- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2-337-804/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03189-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – G., G.; nustatyti nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui; šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Lt vertės, priteisti atsakovo asmeninė nuosavybėn.
Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 1995-09-02 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė du vaikai – K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalių santuoka pradėjo griūti prieš keletą metų, maždaug nuo 2005 m., kai atsakovas nustojo ją gerbti ir pradėjo jos atžvilgiu naudo psichologinį ir fizinį smurtą, smurtauti prieš ją vaikų akivaizdoje. Nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje, dukrai bandant ją užstoti necenzūriniai žodžiai buvo vartojami ir jos atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas lankydavosi jos darbovietėje, kur jai irgi nuolat priekaištaudavo. Nurodė, kad atsakovas buvo labai pavydus, aklindavo ją neištikimybe. Nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu smurtą yra panaudojęs penkis kartus. Nurodė, kad iš pradžių į policiją ir medikus dėl jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto nesikreipė, nes su atsakovu susitaikydavo. Tik po 2010-10-20 įvykusio konflikto, kurio metu atsakovas jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kreipėsi pagalbos į policiją ir medikus. Nurodė, kad kartu negyvena nuo 2011-03-01. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą gyvenimas santuokoje tapo nebeįmanomas ir todėl santuoką turi būti nutraukta dėl jo kaltės. Nurodė, kad atsižvelgiant į jos patirtas dvasines kančias ir išgyvenimus, pažeminimus, jai iš atsakovo priteistina 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad sanuotoje su atsakovu nėra įgiję jokio nekilnojamojo turto, gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad santuokoje įsigijo keleivinį automobilį Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Lt vertės, kuri po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad šio automobilio atsisako. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su ja, ji juos prižiūri, rūpinasi, todėl jų gyvenamoji vieta nuaustytina su ja. Nurodė, kad vaikai bendrauja su atsakovu – sūnus K. G. su tėvu bendrauja daugiau, jis vaiką paima po pamokų, o paskui parveža, dukra K. G. su tėvu bendrauja mažiau. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikia apie 758,00 Lt per mėnesį. Nurodė, kad atsakovas nuo to laiko, kai išėjo iš namų yra pirkęs vaikams rūbų, mokyklines prekes, maisto vaikams nėra pirkęs. Nurodė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka, kad santuoką iširo tik dėl jo kaltės. Santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nesutinka, jog naudojo ieškovės atžvilgiu smurtą, pripažino, jog kartais pliaukšteldavo ieškovei, tačiau tai nebuvo mušimas, o tiesiog jos paauklėjimas, pamokymas. Nurodė, kad santykiai su ieškove pašlijo prieš keletą metų, nes ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, meluoti, vėlai grįždavo namo, namuose rasdavo ieškove su draugėmis prie stikliuko. Nurodė, kad 2009 m. vasarą ieškovė susirado kitą vyrą O. J., su kuriuo buvo jam neištikima, visą vasarą leido su juo ir jo motina kaime, jam meluodama, kad vyksta pas draugę padėti jai dirbti lauko darbus. Nurodė, kad būtent ieškovės meilužis O. J. yra jų šeimos iširimo bei skyrybų priežastis. Nurodė, kad būdavo, jog O. J. nakvodavo pas juos namuose. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės yra nepagrįstas jos reikalavimas dėl 10000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo. Nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovė. Nesutiko su ieškovės nepilnamečiams vaikams prašomo iš jo priteisti išlaikymo dydžio suma. Nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro tik jo gaunama 371,00 Lt dydžio netekto darbingumo pensija. Nurodė, kad jam priklausančią ½ dalį sodybos padovanojo savo seseriai, kadangi ji rūpinosi šiuo turtu, jame gyvena ir taip buvo teisinga, sodybą jis buvo paveldėjęs, tačiau faktiškai niekada tuo turtu nesirūpino ir juo nesinaudojo. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu jo – ji turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, jos gaunamas darbo užmokestis yra tris kartus didesnis negu jo, todėl ir išlaikymas vaikams turi būti priteistas proporcingai tėvų (šalių) turtinei padėčiai. Nurodė, kad suteiktų teikti vaikams 350,00 Lt dydžio išlaikymą, o likusią išlaikymo dalį – 450,00 Lt – turėtų teikti ieškovė. Nurodė, kad santuokoje įgyto automobilio Volvo 850 yra artima nuliui ir ieškovė nurodydama, kad jis yra vertas 5000,00 Lt elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių santuoka įregistruota 1995-09-02 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių duktė K. G. ir (duomenys neskelbtini) sūnus K. G. (b.l. 12, 15-14).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, savitarpio pagalbos ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).
Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų I. K., L. Ž., V. L., O. J. teismo posėdžio metu duotų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 18-23) matyti, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Atsakovas nesutiko, kad ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tačiau tuo pat metu pripažino, kad keletą katu yra ieškovei pliaukštelėjęs, todėl darytina išvada, jog atsakovas su ieškove, o tuo pačiu ir nepilnamečiais vaikais jų akivaizdoje mušdamas ieškovę (motiną), elgėsi žiauriai.
Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų D. Ž., L. Ž., E. M., G. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ieškovė buvo neištikima. Nors ieškovė prašo nesivadovauti liudytojų D. Ž., L. Ž. ir E. M. parodymais, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šie asmenys yra būtent ieškovės, o ne atsakovo giminaičiai (L. Ž. yra ieškovės pusseserė, o E. M. tėvas), todėl jie būdami artimais giminaičiais nėra suinteresuoti šios bylos neigiama baigtimi ir teismas neturi pagrindo abejoti jų teismo posėdžio metu duotais parodymais. Teismas kritiškai vertina liudytojo O. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jį ir ieškovę siejo tik draugiški santykiai, kadangi būtent jis yra atsakovo įvardijamas kaip ieškovės meilužis ir šalių skyrybų priežastis, todėl jis yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, o atsakovas naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu žiauriai elgėsi su ja ir tuo pačiu ir nepilnamečiais vaikais jų akivaizdoje mušdamas ieškovę (motiną), pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes – G., G.. Atsakovas nurodė, jog nepageidauja, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei į tai, kad šalys turi bendrų (nepilnamečių) vaikų, atsakovo prašymas dėl uždraudimo ieškovei pasilikti santuokinę pavardę atmestinas, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokines pavardes – G., G..
Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.
Teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35 patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35).
Byloje ginčo tarp šalių dėl šalių nepilnamečių vaikų K. G. ir K. G. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė prašė, o atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ieškove – nepilnamečių vaikų K. G. ir K. G. motina.
Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad vaikai tėvams pradėjus gyventi skyrium gyvena su ieškove (motina), ieškovė nedraudžia tėvui (atsakovui) bendrauti su vaikais, jis su jais susitinka, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės gebėjimu ir galėjimu auklėti ir rūpintis vaikais, darytina išvada, kad nepilnamečiai vaikai ir toliau turi gyventi su savo ieškove (motina), todėl jų gyvenamoji vieta ir yra nustatytina su motina. Toks nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas atitinka ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją šiuo klausimu (b.l. 59-60). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio Visuomenė ir valstybė 38 str. 6 d. numatyta, tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.Sinkevič v. M.Sinkevič, bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).
Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui reikia apie 758,00 Lt per mėnesį kiekvienam. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas vaikų poreikių paskaičiavimas neatspindi realių jų poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, nes šiame paskaičiavime nurodytos atskiros išlaidų pozicijos yra būtinos, tačiau jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį (išlaidos pramogoms, vadovėliams, neplanuotos išlaidos), be to, neaišku, kaip buvo apskaičiuota nepilnamečiams vaikams tenkanti komunalinių mokėjimų dalis, todėl šia ieškovės pateikta vaikų poreikių skaičiuote, pagal kurią nepilnamečiams vaikams reikia atitinkamai 758,00 Lt išlaidų per mėnesį kiekvienam, teismas nesivadovauja. Teismas konstatuoja, jog vaikų poreikiams patenkinti yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas – 800,00 Lt.
Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį, išlaikymas priteistinas remiantis ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu išsakytomis pozicijomis bei tėvų turtine padėtimi, kuri nustatoma remiantis rašytiniais įrodymais (b.l. 24-36, 48-49, 79, 99-101).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti (atsakovas šiuo metu niekur nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją, nors nepateikė jokių įrodymų apie jo galimybes įsidarbinti (invalidumą)), tai, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis negu atsakovo gaunama netekto darbingumo pensija, į tai, kad ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypą), į tai, kad nepilnamečiai vaikai lieka gyventi kartu su ieškove, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis ir kad 400,00 Lt kiekvienam vaikui tenkanti išlaikymo suma priteistina iš atsakovo prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo, leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o minėta suma mokama periodinėmis išmokomis prisidės prie vaiko poreikių įgyvendinimo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms bei mokymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. G. ir K. G. išlaikymą po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių iki vaikų pilnametystės.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikė išlaikymo sutuoktiniams dar gyvenant kartu, o šalys nuo 2011-03-01 (kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė) negyvena kartu, darytina išvada, jog teisė į išlaikymą atsirado nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2010-12-21.
Vadovaujantis CK 3.208 str. iš ieškovo priteistinas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl J. G. pavedama tvarkyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-14 nutartimi atsakovui A. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. G. ir K. G. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-14 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, - įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos, o atsakovo pagal šią nutartį sumokėtos sumos skirtos vaikų išlaikymui (b.l. 94-97, 102) įskaitytinos į nepilnamečiams vaikams K. G. ir K. G. priteistą išlaikymą.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo
Šalys nurodė, kad santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys santuokoje įgijo transporto priemonę Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35), kurios ieškovė atsisakė atsakovo naudai ir prašė po santuokos nutraukimo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, todėl neesant ginčo šioje dalyje, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šis automobilis po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovo asmeninėn nuosavybėn.
Šalys nepateikė jokių duomenų apie santuokoje įgytą kitą kilnojamąjį turtą, tačiau patvirtino, kad ginčo tarp jų dėl turto nėra.
Šalys nurodė, kad išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteistinas.
Šalys patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 str. 2 d.).
Kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė patyrė 2330,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 433,00 Lt žyminis mokestis (133,00 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutrukimo dėl sutuoktinio kaltės ir 300,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo) ir 1897,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jai iš atsakovo priteistina 66,50 Lt žyminio mokesčio. Atmetus jos reikalavimą dėl neturtinės žalos pritesimo 300,00 Lt žyminis mokestis iš atsakovo jai nepriteistinas. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo atsižvelgiama į tai, kad ieškovė pareiškė teisme šešis atskirus reikalavimus, iš kurių keturi patenkinti, todėl teismas konstatuoja, kad patenkinta 66,67 proc. ieškovės reikalavimų, todėl jai iš atsakovo priteistina 1264,73 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistina 1331,23 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas patyrė 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atmesta 33,33 proc. ieškovės reikalavimų, iš jos atsakovui priteistina 666,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Padarius ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 664,63 Lt (1331,23 Lt – 666,60 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės valstybei priteistina 11,10 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.). Iš atsakovo valstybei priteistina 310,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22,20 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 288,00 Lt žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96, 177-178, 270, 307, 381 - 385 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 1995 m. rugsėjo 2 d. Trakų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)
Nutraukus santuoką ieškovei J. G. palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui A. G. palikti santuokinę pavardę – G..
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. G., (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. G..
Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt 00 ct kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. gruodžio 21 d., t.y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti J. G. tvarkyti K. G. ir K. G. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-14 nutartimi atsakovui A. G. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. G., (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-14 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, – panaikinti.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – A. G. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiams vaikams K. G., (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.
Priteisti A. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. G. 664,63 Lt bylinėjimosi išlaidų J. G..
Priteisti iš A. G. 310,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš J. G. 11,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.