidino ir Vaikų teisių apsaugos specialistę ir faktiškai kategoriškai nori tvirtinti, jog N. Š. ir pareiškimas, ir parodymų dalis buvo įvertinti, kai prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ir specialistė R. R. arba buvo suklaidinta, arba paskubėjo surašyti nutarimą. Mano, kad ji žino, jog LR Konstitucijos 31 str. įsakmiai nurodo, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl tokia sąvoka, kuri buvo įrašyta protokole, negali būti įrodyta, ir šitą aplinkybę prašytų laikyti nepagrįsta. Negalima specialistei daryti išvados, kuri yra ne jos kompetencijoje. Manytų, kad tie išsakyti teiginiai, pažeidimo esmė irgi negali būti. Jei atkrenta, kad A. D. buvo neblaivus, jei atkrenta, kad jis trenkė – kas belieka? Ar lieka tame veiksmai, kuriuos surašė specialistė, t. y. keiksmai, necenzūriniai žodžiai? Tie dalykai irgi turėtų būti išsamiai aptarti ir mano, kad nėra įrodytos tos aplinkybės. Ar vaikams sukėlė nesaugią aplinką, galėjo būti vertinama ir vaikų atžvilgiu. Jei vyksta konfliktas, tai teisėjas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad suaugę žmonės turi pasirūpinti, kad vaikai neturi būti tokioje aplinkoje, todėl pastabos šiuo atveju yra ne tik tėčiui, bet ir mamai. Jei tarp N. Š. ir A. D. vyko konfliktinė situacija, ji (N. Š.) irgi turėjo pasielgti taip, kad neskatintų konflikto, o jo vengtų. Atkreiptinas dėmesys, jog yra nustatyta ikiteisminio tyrimo byloje, kad D. atėjo dėl vaikų, o N., galvodama, kad tariamai yra grėsmė, bandė įsiterpti. Tai sąlygojo konfliktinę situaciją, nes N. nebuvo jokio pagrindo apsilankyti ir sukelti konfliktą bei trukdyti bendrauti su vaikais. D. nėra konfliktinis asmuo, jam su juo yra tekę turėti ne vieną situaciją ir jis ramiai dėsto savo teiginius. Tai rodo ir sudaryta taikos sutartis. Galbūt perdėtai jis apibūdinamas kaip asmuo, kuris yra konfliktinis. Šiuo atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų ir nėra tos situacijos, kad D. panaudojo tėvo valdžią ir neužtikrino vaikams saugios aplinkos. Prašo gerbiamo teisėjo tenkinti skundą dėl 2022-02-25 Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės nutarimo ir A. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę-įspėjimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Norėtų vieną pastabą padaryti – yra toks 29 straipsnis, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Susiklosto tokia situacija, jog vyrai, kai praneša mama, yra diskriminuojami, šiuo atveju mano, kad diskriminuojamas A. D., kadangi pareiškėjos klaidina, jis, kaip vaikų tėvas, yra apkalbamas. Daro tokia prielaidą dėl to, kad jei ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadinasi, buvo pasižiūrėta, ar visais atvejais galima tikėti pareiškėja. Policija nerado jokio administracinio nusižengimo, o Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė nuotoliniu būdu padarė tokią išvadą, todėl buvo padaryta tokia klaida. Prašo skundą tenkinti pilnoje apimtyje.
Apklaustas teisme liudytojas T. G. parodė, jog net neįsivaizduoja, dėl ko yra pakviestas į posėdį. Žmogų, atrodo, kad pirmą kartą mato (apie A. D.), tai tikrai negali pasakyti šiuo momentu. Tarnybinio gal nėra, nes nebuvo jokių pažeidimų užfiksuota. Kad į (duomenys neskelbtini) važiavo su I. tai taip, dėl smurto. Žodinis konfliktas buvo tarp pranešėjos ir buvusio sugyventinio ar vyro. Nieko neišvežė. Jei tarnybinio nėra, jokios teisenos nepradėjo. Neblaivumo tikrinti nėra privaloma, jie tik nurašė įvykį ir viskas. Tikrai negali pasakyti, ar dėl parkavimosi mes surašė protokolą. Konkrečiai nieko negali pasakyti.
Apklausta teisme liudytoja V. Š. parodė, jog tą dieną po pietų – kokią dieną, tai neprisimena – pas ją buvo mama, nes dukrytė sirgo. Galėjo būti 2022-01-25, adresu (duomenys neskelbtini), buvo po pietų, gal 14-15 val. Ji buvo namuose, ką tik buvo grįžusi iš darbo. Dar buvo sūnus, dukra ir mama N. Š.. Kaip tik mama išvažinėjo iš namų ir tuo tarpu, kai mama išėjo, ji nespėjusi buvo užsirakinti durų, įėjo A. D.. Jis buvo neblaivus, mama jį pamačiusi irgi bandė iš paskos įeiti į namus išlipusi iš mašinos, bet jis ją išstūmė pro duris, užrakino duris ir įėjo į kambarį. Pragyvenus 10 metų supranta, kada jis blaivus, kada ne. Na, gal ir 15 metų. Galvojo, kad atvažiavo jis, bet, pasirodo, pėsčiomis atėjo, ačiū Dievui neblaivus nevairavo. Jis buvo vidutiniškai neblaivus, ant kojų pastovėjo, buvo piktas. Jis atsisėdo į fotelį. Ji sakė „A. eik sau“, jis sakė „čia mano namai, ką noriu, tą darau“. Gyveno kartu, taip išeina, kad jis grįžo namo. Jis paskui nuėjo rūkyti į katilinę. Ji tuo tarpu įsileido mamą į kambarį. Kai jis parėjo, labai negražiais žodžiais pradėjo ją vadinti, („padla“, ir tokia, ir anokia), viskas vyko svetainėje. Jis be priežasties pradėjo mamą necenzūriniais žodžiais keikti. Jie vedę nebuvo, išsidalino turtus. Jis gyvena kitur, ji – su vaikais (duomenys neskelbtini). D. N. priklauso jai, jie kartu jį statė, o kai skyrėsi, draugiškai išsidalino turtus. Tą dieną jau po visų dalybų atvyko, jau kartu negyveno. Pas vaikus turbūt reiktų atvykti blaiviam, su gerais ketinimais. Daugiausiai jis ant mamos taip sakė. Jam nesunku konfliktą iškelti, jis niekada nemėgo jos mamos. Grasino, kad paguldys ją į lovą ir jai bus „šakės“. Vaikai buvo šalia, svetainėje. Konfliktas tęsėsi gal valandą. Prašė, kad išeitų, jis nėjo. Iškvietė policiją, nes vaikai neturi klausytis tokių dalykų. Vedė vaikus į kitą kambarį, bet jie nėjo, sūnus bandė raminti tėtį. Vaikai matė visą konfliktą. Atvažiavo policija, paprašė jo išeiti ir jis išėjo. Pareiškimo nerašė, ji tik norėjo, kad jis išeitų. Mama grįžo atgal, nes pamatė, kad jis atėjo, žino, kad jis yra konfliktiškas, grasinimų visokių buvo ir išsigando. Prieš tai buvo rašiusi pareiškimą, jis buvo iškviestas, įspėtas ir viskas. Pareigūnai kai atvažiavo, neblaivumo nenustatinėjo. Paskui jai teko bendrauti su Vaikų teisėmis, paaiškino situaciją visą, dabar kiekvieną penktadienį atvažiuoja socialinė. Buvo teismas, jie pasidarė draugišką sutartį dėl vaikų, dėl visko. Turto pasidalijimą draugiškai padarė, tik buto atidavimas notariškai patvirtintas buvo. Jos sakė, kad išeitų, jis sakė, kad čia jo namai, jis ką nori, tą daro, kaip nori, taip elgiasi. Neįmanoma kažką pasiūlyti, kai žmogus puola į akis ir nesiklauso, ką sakai. Kadangi jis buvo neblaivus, mano, kad jis pats nelabai suvokė, ko jis atėjo ir ko jis norėjo. Jis buvo ne kartą atvažiavęs pas jo tėvus ir jiems grasinęs, kad ji neprašytų vaikų išlaikymo. Jis važiavo ir pas jos tetą į (duomenys neskelbtini), pasakęs yra, kad ji ir iš darbo negrįš, ir kad juos į lovą paguldys. Ką jis turėjo omeny, ji nežino. Į policiją yra kreipusis gal net tris kartus, nes ir žinutes rašydavo, ir skambindavo, buvo grasinimai. Po to įvykio jis jai dar skambino. Ji sugyventinio neturi, pas ją niekas negyvena. Negali numatyti, ar būtų buvęs konfliktas, jei mama nebūtų grįžusi. Po to įvykio jis atvyksta vaikų pasiimti, konfliktų nebebūna. Nei ji nori tų konfliktų, nei ji dabar pretenzijų turi. Galima daryti prielaidą, kad konfliktai pasibaigė pasirašius taikos sutartį išlaikymo byloje. Pasirašė labai neseniai, 2022-05-10. Tie konfliktai ir buvo dėl to, kad jis nenorėjo, kad ji prisiteistų vaikų išlaikymo pinigus. 2022-01-24 išvakarėse apie 22 val. jis jai skambino, sakė, kad nužudys, buvo neblaivus. Taip, sūnus prašė tėčio baigti visa tai, ne vieną kartą, kelis kartus ir stūmė tėtį, kai jis puolė ant jos mamos.
Apklausta teisme liudytoja N. Š. parodė, jog atsimena apie tą įvykį. Galėjo būti (duomenys neskelbtini), jau buvo vakarop, nes dukra grįžo iš darbo. Ji visą dieną buvo su anūke E. D., nes ji sirgo, anūkei 5 metai. Dar namie buvo E. D., antras anūkas, tuo metu jam buvo 14 metų. Dukra kai grįžo, ruošėsi važiuoti namo, ji įsėdo į mašiną, dukra atidarė vartus, į kiemą įėjo A. Jis atidarė jos mašinos duris, jai kažką pasakė, bet ji jau nebeatsimena, ką jis ten pasakė, matė, kad jis piktas. Ji tuoj pat užgesino mašiną, norėjo įeiti į namą, bet jis ją išstūmė pro duris ir ji iškvietė policiją. Paskui vaikščiojo aplink namą. Policiją kvietė, nes bijojo dėl dukros, nes jis buvo labai piktas. Policijai taip ir pasakė, kad jis ar atvažiavo, ar atėjo girtas, piktas ir bijo dėl dukros ir anūkų sveikatos. Jis išstūmė ją ir užrakino duris. Ji vaikščiojo aplink namą. Vėliau dukra atrakino duris ir ji įėjo į vidų. Ją pamatęs pradėjo „kolioti“ visokiais žodžiais. Kadangi jos tokių žodžių nevartoja, pagrindinis jo pasakymas buvo „padla“, „suka“, smurto nenaudojo. Viskas vyko svetainėje, jam nesakė, kad policiją iškvietė. Policija atvažiavo gal už 10-20 minučių. Vaikai buvo kartu su jais, girdėjo visą konfliktą. Mama į kitą kambarį jų neišvedė. Nei jos niekad su niekuo konfliktavo, nei jos žinojo kaip elgtis. Jai matant pirmą kartą toks konfliktas buvo. Jis buvo neblaivus, suprato ir iš kvapo, nes prie pat prisikišęs kalbėjo su ja. Kalba jo buvo rišli, negriuvinėjo. Dėl skyrybų, dėl alimentų konfliktuoja jie, jis nenori alimentų mokėti. Ji kai įėjo, jis buvo ar anūkės, ar anūko kambary, nes kai įėjo, jo nebuvo. Jis kai atėjo, prasidėjo tas konfliktas, viskas buvo nukreipta tik į ją, dukrai liepė patylėti. Daugiausia ją vadino necenzūriniais žodžiais. Atvažiavusi policija liepė jam išeiti, jis ramiai išėjo, o policija laukė, kol ji išvažiuos. Jis tuo adresu negyvena daugiau negu metai. Namas priklauso dukrai V. Š..
Apklausta teisme Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliota atstovė R. R. parodė, jog jokios diskriminacijos vyrų atžvilgiu tikrai nejaučia, visas aplinkybes patikrina garso įrašas. Buvo gautas V. Š. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad neblaivus D. atėjo į namus, žemino, vaikų akivaizdoje išsakė seksualine prasme netinkamus epitetus, grasino mamai, išstūmė pro duris, labai išgąsdino vaikus. Taip pat gautas pranešimas iš policijos, kur nurodyta, kad buvęs sugyventinis 2022-01-25 vienu kumščiu trenkė į pilvo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Gavę tokius pranešimus jų specialistai vyko į vietą. Buvo apklausti abudu vaikai. E. nurodė, kad bijo tėvo, kai šis neblaivus ateina į namus ir pykstasi su mama ir močiute, kai važiuoja su tėčiu, bijo, kad tėtis nepadarytų avarijos, bijo, kad nekerštautų, sakė, kad taip sugalvojo pats. Apklausus E. ji tų aplinkybių nurodyti negalėjo, nes yra jaunesnio amžiaus. V. patvirtino tas aplinkybes, taigi skyriaus specialistai nustatė rizikos veiksnius. Taip pat nustatytas ir apsaugos veiksnys. Įvertinus šias aplinkybes, A. D. buvo iškviestas į skyrių, šaukimas asmeniškai įteiktas į rankas, ant šaukimo yra jo parašas, bet D. į posėdį neatvyko. Taigi surašomas protokolas ir nurodomos aplinkybės. Atstovas bando ginčyti, kad girtumo niekas nepatvirtino. To nepatvirtino tik policija, kurie neatliko savo darbo, kurie nepatikrino. Kad jis buvo girtas, patvirtina dvi liudytojos ir garso įrašas. Šiuo metu mato jį blaivų, taip kad pagal garso įraše jo elgesį ir žodžius, galima suprasti, kad jis buvo neblaivus, tačiau pagrįstai nurodė, kad „galimai“ neblaivus. Taip pat dėl smurtavimo N. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tos aplinkybės pateiktos tik kaip aplinkybės, kurias privalėjo pateikti. D. paskirtas įspėjimas už tai, kad nepilnamečių vaikų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius ir seksualine prasme užuominas nepadorias. Tiek mama, tiek tėvas turėjo apsaugoti ir išvesti vaikus iš konflikto aplinkos. Taip pat buvo pasakytos aplinkybės, kad V. pareiškimas ją suklaidino, tai nori atsakingai pareikšti, kad niekas nesuklaidino. Šį įvykį tyrė ne tik ji, tyrė ir kiti jų specialistai. Todėl manytų, kad D. skundas visiškai nepagrįstas ir neatitinka aplinkybių, nes nurodė, kad protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant ir jam nežinant. Taip pat yra faktinis pagrindas, aplinkybės, kurias ji nurodė, ir teisinis pagrindas, t. y. ANK 73 str. 1 d., todėl surašytas protokolas ir paskirta nuobauda yra teisėtai ir pagrįstai, todėl mano, kad D. skundas turėtų būti atmestas, o jų surašytas nutarimas turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje užtraukia atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ši norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose įstatymuose.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) nutarime nurodoma, jog A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį ir CK 3.155 straipsnio 2 dalį.
CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.
Kaip matyti iš skundo teismui turinio, A. D. nurodė, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį, nebuvo sudarytos procesinės galimybės susipažinti su administracinio nusižengimo byla, turėti gynėją, dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ir duoti paaiškinimus bei teikti visus reikalingus rašytinius įrodymus, tokiu būdu pažeidžiant jo teises. Iš teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) šaukimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog A. D., kaip administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, buvo šaukiamas atvykti pas vyr. specialistę R. R. 2022-02-25 14.00 val., o pasirašydamas patvirtino šaukimo gavimo faktą. Teismo posėdyje A. D. patvirtino, jog ant šaukimo yra jo parašas. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie posėdį neatitinka tikrovės, apie posėdį jam buvo žinoma, o jo procesinės teisės nebuvo pažeistos ar kitokiu būdu suvaržytos. Kadangi A. D. neatvyko, o apie posėdžio laiką jam buvo žinoma, nutarimas priimtas jam nedalyvaujant, kaip tai numato ANK normos.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. D. taip pat nurodė, jog nutarime aprašant administracinį nusižengimą nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, jokių pažeidimų ir veiksmų, kurie atitiktų ANK 73 straipsnio 1 dalį jis nepadarė ir kaltu neprisipažįsta, o vyriausioji specialistė, nurodydama tokias aplinkybes šiurkščiai viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė jo nekaltumo prezumpciją.
Nutarime nurodoma, jog „<..>galimai neblaivus A. D. atėjo į buvusios draugės V. Š. namus<...>“. Iš pateiktų duomenų matyti, jog į įvykio vietą atvykus pareigūnams neblaivumas nebuvo tikrinamas, tą patvirtino ir pareigūnas, duodamas parodymus teismo posėdyje. Aplinkybę, jog A. D. buvo neblaivus teismo posėdyje akcentavo tiek V. Š., tiek jos mama N. Š.. Tačiau objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti faktą, jog A. D. įvykio dieną buvo neblaivus, byloje nėra. Įvykio metu užfiksuotas garso įrašas taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina, jog A. D. buvo galimai neblaivus, todėl ši nutarime nurodyta aplinkybė vertintina kaip nepagrįsta.
Be to, nutarime konstatuota, jog „<...>A. D. konflikto metu N. Š. vieną kartą kumščiu trenkė į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą<...>“. A. D. bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2022-01-26 16.45 val. dukros namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dukros namuose pranešėjai N. Š. dukros buvęs sugyventinis A. D. vieną kartą kumščiu trenkė į pilvo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes buvo nustatyta, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo posėdyje vaiko teisių apsaugos vyr. specialistė, priėmusi nutarimą paaiškino, jog šios aplinkybės pateiktos tik kaip aplinkybės, kurias ji privalėjo pateikti. Teismo nuomone, nesant apkaltinamojo nuosprendžio A. D. atžvilgiu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė nepagrįstai nutarime preziumavo, jog A. D. sukėlė N. Š. fizinį skausmą.
Teismo posėdyje A. D. taip pat nurodė, jog apie prie bylos pridėtą 2022-01-25 telefonu darytą įvykio įrašą nieko nežino ir faktas tas, kad įrašo daryti neleido.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismo vertinimu, vadovaujantis ANK nuostatomis, garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbio metu kilęs konfliktas nepilnamečių akivaizdoje, pagrįstai laikytinas įrodymu.
Teismui, susipažinus su garso įrašu, abejonių dėl to, kad, kaip nurodyta nutarime, „A. D. vartojo keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius, įžeidžiančiai vadino V. Š., jos tėvą, mamą N. Š., grasino jai, kad paguldys į lovą, jai bus šakės“, nekyla. Garso įraše užfiksuota, jog A. D. konfliktuoja su V. Š. ir N. Š. savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje (girdimas A. D. sūnaus prašymas liautis), išsako seksualine prasme netinkamus epitetus (daug kartų sako „padla“, „suka“ ir pan.) tiek V. Š., tiek N. Š. atžvilgiu, grasina. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. D. neigė naudojęs necenzūrinę leksiką V. Š. ir N. Š. atžvilgiu, tačiau ši jo pasirinkta pozicija vertintina kaip gynybinė versija, kadangi pokalbio turinį atskleidžia byloje pateiktas garso įrašas ir abejoti juo, manyti, jog A. D. tiesiog buvo apkalbamas, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Pastebėtina, jog pareiga užtikrinti vaiko saugią aplinką kyla abejiems tėvams. Jie privalo apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo suaugusiųjų pokalbyje išsakomų grasinimų bei keiksmažodžių, taip užtikrindami vaikų teisę į sveiką ir saugią aplinką, numatytą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Teismo manymu, nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. konfliktavo su V. Š. ir jos mama N. Š., grasino jai, kad paguldys į lovą, jai bus šakės, vartojo keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, o visa tai matė ir girdėjo jo ir V. Š. nepilnamečiai vaikai. Tokiais veiksmais A. D. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, neužtikrino savo vaikams saugios aplinkos, neapsaugojo jų nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, jog A. D. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyr. specialistė tinkamai įvertino medžiagą ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, tačiau Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarime nurodyta nusižengimo esmė tikslintina, pašalinant nutarime nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo pagrįstos byloje esančiais duomenimis: „<...>galimai neblaivus A. D. atėjo į buvusios draugės V. Š. namus<...>“ ir „<...>A. D. konflikto metu N. Š. vieną kartą kumščiu trenkė į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą<..>“
Iš nusižengimo bylos duomenų matyti, jog A. D. buvo skirta vienintelė straipsnio sankcijoje nurodyta nuobauda – įspėjimas. A. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į byloje esančius duomenis, teismas mano, jog tokios nuobaudos paskyrimas neprieštarauja esminiams teisingumo ir administracinių nuobaudų proporcingumo principams, į kuriuos privalu atsižvelgti sprendžiant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639-646 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą jį patikslinant ir iš nusižengimo esmės pašalinti aplinkybes, jog „<...>galimai neblaivus A. D. atėjo į buvusios draugės V. Š. namus<...>“ ir „<...>A. D. konflikto metu N. Š. vieną kartą kumščiu trenkė į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą<..>“.
Likusioje dalyje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.