- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-13644-905/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07468-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., Lietuvos valstybė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S. ir Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo senelio M. V. mirties 1980 m. gruodžio 21 d. atsiradusį palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti, priėmė M. V. sutuoktinė A. V., mirusi 2016 m. spalio 16 d. Anot pareiškėjo, A. V. po sutuoktinio mirties dėl teisinių žinių stokos bei nematydama realaus poreikio nesikreipė į notarą dėl po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Santuokos metu M. V. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo pastatą – sodo namelį Vilniuje, S. S. 9-oji g. 32. Nuosavybės teisės į nurodytą turtą įregistruotos tik 1998 m. lapkričio 27 d., t. y. po M. V. mirties, tačiau turtas laikytinas bendrąją jungtine A. V. ir M. V. nuosavybe. Anot pareiškėjo, jis nusprendė teisiškai įforminti palikimo priėmimo faktą po senelės A. V. mirties, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad senelių sodo namelis įgytas santuokoje, o mirus M. V. į notarą dėl seneliui priklausiusios turto dalies paveldėjimo A. V. nesikreipė, būtina nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo S. S. prašė pareiškimą tenkinti.
M. V. ir A. V. susituokė 1951 m. lapkričio 16 d. (e. b. l. 44). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. V. nuosavybės teisės į pastatą – sodo namelį Vilniuje, S. S. 9-oji g. 32; teisių įregistravimo pagrindas 1975 m. gruodžio 26 d. statinio priėmimo naudoti aktas ir 1998 m. spalio 5 d. sodininkų bendrijos pažyma (e. b. l. 16). M. V. mirė 1980 m. lapkričio 21 d. (e. b. l. 44). Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. V. mirė santuokoje; sutuoktinė – A. V., vaikai – S. S. (pareiškėjo motina), R. V.. Po M. V. mirties neužvesta paveldėjimo byla (e. b. l. 14).
Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui, tai paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. po savo vyro M. V. mirties (1980 m. lapkričio 21 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė pastatą – sodo namelį, esantį Vilniuje, S. S. 9-oji g. 32, buvo sodininkų bendrijos narė, mokėjo bendrijos nario mokesčius ir kt. (e. b. l. 17-23). Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. V. po vyro M. V. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama (tik) dėl A. V. veiksmų priimant M. V. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant M. V. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip A. V. įpėdinis pagal testamentą, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. V. po vyro M. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016 m. spalio 18 d, priėmė M. V., gim. 1921 m. sausio 27 d., mirusio 1980 m. lapkričio 21 d. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.