Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-24 · Administracinė byla Nr. I1-7996-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
I1-7996-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02157-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Administracinė byla Nr. I1-7996-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02157-2020-3

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.1

(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

KaunasRegionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau - ir atsakovės atstovas, Kauno TI), priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2020-06-22 iki 2020-08-01 (b. l. 1-4). Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 56) pareiškėjas nurodė, kad kaskart atvykus į Kauno TI žodžiu informuodavo pareigūnus, jog yra nerūkantis, tačiau vis tiek būdavo paskiriamas į kamerą su rūkančiais asmenimis. Nors pareigūnai teigdavo, kad kamerose rūkyti draudžiama, šio reikalavimo laikymosi nekontroliavo, kadangi kiti suimtieji ir nuteistieji nuolat rūkė pareiškėjo kameroje bei pasivaikščiojimo kiemelyje. Kvėpavimas tabako dūmais kenkė pareiškėjo sveikatai, kadangi jis serga astma. Pareiškėjas patyrė ir kitų neigiamų pasekmių: tapo dirglus, jautė stiprų diskomfortą, negalėjo išsimiegoti, buvo pažemintas. Dėl tokių Kauno TI veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti 1000 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Kauno TI atsiliepime prašė skundą atmesti (b. l. 14-19). Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas trumpais, netęstiniais laikotarpiais, iš viso 16 dienų. Kamerose rūkyti griežtai draudžiama, pareigūnai nuolat kontroliuoja šio draudimo laikymąsi, tačiau net jei suimtieji ar nutiestieji galimai pažeistų minėtą reikalavimą, visose kamerose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema bei atidaromi langai, kas užtikrina patalpų vėdinimą ir tabako dūmų išsisklaidymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negalėjo kilti skunde nurodomų sunkių pasekmių ar didelių nepatogumų. Pareiškėjas nesiskundė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nepranešė įstaigos administracijai apie kitų asmenų rūkymą neleistinose vietose. Pareiškėjas taip pat ne kartą atsisakė pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą gryname ore, nors pasivaikščioti būtų vedamas vienas. Pareiškėjo argumentai abstraktūs, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis nei apie atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, nei apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ-) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ž iki alos,- atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos -Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad kaskart atvykus į Kauno TI buvo apgyvendinamas kamerose su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas nuolat kvėpuoti tabako dūmais.

Laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Šiuo atveju taip pat aktualus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, kurio 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, jog juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas nuo 2020-06-22 iki 2020-06-29 kameroje Nr. 158 ir nuo 2020-07-09 iki 2020-07-16 kameroje Nr. 214, taigi, iš viso 16 parų (b. l. 14, 20-21).

Kauno TI taip pat neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra nerūkantis asmuo, ir atsiliepime pažymėjo, jog kamerose rūkyti griežtai draudžiama, apie tai nuteistieji ir suimtieji informuojami tiek žodžiu, tiek įspėjamaisiais ženklais. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įstaigoje yra iškabinti rūkymą gyvenamosiose patalpose draudžiantys ženklai (b. l. 45), tačiau nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo argumentus, kad kiti nuteistieji ir suimtieji šio reikalavimo nesilaikė, be to, nėra duomenų, kad jie nerūkė ir pareiškėjo pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriame rūkymas nėra draudžiamas.

Pareiškėjas prie skundo pateikė D. B. ir A. V. rašytinius paaiškinimus, kuriuose jie nurodo rūkę pareiškėjo gyvenamojoje kameroje (b. l. 5, 8). Kadangi minėti asmenys akivaizdžiai yra pareiškėjo pažįstami, esantys tokioje pačioje padėtyje kaip ir pareiškėjas (nuteistieji ar suimtieji), todėl galimai suinteresuoti bylos baigtimi, teismas šių paaiškinimų nevertina kaip vienareikšmiškai patvirtinančių skunde nurodomas aplinkybes. Tačiau atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad vienas iš minėtų asmenų, D. B., pareiškėjo kalinimo laikotarpiu gyvenęs kameroje Nr. 158, Kauno TI parduotuvėje pirko tabako gaminių ir žiebtuvėlį (b. l. 25-26). Šis įrodymas patvirtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 158 buvo laikomas su rūkančiu asmeniu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas nesikreipė nei į pareigūnus, nei į Kauno TI administraciją dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2020-07-24 raštas Nr. 2S-2638 (b. l. 6-7) ir Kauno TI 2020-08-17 atsakymas Nr. 13-77 (b. l. 57-58) į pareiškėjo skundą, akivaizdžiai paneigia šį atsakovės atstovo teiginį. Iš minėtų raštų matyti, kad pareiškėjas 2020-07-13 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl draudimo rūkyti kamerose nesilaikymo, nurodė, kad pareigūnai nekontroliuoja kitų nuteistųjų ir suimtųjų elgesio šiuo aspektu. Prašymas buvo perduotas nagrinėti Kauno TI, kuris pareiškėjui deklaratyviai paaiškino, kad rūkyti kamerose draudžiama, pareigūnai šį draudimą kontroliuoja, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių faktų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas atliko išsamesnį pareiškėjo nurodytos situacijos tyrimą ir vertinimą.

Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas skundėsi dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat esant įrodymams, kad pareiškėjo kameroje Nr. 158 gyveno rūkantis asmuo ir šie duomenys Kauno TI buvo žinomi, nesant duomenų, kad tokių asmenų nebuvo ir kitoje kameroje (Nr. 214), manytina, kad Kauno TI nebuvo pakankamai aktyvus, jog pareiškėjui sudarytų sąlygas tiek kamerose, tiek pasivaikščiojimo kiemelyje nekvėpuoti tabako dūmais, t. y. galėjo pareiškėją apgyvendinti kameroje su nerūkančiais asmenimis. Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1297-624/2020).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kauno TI ginčo laikotarpiu iš viso 16 dienų netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje pareiškėjas būtų laikomas sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl konstatuotina, kad Kauno TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė sveikatos pablogėjimu, išgyvenimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų vis dėlto patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kuri galėjo pasireikšti nepatogumais, diskomfortu, be to, atsižvelgtina, kad pareiškėjas serga kvėpavimo takų sistemos liga – astma (b. l. 59). Taigi, negalima atmesti prielaidos, kad kvėpavimas tabako dūmais galėjo apsunkinti pareiškėjo sveikatos būklę arba pastiprinti jaučiamą diskomfortą, nors byloje ir nėra vienareikšmių įrodymų apie pasikeitusią pareiškėjo sveikatos būklę.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (16 dienų buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir tokiu būdu buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais) nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai sunkios neigiamos pasekmės (pvz., stiprus sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą). Be to, pažeidimo laikotarpis buvo pertraukiamas ir sąlyginai neilgas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, bei į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2020-02-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1297-624/2020 priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo vedimą pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelį kartu su rūkančiais asmenimis 91 parą), daro išvadą, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma - 52 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 52 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė