- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-2394-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-16025-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Skolininkas
- I. N.
- Kreditorius
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
procesinio dokumento kategorijos: 3.1.12.8; 3.5.1.1; 3.5.1.11; 3.5.1.18; 3.5.1.19.2; 3.5.1.17.
2015 m. spalio 29 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos skolininkės I. N. (skolininkės) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje 2-21458-638/2015 pagal pareiškėjos skolininkės I. N. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/007858, suinteresuotas asmuo išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja skolininkė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama atšaukti įvyksiančias jai priklausančio nekilnojamojo turto ‑ 124,03 kv. m bendro ploto sodo pastato ir 6,89 ha bendro ploto žemės sklypo, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 5, pirmąsias varžytynes, nes pareiškėja nėra gavusi jokios informacijos apie turto areštą ar jo įkainojimą, dėl ko ji negalėjo pareikšti motyvuotų prieštaravimų dėl turto vertės, dėl ko taip pat prašė pateikti jai visą informaciją apie turto vertės nustatymą, įskaitant ekspertizės aktą, kad šia teise galėtų pasinaudoti (CPK 682 straipsnis). Be to, antstolė nepateikė pareiškėjai patvarkymo apie varžytynių paskelbimą ir paskelbė šio turto pirmąsias varžytynes nesilaikiusi imperatyvaus 20 dienų termino, kas reiškia, kad tokios varžytynės yra paskelbtos neteisėtai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas). Pareiškėja apie varžytynes sužinojo iš elektroninės sistemos www.evarzytynes.lt. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 700 ir 704 straipsniai).
Antstolė patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir su vykdomąja byla skundą persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėjai buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau jis grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. Antstolė nustatė, kad pareiškėja yra deklaravusi išvykimą į Angliją. Tuomet buvo siunčiama skolininkės tėvams pasiūlymas būti jos kuratoriais vykdomojoje byloje, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Skolininkės kuratoriumi Kauno apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16629-918/2015 buvo paskirtas advokatas V. B.. Visi vėliau priimti dokumentai buvo siunčiami ir įteikti pareiškėjos (skolininkės) kuratoriui, todėl laikytini įteiktais tinkamai. Antstolė, siekdama nepažeisti pareiškėjos interesų, atšaukė varžytynes ir sustabdė vykdomąją bylą iki bus išspręstas šis ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi skolininkės skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje 2015-03-20 gautas ir priimtas vykdyti Vilniaus 2-o notarų biuro vykdomasis įrašas, pagal kurį iš skolininkės siūloma priverstinai išieškoti 39 416,64 Eur skolą, 16 proc. metines palūkanas nuo 2014-12-31 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Iš Gyventojų registro 2015-03-20 duomenų teismas nustatė, kad skolininkė yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę ( Angliją). Skolininkei, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. 5, 2015-03-20 buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris 2015-03-24 grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. Iš gyventojų registro duomenų buvo gauti duomenys apie skolininkės tėvus P. M. ir B. M., gyvenančius Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 12. Jiems buvo išsiųstas patvarkymas duoti sutikimą būti skolininkės kuratoriais, kuris 2015-04-14 asmeniškai įteiktas B. M. ir P. M.. Skolininkės tėvai per 5 dienų nustatytą terminą nepranešė antstolei apie sutikimą būti skolininkės kuratoriais. Kauno apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16629-918/2015 skolininkės kuratoriumi paskirtas advokatas V. B.. Kuratoriui 2015-06-18 buvo įteiktas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, 2015-07-09 buvo įteiktas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, 2015-07-21 buvo įteiktas patvarkymas parduoti turtą varžytynėse. Teismas nenustatė, kad kuratorius būtų reiškęs prašymus, prieštaravimus dėl minėtų patvarkymų. Teismas nurodė, kad kadangi kuratoriui patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo įteiktas 2015-07-09, ir skundas nebuvo gautas, laikytina, kad turto vertė nustatyta teisingai ir kad kuratorius iki šio momento vykdomojoje byloje atliktiems veiksmams neprieštarauja. Patvarkymas parduoti turtą varžytynėse buvo įteiktas kuratoriui 2015-07-21, tačiau savo pirkėjo kuratorius nepasiūlė. Teismas padarė išvadą, kad varžytynės paskelbtos teisėtai ir pagrįstai, todėl skundo tenkinti skolininkės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundo dalyje dėl įpareigojimo pateikti jai visą informaciją ir nustatyti 3 dienas prieštaravimams pareikšti teismas taip pat netenkino, nes visa vykdomosios bylos medžiaga skolininkei susipažinti yra prieinama, skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad antstolė trukdė susipažinti su bylos medžiaga. Be to, terminai yra nustatyti įstatyme, todėl teismas neturi įgaliojimų terminus keisti ar modifikuoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes skundžiama nutartis buvo priimta neįsigilinus į visas bylos aplinkybes bei nekėlus klausimo ar kuratoriumi paskirto asmens interesai nėra priešingi atstovaujamos šalies interesams, be to, antstolės pareigos teismo įvertintos pernelyg formaliai. Apeliantė papildomai nei skunde dėl antstolės veiksmų nurodo, jog nepagrįstai, antstolei net nemėginant sužinoti apeliantės gyvenamosios ar darbo vietos adreso, kuratoriumi buvo paskirtas advokatas, dėl ko apeliantė negavo jokių patvarkymų, susijusių su turto įkainojimu, varžytynių paskelbimu ar kt. Nepagrįstai antstolė nemėgino vykdomosios bylos medžiagos siųsti elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, be to, ieškoti kitų giminaičių, dėl galimybės būti kuratoriais. Pareiškėjos tėvai yra pagyvenę žmonės, kuriems, visų pirma, neaišku ar buvo įteiktas antstolės patvarkymas dėl pasiūlymo būti paskirtiems kuratoriais, visų antra, jie net nesuprastų tokio siūlymo esmės, dėl ko antstolė laikytina vengusi surasti tinkamą kuratorių. Dėl tokių antstolės neteisėtų veiksmų pareiškėja prarado galimybę pateikti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, varžytynių paskelbimo ir kitų antstolės veiksmų. Tai, kad varžytynėse turtas pardavinėjamas tik už 28 000 Eur, o kuratorius nepateikė jokių prieštaravimų dėl turto vertės ar skundo dėl turto pardavinėjimo tokia kaina, apeliantės nuomone, rodo, jog kuratorius savo pareigas atliko aplaidžiai ir tokiu būdu buvo pažeistos apeliantės teisės.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Antstolė nurodo, jog, kadangi apeliantei buvo paskirtas kuratorius, visi po jo paskyrimo priimti dokumentai, buvo siunčiami ir įteikti jam (CPK 129 straipsnio 1 dalis). Pagal 601 straipsnio 4 dalį kuratorius galėjo pasinaudoti apeliantės teise pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, tiek iki varžytynių pradžios pasiūlyti pirkėją, tačiau jomis nesinaudojo. Turto vertė buvo nustatyta atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę. Pirmosios varžytynės, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas, ir buvo skelbiamos praėjus 20 dienų nuo informacijos apie areštuotą turto įvertinimą išsiuntimo apeliantės kuratoriui dienos (patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo išsiųstas 2015-06-26, pirmosios varžytynės paskelbtos 2015-07-20), todėl nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai, pirmosios apeliantei priklausančio turto varžytynės paskelbtos teisėtai. Kita vertus, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad bandant nustatyti apeliantės gyvenamąją ar darbo vietą buvo užklausti visi antstolei prieinami duomenų registrai (tiek Gyventojų registro tarnyba, tiek Sodra, tiek Nekilnojamojo turto registras), tačiau buvo gauta informacija, kad apeliantė deklaravusi išvykimą į Angliją, niekur nedirba, turto turi tik tuo adresu, kuriuo dokumentų nepavyko įteikti. Tikslus apeliantės adresas Anglijoje nebuvo žinomas, o tarptautinės paieškos civilinėse bylose policija neskelbia. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, apeliantės sutuoktinis taip pat deklaravęs išvykimą į Angliją, todėl jam pasiūlyti būti skiriamam kuratoriumi nebuvo galimybės. Toks pasiūlymas buvo siunčiamas likusiems žinomiems apeliantės artimiesiems giminaičiams ‑ tėvams, tačiau jokio atsakymo iš jų nebuvo negauta, todėl buvo laikoma, kad jie nesutiko. Įstatymas nenumato tokio dokumentų įteikimo būdo, kaip dokumentų įteikimas siunčiant juos elektroniniu paštu, todėl šis būdas nebūtų laikomas tinkamu. Kuratorius buvo paskirtas teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo teigti, kad kuratorius paskirtas neteisėtai.
Kuratorius atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai, be to, kuratorius neįžvelgė, jog turto įkainojimas neatitiktų rinkos kainos.
Išieškotoja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, sudariusių apeliantei (skolininkei) kliūtis pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, kadangi ji apie užvestą vykdomąją bylą nieko nežinojo, nes antstolė, nepavykus jai asmeniškai įteikti raginimo vykdomojoje byloje, priverstinio vykdymo procedūrą vykdė apie jas informuodama paskirtą kuratorių.
Bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Taigi, kaip matyt, įstatymas nenumato tokio dokumentų įteikimo būdo, kaip dokumentų įteikimas siunčiant juos elektroniniu paštu, todėl toks įteikimo būdas pagrįstai nebuvo taikomas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, apeliantei registruotąja pašto siunta, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. 5, 2015-03-20 buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris 2015-03-24 grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI) nustatyta tvarka (SVI 4 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamu atveju vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad apeliantė yra deklaravusi išvykimą į Angliją. Iš gyventojų registro matyti, kad išvykimo data 2013-01-16. Vykdomojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad apeliantė (skolininkė) turi turto. Tokiu atveju buvo pagrindas taikyti CPK 601 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė, nepavykus įteikti apeliantei raginimo ir nustačiusi, jog ji yra išvykusi į užsienį, pasiūlė išieškotojai prašyti paskirti apeliantės kuratorių. CPK 601 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad klausimai, susiję su kuratoriaus skyrimu bei jo teisėmis ir pareigomis, sprendžiami pagal šio Kodekso 39 straipsnį. CPK 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad apeliantės sutuoktinis savo gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravęs užsienyje, todėl jo paskirti byloje nebuvo galimybės. Tuomet antstolė, vykdydama minėtą teisės normą, gyventojų registro duomenis nustačiusi, jog Kaune savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apeliantės tėvai, jiems išsiuntė patvarkymą duoti sutikimą būti skolininkės kuratoriais. Patvarkymas duoti sutikimą būti skolininkės kuratoriais, apeliantės tėvams 2015-04-14 buvo įteiktas asmeniškai. Skolininkės tėvai per 5 dienų nustatytą terminą nepranešė antstolei apie sutikimą būti skolininkės kuratoriais (CPK 604 straipsnis). Pažymėtina, kad kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu (CPK 39 straipsnio 1 dalis ir 601 straipsnio 3 dalis). Taigi, byloje nebuvus galimybės paskirti kuratoriumi apeliantės giminaičio arba sutuoktinio, Kauno apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16629-918/2015 juo buvo paskirtas advokatas, nes CPK 39 straipsnio 1 dalis numatyta, jog jeigu nėra galimybės kuratoriumi paskirti giminaičio arba sutuoktinio, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Ši nutartis, kuria buvo paskirtas apeliantės kuratorius, nebuvo skundžiama įstatymų nustatyta tvarka, ji yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog kuratorius buvo paskirtas neteisėtai, be to, tokios išvados negalima padaryti remiantis aukščiau aptartomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese teisiniu reglamentavimu. Esant teismo paskirtam kuratoriui, jau gali būti taikomos visos priverstinio skolos išieškojimo priemonės.
CPK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius, šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai yra įteikiami kuratoriui. Taigi, kadangi apeliantei buvo paskirtas kuratorius, visi po jo paskyrimo priimti dokumentai, t. y. 2015-06-11 patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S5-25108, 2015-06-26 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S5-27289 ir 2015-07-20 patvarkymas parduoti turtą, visiškai pagrįstai buvo siunčiami ir įteikti apeliantės kuratoriui – advokatui V. B.. CPK 129 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos. Pagal CPK 601 straipsnio 4 dalį skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą, taigi apeliantės kuratorius galėjo naudotis tiek apeliantės teise pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, tiek iki varžytynių pradžios pasiūlyti pirkėją, tačiau jomis nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad kuratoriui patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo įteiktas 2015-07-09, ir skundas nebuvo gautas, visiškai pagrįstai sprendė, kad turto vertė nustatyta teisingai, ir kad kuratorius iki šio momento vykdomojoje byloje atliktiems veiksmais neprieštarauja. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog paskirtos ekspertizės metu nustatyta turto vertė kuratoriui abejonių nesukėlė, tai kuratorius patvirtino ir atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodydamas, kad jis neįžvelgė, kad turto įkainojimas neatitinka rinkos kainos. Patvarkymas parduoti turtą varžytynėse buvo įteiktas kuratoriui 2015-07-21, tačiau savo pirkėjo kuratorius taip pat nepasiūlė. Šioje byloje nenustatyta, o apeliantė ir nenurodė, kokie konkretūs veiksmai sudaro pagrindą dvejoti, kad kuratoriumi paskirto asmens interesai yra priešingi atstovaujamos apeliantės interesams. Taip pat apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kuratorius savo pareigas atliko neapdairiai, nesąžiningai ar nerūpestingai (CPK 39 ir 178 straipsniai). Vien tai, jog kuratorius nepasinaudojo antstolio veiksmų apskundimo teise, nesudaro pagrindo spręsti apie interesų priešingumą, nes, kaip nurodo kuratorius, paskirtos ekspertizės metu nustatyta turto kaina nekėlė jam jokių abejonių. Taigi, atskirajame skunde nurodomas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo vien formalaus antstolės pareigų įvertinimo, teismui nekėlus klausimo ar kuratoriumi paskirto asmens interesai nėra priešingi atstovaujamos šalies interesams, atmetamas kaip nepagrįstas.
Šiuo aspektu nurodytina, jog išieškojimas vykdomojoje byloje pradėtas vykdomojo įrašo pagrindu, priverstinai išieškant hipoteka (įkeitimu) užtikrintą nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis įkaito davėjui – bankui. Pati apeliantė, nemokėdama bankui pagal kredito sutartį, turėjo ir galėjo suvokti, kad visiškai tikėtinas yra priverstinis skolos išieškojimas. Taip pat nurodytina, kad įstatymas įpareigoja skolininką aktyviai dalyvauti procese ir padėti vykdyti skolos išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje A. L. v. antstolis N. Š., byla Nr. 3K-3-564/2008), tačiau skolininko vengimas tai daryti (slapstymasis), jo buvimas užsienyje teismo sprendimo vykdymo proceso nesustabdo. Svarbiausias dalykas priverstinio išieškojimo procese ir yra skolininko turtas, o ne pats asmuo. Jeigu skolininkas Lietuvoje turi realizuotino turto, skolą galima sėkmingai išieškoti pačiam skolininkui ir nedalyvaujant procese. Paskyrus kuratorių, skolininkas nebetenka galimybės vilkinti išieškojimo procesą.
Visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios apeliantei priklausančio turto varžytynės buvo paskelbtos neteisėtai, nes pirmosios varžytynės, kaip tai numato SVI 96 punktas, buvo skelbiamos praėjus 20 dienų nuo informacijos apie areštuotą turto įvertinimą išsiuntimo apeliantės kuratoriui dienos. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo išsiųstas 2015-06-26, o pirmosios varžytynės paskelbtos 2015-07-20, taigi, pirmosios varžytynės paskelbtos laikantis teisės aktų reikalavimų ‑ praėjus 20 dienų nuo informacijos apie areštuotą turto įvertinimą išsiuntimo apeliantės kuratoriui dienos (SVI 96 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatęs jokių pažeidimų antstolės veiksmuose, priešingai, nustatęs, jog varžytynės paskelbtos teisėtai ir pagrįstai, neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų. Be to, kaip ir nurodė teismas, apeliantės prašymo, įpareigoti antstolę pateikti jai visą informaciją ir nustatyti 3 dienas prieštaravimams pareikšti, pagrindo tenkinti taip pat nebuvo, nes visa vykdomosios bylos medžiaga apeliantei susipažinti yra prieinama, o įrodymų, kad antstolė trukdytų jai susipažinti su bylos medžiaga, ji nepateikė. Apeliantei nurodytina, kad kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą (CPK 39 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantė turi galimybę toliau pati aktyviai dalyvauti vykdymo procese ir asmeniškai ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie dar neatlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje A. L. v. antstolis N. Š., byla Nr. 3K-3-564/2008).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirojo skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.