Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. ir jo įstatyminės atstovės E. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu V. M. vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nuteistas už tai, kad jis ir V. M. grasindami panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: jie, 2012 m. gegužės 27 d., apie 17.30 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, priėjo prie M. P., buvusio stadione prie (duomenys neskelbtini), kur V. M. paprašė M. P. keistis mobiliojo ryšio telefonais, o šiam atsisakius, V. Č. pagrasino „arba mainyk telefoną, arba ausį prakirsiu“ bei su ranka paėmė M. P. už kaklo ir nusivedė už kampo ir dar kartą pakartojo grasinimą. M. P., išsigandęs grasinimų, atidavė I. G. priklausantį 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Tokiu būdu, V. M. ir V. Č., veikdami bendrininkų grupe, grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė I. G. priklausančio turto už 250 litų.

Nuteistasis, jo įstatyminė atstovė ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. Č. kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniais skundais nuteistasis ir jo įstatyminė atstovė neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į BK XI skyriaus straipsnių nuostatas dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. Č. laisvės atėmimo bausmę nesilaikė BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę būtina itin atidžiai įvertinti tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokio būtinumo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Taigi skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2A-7-6/2013,Nr. 2K-324/2013).

V. Č. padarė apysunkį nusikaltimą, bet pagrobto turto vertė nedidelė, fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Nors V. Č. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, bet buvo tik vieną kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas 15 metų, nuosprendžio priėmimo metu bausmę buvo atlikęs. V. Č. prisipažino ir gailėjosi nusikaltęs, aiškino, kad neturėjo tikslo pagrobti telefoną, norėjo tik padėti draugui. Pagrobtą telefoną pasiliko V. M., kuris teigė, jog M. P. jam buvo skolingas pinigų, todėl vietoje skolos grąžinimo, pasiūlė apsikeisti telefonais. Be to, nusikaltimas nebuvo planuotas, nėra duomenų, jog M. P. telefonu naudojosi V. Č.. Jo motina E. Č. viena augina keturis vaikus, ji teigia, kad sūnus V. yra vyriausias vaikas, pagrindinis šeimos ramstis, dirbantis vyriškus darbus. V. Č. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės charakterizuojamas, kaip mandagus, ramus (1 t., b. l. 133). (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos dailės mokytoja rekomendacijoje nurodė, jog V. Č. lanko dailės ugdymo būrelį „Menų artelė“, yra aktyvus meninėje veikloje, dalyvauja konkursuose, mokyklos projektuose, yra sukūręs puikių grafinių darbų mokyklos interjero puošybai. Tarp bendraamžių jis pasižymi kaip nuoširdus, draugiškas, gebantis bendrauti, yra kūrybingas (2 t., b. l. 53). (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos karjeros koordinatorė rekomendacijoje nurodė, kad V. Č. yra kūrybingas, jaučiantis pagarbą suaugusiajam. Užsiėmimų metu jis noriai atlieka jam skirtas užduotis, diskutuoja bei domisi naujovėmis (2 t., b. l. 54). Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentė N. H. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog asociacija stengiasi daryti teigiamą įtaką nepilnamečiui V. Č., sudominti jam pačiam įdomia veikla. Nurodo, jog V. Č. yra gabus menui (tapybai), mokėsi tapyti pas dailininką A. U.. V. Č. tapyti mėgsta ir laisvalaikiu tapo paveikslus. Jo tapybos darbas laimėjo prizą renginyje „Mano namai – mano tvirtovė“. Asociacija pažada pasirūpinti, kad V. Č. mokytųsi dailės mokykloje, būtų priimtas į Skautų sąjungą, kuri jų nuomone, gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui (2 t. b. l. 61). Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog V. Č. turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, daugiau nusikaltimų nepadarė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, aptarti duomenys suteikia pagrindą manyti, jog V. Č. neturi ryškaus polinkio daryti nusikalstamas veikas, kad jis gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o realus bausmės atlikimas nutrauktų esamus šeimyninius ir socialinius santykius. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. Č. resocializacija galima ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė galimybės taikyti V. Č. BK 92 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

BK 92 str. numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. V. Č. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams, atsižvelgiant į aptartas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, akivaizdu jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, taikytinas BK 92 str. ir V. Č. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. Atidėjus bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str. 2 d.). Įvertinus bylos duomenis, V. Č. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas, įpareigojant V. Č. būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. bei tęsti mokslą. Tokią įpareigojimų visumą, teisėjų kolegijos nuomone, iš vienos pusės sudarys sąlygas nepilnamečiui mokytis ir dalyvauti meninėje veikloje, t. y. padėtų jam keisti gyvenimo būdą ir elgesį, padidintų jo resocializacijos galimybes. Iš kitos pusės, leistų didesne apimtimi pajusti jam neigiamas padaryto nusikaltimo pasekmes per paskirtus apribojimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str., 87 str., V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.